– Pone Karobli, kokią žinią Lietuvai neša JAV gynybos sekretoriaus vizitas?
– Man, kaip ir daugeliui, kas dirba gynybos srityje, šis vizitas pagal svarbą gali būti lyginamas su 2002 m. JAV prezidento Džordžo Bušo vizitu. Taip, J. Mattisas ne prezidentas, bet tuomet turėjome visai kitą saugumo situaciją, nei dabar. Dabar jis pakartojo tai, ką tuomet pasakė prezidentas. Dabar, esant tokiai saugumo situacijai, tai ypač svarbu. Pagrindinės žinios yra labai aiškios. Pirmiausia, tai, kad jie visiškai supranta mūsų saugumo grėsmes, nuomonės niekur neišsiskyrė, jokiais aspektais. J. Mattisas pasakė, kad supratimas nesiskiria nei per colį. Antra, J. Mattisas patikino, kad į mūsų gynybos stiprinimą JAV bus įsitraukusi tiek, kiek reikės. Ir trečia, kad patys, kaip NATO nariai, dalyvaus tiek, kiek reikės. Taigi, tokios užtikrintos trys žinutės. Visos žinutės, kurios buvo iš mūsų pusės, prezidentės, visų trijų Baltijos valstybių, buvo priimtos ir tai tikrai pasitarnaus visiems tolesniems sprendimams, kurių reikia.
– J. Mattisas nėra nei Rusijos, nei Vladimiro Putino gerbėjas. Kaip apskritai yra vertinama tai, kad Rusija dislokuoja vis didesnes pajėgas aplink Baltijos šalis, vykdo vis didesnio mąsto pratybas ir t.t.?
– Pirmiausia, suprantama, kad Rusija tampa vienintele konvencine grėsme NATO. Taip, Baltijos šalys saugumo prasme yra jautriausios regione. Tačiau žiūrint plačiau, Rusija dalyvauja ir kituose NATO flanguose, tiek Šiaurėje, tuose pačiuose Rytuose, taip pat ir Pietuose – Sirijoje, Afganistane, Libijoje. J. Mattisas sako, kad – taip, reikia kalbėtis su Rusija, bet kartu ir šnekėtis iš stiprybės pozicijos, nes Rusija kalbą supranta tik tokiu būdu. Ten, kur yra jautru, turime imtis adekvačių veiksmų, ir atgrasymo ir gynybos priemonių.
– Šį rudenį Rusija ir Baltarusija ketina rengti didžiules karines pratybas „Zapad 2017“. Apie galima pavojų, kad pratybos galėtų baigtis ne vien pratybomis, kalbėta jau ne kartą, VSD vadovas Darius Jauniškis tai yra įvardijęs kaip vieną didžiausių iššūkių nacionaliniam saugumui. Ar atsižvelgiant į tai, JAV yra numačiusi imtis kažkokių papildomų veiksmų?
– Mes pasidaliname turima informacija, apsikeitėme nuomonėmis. Iš šalies žiūrima kiek paprasčiau, nei mes matome. Pirmiausia, tai yra pratybos, jos vyksta kas 4 metus. Nuo ankstesnių jos skiriasi tik tuo, kad jos vyks pirmą kartą po Krymo aneksijos, turime kitą situaciją. Tačiau žiūrint objektyviai, šiuo metu nesimato jokių ženklų, kad tai yra kažkokia preliudija į rimtesnio pobūdžio konfliktą. Didžiausios grėsmės gali būti elementarios klaidos, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, Rusijos kariai yra dislokuoti Baltarusijoje, nežinomose vietose šalia mūsų valstybės sienos. Galbūt, pasinaudojant proga, gali būti tyčia suklysta. Bet vėlgi kalbame apie visiškai lokalius dalykus, kuriuos mes turėtume susitvarkyti patys. O dėl garantijų iš kitų pusių, tai pratybos vyksta pastoviai, ypač vasarą ir rudenį. Tuo laikotarpiu, taip pat aplink „Zapad“, bus tikrai didelis karių sąjungininkų skaičius. Tai yra normalu pagal mūsų planus, žiūrima ir kaip į atgrasymo priemones. Tuo metu darbą pradeda ir JAV oro policijos misija, bus tam tikri papildomi veiksmai, papildomas stebėjimas. Tikrai be šių minėtų rizikų, kur turime susitvarkyti, tai yra įprastinės pratybos. Taip, tai didelės pajėgos, daug karių, kalbame apie planuotas, nors ir nelabai skaidrias, bet vis dėlto pratybas.
– Lietuvos kariuomenė vis daugiau investuoja į savo techninius pajėgumus. Tačiau, suprantu, kad Lietuvos oro erdvė priešraketine prasme iš esmės yra niekaip neapsaugota. Suprantu, kad yra kelios trumpo nuotolio priešlėktuvinės sistemos ir tiek. Ar Lietuva planuoja pati investuoti į oro erdvės apsaugą įsigydama priešraketines, priešlėktuvines, vidutinio nuotolio sistemas?
– Oro gynybai nėra pasiruošta, išskyrus paminėtas trumpo nuotolio priešlėktuvines sistemas. Į jas taip pat investuojame ir tai yra vienas iš prioritetinių pirkinių. Šiuo metu, pagrindinė priemonė yra oro policija, bet ji pritaikyta taikos sąlygoms, stebėti oro erdvę. Tačiau, jei kalbėtume apie rimtą atgrasymą, ypač gynybai, tai reikalingi kiti sprendimai. Visų sprendimų patys nerasime, reikalingi sprendimai NATO kontekste. Ypač kalbant apie oro priedangą, tuos pačius naikintuvus ir panašius dalykus. Apie tai mes irgi kalbamės. Tam tikrą dalį naštos mes irgi privalome prisiimti. Yra vienas mūsų investicinių projektų, prie kurio šiemet dirbama. 2019–2020 m. tas projektas bus įgyvendintas. Tai yra vidutinio nuotolio gynybos sistema. Tai nereiškia, kad būtų apginama absoliučiai visa teritorija, bet su tomis sistemomis, bet koks priešas negalėtų jaustis komfortabiliai. Tai ne tik atgrasymo, bet ir reali gynybos priemonė.
– Šiuo metu vyksta pirkimo procedūros, teisingai suprantu? Kalbama apie lenkišką gynybos sistemą GROM?
– Kalbama apie trumpojo nuotolio raketas, kurios būtų prie dabartinių pajėgumų ir kurios pirmiausia būtų skirtos sausumos (bet ne tik) pajėgumams apsaugoti. Tačiau dirbame ir su vidutinio nuotolio sistemomis. Šiuo metu yra vykdomas konkretus projektas, derinamos detalės ir dirbsime su šiuo projektu toliau. Ateis laikas ir pasakysime apie ką kalbame, kol kas galiu pasakyti tik tiek.