Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime jis pažymėjo, kad Žaliojo tilto sovietinių laikų skulptūros yra skaudi tema, kurią nuolat kelia Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai ir kitos patriotinės organizacijos.
Parlamentaro nuomone, Vilniaus mieste per menkai rūpinamasi tautiniais, istoriniais simboliais: nėra paminklo kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Lietuvos kariuomenės generolui Povilui Plechavičiui, 1941 metų birželio ginkluoto sukilimo prieš sovietus Lietuvoje vienam iš organizatorių ir vadovų generalinio štabo majorui Vytautui Bulvičiui ir kitiems iškiliems kovotojams už Lietuvos laisvę.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas pažymėjo, kad sąjunga daug kartų prašė Vilniaus miesto savivaldybės pašalinti skulptūras nuo Žaliojo tilto, nes jos teigiamai pristato okupantų ideologiją.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Antanas Kliunka sakė, kad savanoriams sunku suprasti, jog po 23 metų laisvės Lietuvoje siautėja Socialistinis liaudies frontas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kad restauruojami paminklai okupantams.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai atstovaujantis Kasparas Genzbigelis perskaitė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių narių, Televizijos bokšto ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynėjų pareiškimą, kuriame išreiškė protestą prieš Vilniaus miesto savivaldybės planus už mokesčių mokėtojų lėšas restauruoti sovietinius meno "šedevrus" Vilniuje, ant Žaliojo tilto.
Jis tvirtino, kad tol, kol Vilniuje nepastatytas paminklas Laisvės kovotojams, kol Lietuvos partizanas Petras Vizbaras-Vapsva, pasirinkęs mirtį, kad tik čekistų kankinamas neišduotų savo kovos draugų, Gedimino prospekte "pagerbtas" "kanalizacijos" dangčiu, šis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas yra šventvagiškas.
K. Genzbigelis piktinosi, kad Lietuvos valdžia sovietinę okupaciją žyminčias Žaliojo tilto skulptūras laiko materialiu kultūriniu paveldu. Dėl šių valdžios politinių įsitikinimų skulptūros įtrauktos į Kultūros vertybių valstybinį registrą, o okupacinio laikmečio skulptūras gina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.
Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai nesupranta, "kaip galima gerbti šiuos primityvius socrealistinius ",šedevrus", kai jie kolaboravusių su okupantais autorių buvo sukurti tuo metu (1952 m.), kai Lietuvos partizanai liejo kraują bekompromisėje kovoje už Lietuvos laisvę.
"Kadangi skulptūrų ketaus metalas stipriai korodavęs, suplyšęs ir sutrūkinėjęs, o Vilniaus miesto savivaldybė skendi milijoninėse skolose, privalu skulptūrų atsisakyti kaip istoriškai, morališkai ir fiziškai pasenusių", - sakė K. Genzbigelis.
Spaudos konferencijoje buvo pareikalauta išvežti iš Lietuvos sostinės surūdijusius okupantus iki šių metų rugsėjo 1 d., t. y. sukankant sovietų okupacinės armijos išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui.