Šeštadienį „tvarkiečių“ kongrese dėl pirmininko posto kovojo ne tik R. Paksas, bet ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Partijos vadovas buvo renkamas slaptu balsavimu, jo kadencija – dveji metai.
Už R. Paksą balsavo 607 partiečiai, už V. Mazuronį – 150 „tvarkiečių“. Du balsavimo lapeliai buvo sugadinti.
Anksčiau pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju buvęs V. Mazuronis nepaskirtas į šį postą.
„Aš manau, kad V. Mazuronis susikoncentravo į Europos Parlamentą, o man reikalingas žmogus, atsakingas už visus įvykius, kurie vyksta Lietuvoje, kuris kiekvieną dieną būna įvykių sūkuryje ir mes galime dirbti kaip komanda, komunikuojant ir darant sprendimus“, – sakė R. Paksas.
Jis neigė, kad sprendimas susijęs su tuo, kad V. Mazuronis tapo vienu didžiausių jo kritikų.
„Man yra pabodę atsakinėti, ką galvoja Mazuroniai ir ko jie negalvoja. Aš labai jums nuoširdžiai kalbu, svarbiausia – programos įgyvendinimas, komanda ir bendras tikslas“, – teigė R. Paksas.
Tuo metu V. Mazuronis sakė, kad partijos pirmininkas pavaduotojais pasirinko sau lojalius žmones.
„Aš galiu tik pasveikinti naują pirmininką ir jo komandą, kurios branduolį sudarys P. Gražulis, V. Kamblevičius ir K. Komskis. Jis gavo tą, ko norėjo. Pirmininko pasirinkimas reiškia, kad jis paniškai bijo kritikos ir diskusijų ir kad jis pavaduotojais pasirenka žmones, kurie yra jo ditirambos“, – sakė V. Mazuronis.
R. Paksas pirmuoju pavaduotoju pasirinko partijos rinkimų štabo vadovą, parlamentarą Kęstutį Komskį, pavaduotojais pasirinkti Seimo narys, kandidatas į Vilniaus miesto merus Petras Gražulis, taip pat parlamentarai Rimas Antanas Ručys, Remigijus Žemaitaitis, partijos atsakingasis sekretorius Almantas Petkus, Juozas Imbrasas, Onutė Valiukevičiūtė, Vytautas Kamblevičius, Artūras Razbadauskas ir Egidijus Vilimas.
Pažėrė kritikos R. Paksui
Partijos pirmininko posto siekęs V. Mazuronis „Tvarkos ir teisingumo“ kongrese teigė, kad kandidatuoja jau žinodamas rinkimų rezultatą, tačiau tai daro norėdamas sustiprinti partiją.
„Man tai priminė tarybinių laikų partinį suvažiavimą, kada visi darbo kolektyvai keldavo vienintelį kandidatą Josifą Staliną. Manau, kad demokratinė partija turi turėti normalią diskusiją, turi turėti normalius rinkimus. Nors aš puikiai suvokiu šitų rinkimų rezultatą, bet norint stipri partiją, aš tą darau“, – sakė V. Mazuronis.
Tuo metu jo sūnus Andrius Mazuronis piktinosi, kad partijoje kita nuomonė lyginama su jos griovimu iš vidaus.
„Paskutiniame tarybos posėdyje savo nuomonės turėjimas skambiai buvo pateiktas kaip bandymas skaldyti partiją iš vidaus. Todėl šiandien noriu jūsų visų paklausti, ar tikrai kitokį nei partijos vadovybė mąstymą mes turime suprasti kaip partijos griovimą iš vidaus? O gal kaip tik partijos griovimas iš vidaus yra tada, kai partija nežino, kur link eina bei ko ji siekia, kai partija visą laiką vietoje to, kad žiūrėtų į priekį bei kurtų šviesą šalies ateities viziją, tik dairosi atgal ir dejuoja dėl praeityje patirtų skriaudų?“ – kalbėjo A. Mazuronis.
Parlamentaras teigė nesuprantantis, kodėl partijoje nuolat kalbama apie kovą su sistema, kai pati partija yra valdančiojoje koalicijoje ir tiesiogiai dalyvauja valstybės valdyme.
„Todėl kalbėti apie kažkokią kovą su sistema būtų ne kas kita, kaip bandymas senus lozungus pritaikyti naujoms realijoms. O naujos realijos yra tokios, kad mes ir esame sistema. Mes dalyvaujame sprendimų priėmime, už kuriuos prieš ateinančius rinkimus teks atsakyti. Mūsų ministrai balsuoja Vyriausybėje, mūsų Seimo nariai balsuoja Seime bei mūsų savivaldybių nariai balsuoja tarybose, todėl bet kokios kalbos apie kovą su sistema skamba kaip politinės demagogijos pasireiškimas“, - sakė A. Mazuronis.
R. Paksas pasigenda muškietininkų
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Ro. Paksas teige, kad šiuolaikinėje Europoje pasigenda Didžiosios Prancūzijos revoliucijos idealų ir muškietininkų dvasios.
„Gal kosmopolitams ir kitiems įvairiais tarptautiniais žodžiais pasivadinusiems tai ir nepatinka, bet mes buvome, esame ir būsime už tautų Europą, bet ne beveidę sąjungą. Už principus tarp valstybių ir jos piliečių, kurie buvo įvardinti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu: „Laisvė, lygybė, brolybė!“. Už anų laikų muškietininkų šūkį – „Vienas už visus, visi – už vieną!“. Toks turi būti tikrasis Europos solidarumas ir jo mes sieksime visuose valdžios ir valstybės lygiuose“, – partijos kongrese kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.
