Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Raimundas Lopata konstatavo, kad dėl likimo valdančiojoje koalicijoje sprendžiantys socialdemokratai yra gilioje krizėje, kurios visi sprendiniai šiuo metu yra galimi.
„Manau, kad viskas čia – įmanoma. Niekas neabejoja, kad socialdemokratai – gilioje krizėje, tiek ideologiškai, tiek partijos valdymo klausimu. Kaip jiems pavyks išspręsti šią koliziją sunku pasakyti , gali būti įvairūs skaičiavimai“, - sakė R. Lopata.
Pasak jo, atnaujinto identiteto paieškos galimai yra labiau pasiekiamas būnant opozicijoje.
„Kita vertus, politinė kova tai yra kova dėl valdžios. Galvojant pasitraukti iš valdžios, politinė logika tarsi ir prieštarautų tokiam žingsniui. Ar šitoje situacijoje vadinamasis partinis demokratizmas padės, man sunku pasakyti“, - sakė R. Lopata.
TSPMI profesorius nebuvo linkęs spekuliuoti tema apie tai, koks praktinis esamos situacijos sprendimas galėtų būti. Pasak jo, tam reikia bent jau pradžiai palaukti, ką pasakys didžioji dalis partijos skyrių.
„Panašu, kad partijoje jaučiamas partinės krizės nuotaikos. Kita vertus, kartu su ta krize jaučiama ir naujų politinių lyderių krizė. Reikia pripažinti, kad socialdemokratai nesugebėjo pasiruošti lyderystės kaitai“, - sakė R. Lopata.
Politologo vertinimu, socialdemokratų pirmininko Gintauto Palucko veiksmas – atsiklausti partijos skyrių dėl partijos ateities valdančiojoje koalicijoje yra nuoseklus.
„G. Paluckas savo veiksmuose yra pakankamai logiškas, kadangi per savo rinkiminę kampaniją partijos pirmininkas akcentavo skyrių svarbą ir jų nuomonės svarbą, didesnį partijos demokratiškumą viduje. Šiuo atveju jis elgiasi nuosekliai. Klausimas, ar tokia linija iš tikrųjų teikia perspektyvą partijai, kaip tokiai“, - sakė R. Lopata.
Svariausias – partijos skyrių balsas
Kaip teigė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė spaudai Eglė Samoškaitė, pagal partijos statutą, sprendimą dėl koalicijų su kitomis partijomis ir politinėmis organizacijomis sudarymo priima partijos Taryba. Tai imperatyviai nurodo statuto 42.7 punktas.
Tarybą sudaro 1 partijos pirmininkas, 196 Skyrių atstovai, 10 Prezidiumo narių, 17 frakcijos narių, 2 Europos Parlamento nariai, 1 Moterų sąjungos atstovė, 2 buvę LSDP pirmininkai, 4 Kovo 11-osios Akto signatarai, 5 Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos atstovai. Taigi iš esmės didžiausią svorį Taryboje turi skyrių atstovai, paaiškino partijos atstovė.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į šią Vyriausybę yra delegavusi tris ministrus: užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę. Net, jeigu ir tektų pakeisti šiuos ministrus, Ministrų Kabinetas negriūtų. Pagal Vyriausybės veiklos įstatymą, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, įskaitant atsistatydinusius ir atstatydintus ministrus, taip pat naujai steigiamų ar reorganizuojamų ministerijų ministrus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Ministrų tvirtinimą ir atleidimą nustato Konstitucija, o partijos dokumentuose, pasak E. Samoškaitės, ministrų elgesys nėra apibrėžtas. Tačiau ministrus deleguoja politinės partijos, todėl pagal demokratinių visuomenių abėcėlę ministrai paprastai, eidami pareigas, atsižvelgia į partijos nuomonę, jeigu savo ateitį sieja su konkrečia politine jėga, pažymėjo partijos atstovė.
Gali turėti pasekmių ateities politinei karjerai
„Jeigu partijos narys (ministras gali būti ir gali nebūti partijos narys) nesilaiko oficialių partijos Tarybos sprendimų, tokiu atveju atsiranda pagrindas jį svarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje.
Remiantis statutu, „už LSDP programos ar statuto nesilaikymą arba elgesį, žeminantį partijos vardą, partijos nariui gali būti skiriamos tokios partinės nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, pašalinimas iš LSDP“, - teigė E. Samoškaitė.
Pasak partijos atstovės, dėl įspėjimo ar papeikimo sprendimą priima Etikos ir procedūrų komisija, dėl pašalinimo – komisijos siūlymu LSDP Prezidiumas, bet tokį sprendimą galima apskųsti partijos Tarybai. Tačiau pašalinimas yra kraštutinis atvejis ir iki to demokratinėje partijoje prieinama ypatingai retai, mat paprastai vadovaujamasi tarpusavio supratingumo principais, teigė E. Samoškaitė.
Papeikimas, pasak partijos atstovės, reiškia, kad asmuo negali tapti kandidatu nacionaliniuose ar savivaldos rinkimuose, taip pat negali būti renkamus į partijos organus, įspėjimas neužtraukia jokių praktinių pasekmių.
Frakcijos nariai laisvi apsispręsti
Pasak partijos atstovės, partijos statute numatyta, kad Taryba „numato ir organizuoja partijos veiklą tarp suvažiavimų, aptaria ir nukreipia partijos frakcijos veiklą Seime, talkina partijos remiamiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, išklauso LSDP narių, priklausančių frakcijai Seime bei Europos parlamento narių ataskaitas“.
„Be to, statute numatyta, kad LSDP Prezidiumas „analizuoja LSDP frakcijos Seime veiklą, teikia jai rekomendacijas ir politinių sprendimų pasiūlymus“. Tačiau dėl Seime priimamų sprendimų balsuojant frakcijos nariai turi savarankiškumą, nes Konstitucija numato laisvą Seimo nario mandatą“, - teigė E. Samoškaitė.
Socialdemokratų frakcija Seime turi 19 narių, „valstiečiai – žalieji“ - 56 atstovus.
