DELFI šaltiniai atskleidė, kad Generalinė prokuratūra įtaria, jog R. Kurlianskis esą bandė paveikti Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vytautą Gapšį, kad šis darytų įtaką partijos frakcijai Seime svarstant klausimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore.
Kaip žinia, Seimas dar praėjusių metų rugsėjo 29 d. nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretui dėl E. Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore. Už jos kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 49, susilaikė – 19. Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Apie tai, kad R. Kurlianskį esą galėjo dominti Seime svarstomas klausimas dėl E. Dambrauskienės karjeros, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui vadovaujanti E. Dambrauskienė sužinojo tik iš DELFI.
„Pirmą kartą girdžiu, nieko apie tai nežinau – bet turbūt, kad prieš mane balsuotų?“ – stebėjosi E. Dambrauskienė.
Teisėja prisipažino, kad kol kas nebuvo kviečiama į Generalinę prokuratūrą, kuri dar tik aiškinasi galimos korupcijos atvejus.
Paklausta, ar svarstant jos skyrimo klausimą Seime nejautė priešiškumo iš V. Gapšio, teisėja sakė: „Priešiškumo jokio nebuvo, tik gal iš Seimo nario Povilo Urbšio, kuris vienintelis viešai komentavo – galvojau, kad visi Seimo nariai balsavo pagal sąžinę, net neįsivaizdavau, kad galėjo būti tokie susitarimai ar prašymai.“
Ikiteisminį tyrimą atliekantis Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius DELFI kol kas nenorėjo detalizuoti naujų įtarimų R. Kurlianskiui, nes nenori pakenkti didelio rezonanso sulaukusio tyrimo sėkmei.
„Noriu užtikrinti, kad viskas vyksta kiek galima greičiau, visapusiškiau ir pilniau, užtikrinant žmogaus teises, tame tarpe ir teisę į gynybą“, – sakė prokuroras.
Tuo metu įtarimų sulaukęs buvęs Seimo narys V. Gapšys tikino, kad jokios įtakos niekam ir niekada nėra daręs, o savo nuomonę yra išsakęs ne dėl vieno asmens, kurio karjeros klausimas buvo svarstomas Seime, nes tuo metu dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
„Jeigu taip, tuomet man turi įrašyti ir kitus pareigūnus – ir dabartinį, ir buvusį generalinį prokurorą, ir Aukščiausiojo Teismo, ir Konstitucinio Teismo pirmininkus, teisėjus, kurių skyrimo klausimas buvo svarstomas Seime, – sakė V. Gapšys. – Jeigu kažkur ir kažką su kažkuo kalbėjau, tai tikrai jokių įtakų, jokių kažko nei sulaukiau, nei kažkam dariau. Šitoje vietoje kitas įtariams man galėtų būti raganavimas, jeigu jau nori taip apkaltinti.“
Jis neprisiminė, kokios pozicijos laikėsi Seime, kai buvo svarstomas E. Dambrauskienės skyrimo į Generalinės prokuratūros vadovo vietą: „Net neprisimenu, kaip frakcija balsavo, bet, kaip ir visada, tai buvo slaptas balsavimas.“
R. Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas neslepia, kad „MG Baltic“ viceprezidentui įtarimai buvo papildyti ir dabar jis įtariamas ne tik dėl anksčiau viešai skelbtų galimų nusikalstamų veikų, bet ir dėl galimo poveikio priimant sprendimą dėl E. Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore.
„Prokuroras pasikvietė ir sakė, kad nori patikslinti įtarimus, – sakė advokatas. – Kol kas naujų įtarimų mes niekaip nevertiname, nes turime pretenzijų dėl pranešimo apie įtarimą – kaip teisiniam dokumentui. Jis yra visiškai nekonkretus. Jeigu jį pateiktume Lietuvių kalbos institutui ir paprašytume paaiškinti prasmę, mums atsakytų, kad prasmė yra nesuprantama. Įtarimuose yra lygiai tas pats – kas, už ką, kaip ir kodėl veikė, prašė, ko norėjo už poveikį, įtarime nėra parašyta.“
R. Mikliušas pažymėjo, kad prokuratūroje R. Kurlianskis įtarimų visiškai nekomentavo.
„Mes prokurorui pasakėme, kad įtarimas yra nekonkretus, o jis sakė, kad čia tik tarpinis tekstas, ateityje bus sukonkretizuota, – kalbėjo advokatas. – Kai bus patikslintas, konkretizuotas, tada ir atsiras įtariamųjų pozicija. Dėl to nei komentavome, nei davėme parodymų.“
Advokatas pabrėžė, kad įtarimuose net nenurodyta, kuo buvo galimai suinteresuotas R. Kurlianskis – norėjo ar nenorėjo, jog E. Dambrauskienė būtų paskirta Generalinės prokuratūros vadove.
„Nesuprasi, ko norėjo – ar kad paskirtų, ar nepaskirtų tą teisėją, – sakė R. Mikliušas. – Kokį poveikį darė, kuo poveikis pasireiškė – įstatyme nurodyta, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta aiškiai ir konkrečiai. Kaip gintis nuo įtarimo, kai nežinai, koks poveikis ir kuo jis pasireiškė? Galiu tik spėlioti, apie ką kalbama.“
DELFI primena, kad R. Kurlianskiui yra pareikšti įtarimai dėl poveikio buvusiems Seimo nariams V. Gapšiui ir Eligijui Masiuliui. Įtariama, kad V. Gapšiui buvo pasiūlytas 25 tūkst. Eur kyšis, kuris turėjo būti suteiktas nuolaidomis transliuojant Darbo partijos politinę reklamą LNK televizijoje bei suteikiant paramą viešąjai įstaigai.
Tuo metu E. Masiuliui, įtariama, buvo perduotas 106 tūkst. Eur kyšis už tai, kad šis paveiktų Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius svarstant įstatymo projektus dėl kelio Vilnius-Utena“ ir vartojimo kreditų bei už poveikį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams – kad klausimo svarstymas dėl paminklo Jonui Basanavičiui pastatymo vietos būtų išbrauktas iš tarybos darbotvarkės.
Nei V. Gapšys, nei E. Masiulis jiems pareikštų įtarimų nepripažįsta.