– Yra visiškai kitas klausimas, ar mano ginamasis R. Kurlianskis tuos pinigus perdavė. Nesvarbu kokiu motyvu. Čia dar klausimas labai neaiškus. Tiesiog kažkas labai supaprastino ir schemą pateikė labai elementarią: R. Kurlianskis davė, E. Masiulis paėmė. Tie duomenys, kuriuos aš turiu, man neduoda pagrindo šnekėti, kad va, taip paprastai ir buvo R. Kurlianskis. Aš turiu abejonę, pakankamai didelę abejonę.
– Galėjo būti visai kitas asmuo, asmenys?
– Galėjo būt visiškai kitos aplinkybės. Visiškai kitos aplinkybės.
– Ar tai buvo gryni pinigai?
– Pirmiausia, mes kalbame, kad galimai E. Masiulis paėmė pinigus. Tai visur rašo ir skelbia, kad tai buvo gryni pinigai. Aš nežinau, nes E. Masiulio neginu. Kalbu apie tai, kad mano ginamasis su šiais pinigais (tuo labiau – kyšiu) neturi nieko bendro. Yra kažkieno interesas, buvo ir tebėra klaidinti teisėsaugą. Na, ko gero, pavyko. Bent jau pradžiai.
Po to, jeigu ir išryškės kažkas, o aš manau, kad išryškės, gal negreitai, bet turėtų paaiškėti, tada jau galbūt nebus taip aktualu. Tikslas jau galbūt bus pasiektas.
Čia reikėjo labai greitai, labai staigiai kai ką padaryti, sumėtyti tokius šešėlius, suvelti. Na jau toliau – ne taip ir svarbu. Žinoma, šiandien netvirtinu nieko kategoriškai, nes negaliu argumentuotai kalbėt apie tuos duomenis, kuriuos turiu, bet aš sakau, kad turiu pakankamo pagrindo taip manyti.
– Ar tie, kas, anot jūsų, klaidina teisėsaugą, yra verslo atstovai, ar politikai?
– Mano nuomone, ir vieni, ir kiti.
– Tie asmenys, asmuo, suprantu, pastaruoju metu dažnai matėsi viešumoje?
– Oj... jei manęs neribotų advokato galimybės saugoti bylos medžiagą, [...] mūsų šneka būtų įdomesnė, bet ji bus dar ateityje.