Jis tvirtino esąs „už tautų Europą, kiekvienos valstybės kuo didesnį savarankiškumą, patriotiškumą, kurį kai kas netyčiomis, o gal kaip tik – tyčia – painioja su nacionalizmu“.
R. Paksas pabrėžė, kad Europoje vyksta karas, nors ne visi drįsta tai pripažinti.
„Iš tiesų prasideda Europos valstybių sienų perdalijimas, ir pasaulio politikai, tarp jų ir mes, būsime neverti nė cento, jeigu nesugebėsime šito sustabdyti. Ne strategijomis, ne pasipiktinimais, ne durų trankymu ir skersvėjo kėlimu namuose, kuriuose rusena prie krosnies iškritusi žarija, bet kietu ir diplomatišku žodžiu, juo parodant ir valstybės nepriklausomybę, ir jos galimybes ieškoti bei atrasti sąjungininkų“, – sakė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas.
Euro zoną lygino su pragaro katilu
Anot R. Pakso, Lietuvos sprendimas kitąmet įsivesti eurą nebus naudingas žmonėms, o pati euro zona primena pragaro katilą.
„Nuo kitų metų Lietuva taip pat ateina į euro zoną. Būtent tą zoną, kurios nuosmukio ir baiminamasi. Čia, kaip pragaro katilo dugne, pulsuoja labai daug nestabilumo ir problemų, galinčių į paviršių iškilti pačiu netikėčiausiu metu. Esu įsitikinęs, kad sprendimas nuo 2015 metų Lietuvai įsivesti eurą nebus naudingas šalies žmonėms ir verslui ir, Dieve duok, kad jis neatsigręžtų didžiuliais nuostoliais jau pačiu artimiausiu metu“, – sakė politikas.
Jo teigimu, stojimas į euro zoną taip pat reiškia dalies savarankiškumo ir nepriklausomybės atsisakymą. R. Paksas apgailestavo, kad valdančiosios koalicijos partneriai neišgirdo jų siūlymo dėl euro įvedimo surengti referendumą.
„Tvarkiečių“ lyderis iš kongreso tribūnos kritikavo, anot jo, ydingą praktiką, kai didesnė savivaldybių biudžetų dalis formuojama Vyriausybėje, Seime ar ministerijose, siūlė iš esmės peržiūrėti visą mokesčių sistemą ir „joje esančius mokesčius sureguliuoti taip, kad atsirastų paskatos investuoti į verslą, darbo jėgą, paskatos tų mokesčių neslėpti ir juos teisingai perskirstyti“.
Pasak R. Pakso, savivaldai tenka per maža Europos Sąjungos paramos dalis.
Jis siūlė per savivaldos rinkimų kampaniją akcentuoti partijos programines nuostatas dėl tiesioginių seniūnų rinkimų ir Seimo narių skaičiaus mažinimo.
„Sumažinę Seimo narių iki 71 bei pertvarkę įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų sistemą, žengtume rimtą žingsnį konstitucinės reformos link. Tai didintų politikų asmeninę atsakomybę už priimamus teisės aktus. Sutikite, kad šiuo metu yra absoliučiai nenormalu, jeigu įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujant trims dešimtims Seimo narių“, – teigė R. Paksas.
Parlamentarė sieks Kretingos mero posto
Seimo narė Jolita Vaickienė šeštadienį „Tvarkos ir teisingumo“ kongrese patvirtino, kad sieks Kretingos mero posto. Anot jos, partijos prezidiuma jos kandidatūrą iškėlė jau anksčiau. J. Vaickienė teigė, kad prarasti Seimo mandatą truputį gail“, tačiau pritaria partijos pozicijai stiprinti ją savivaldos lygmenyje.
Į Vilniaus mero postą nuo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatuos Seimo narys Petras Gražulis, į Kauno - parlamentaro Rimo Antano Ručio sutuoktinė Aušra Ručienė. Klaipėdos meru sieks tapti Artūras Razbadauskas, Panevėžyje – Sigitas Činga.
Šilalėje į merus kandidatuos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 1 dieną.
Ragina politikus ir visuomenę stiprinti parlamentinę kontrolę
„Tvarka ir teisingumas“ ragina politikus ir visuomenę stiprinti realią parlamentinę kontrolę Lietuvoje, kad valstybe ir jos piliečiais negalėtų manipuliuoti nei vidaus, nei užsienio slaptosios tarnybos.
Be to, partija ragina valdžią mažinti mokesčių naštą gyventojams, decentralizuoti valstybę ir perduoti daugiau funkcijų savivaldai ir savanorių asociacijoms.
Partijos kongresas priėmė rezoliuciją, kreipdamasis į Seimą, Vyriausybę, politikus, partijas, žmogaus teisių organizacijas ir visuomenę.
Partijos delegatai teigia, kad juos neramina pasaulyje paskelbta oficiali JAV Senato komiteto studija dėl Centrinės žvalgybos valdybos sulaikymo ir tardymo programos, kurioje pateikiama reikšminga informacija apie slaptuosius CŽV kalėjimus, o tyrimas svarbus demokratijai ir tarptautinės bendruomenės kovai už žmogaus teises.
„Aplinkybės ir faktai, kurie atsispindi šioje ataskaitoje, yra yra labai rimti bei gali turėti tiesioginių sąsajų su politiniais procesais, vykusiais mūsų valstybėje“, - rašoma rezoliucijoje.