VRK taip pat nusprendė atsisakyti išduoti parašų rinkimo lapus dėl to, kad R. Paksas neatitinka Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatyme numatytų reikalavimų būti kandidatu į prezidentus. Už tai balsavo 10, prieš buvo 4 VRK nariai.
"Paskutinių dienų apklausos rodo, kad 47 proc., t.y. pusė Lietuvos žmonių norėtų palaikyti dalyvavimą prezidento rinkimuose, ir aš matau, kad komisija spjovė tiems visiems žmonėms į veidą. Spjovė eilinį kartą kaip spjauna dėl žemės pardavimo, dėl pensijų grąžinimo, kaip spjauna dėl kitų tautos rūpimų dalykų", - žurnalistams šeštadienį sakė R. Paksas.
Politikas teigė nesiruošiantis palikti šių žmonių ir bet kokiu atveju visomis priemonėmis - teisinėmis ar politinėmis - ginti jų interesus.
"Niekas nepasibaigė, viskas tęsiasi", - kalbėjo R. Paksas. Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis patikslino kalbąs apie galimybę kreiptis į teismą.
"Bet, mano supratimu, ponai, kurie priiminėja tokius sprendimus, užsižaidė tautos ateitimi, likimu, Lietuvos ateitimi", - dėstė jis.
R. Paksas tiksliai neatsakė, ar tikisi dalyvauti šiais metais vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose. Tokiu atveju partija Tvarka ir teisingumas liktų be savo kandidato į prezidentus. Pasak R. Pakso, ar partija liks be kandidato, paaiškės artimiausiu metu, ir siūlė neskubinti įvykių.
R. Paksas VRK sprendimą jo neregistruoti kandidatu vadino politiniu.
"Komisijos sprendimas yra grynai politinis, yra padarytas ne šiandien žiūrint mums į akis. Jis yra padarytas, matyt, vakar ar užvakar naktį, derinant su atitinkamais politikais, ir man skambėjo kaip atsiprašymas. Man skambėjo būtent taip: atsiprašau, bet mane verčia kažkas daryti kitaip. Ne teisiniai argumentai, o kažkas paskambino, pasakė, pažadėjo. Štai kaip man šiandien atrodė komisijos narių pasisakymai", - sakė R. Paksas, tačiau kas tai daro, nors ir galįs, neįvardijo.
"Tvarkietis" Seimo narys Petras Gražulis Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlė R. Paksui išduoti parašų rinkimo lapus, o Seime tuo metu pakeisti įstatymą.
"Su Konstitucijos pataisa buvo užregistruotas konstitucinio įstatymo priėmimas ir taip pat Prezidento rinkimų įstatymo antro straipsnio ir Seimo rinkimų įstatymo pataisos. Bet, jūs žinote, kadangi sesijos nebuvo, susirinkus Seimui kovo 10 dieną, grįšime prie šitų klausimų. Todėl buvo prašymas išduoti rinkimų lapus, leisti rinkti parašus ir neužkirsti kelio procesui, bet, deja, VRK, kuri turi užtikrinti pagal įstatymą demokratinius rinkimus, į demokratiją ir žmonėms spjovė tiesiai į akis", - kalbėjo P. Gražulis.
Politikas taip pat citavo R. Pakso užsakymu atliktą tyrimą, pagal kurį 47 proc. rinkėjų mano, kad R. Paksas turėtų dalyvauti šiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Parlamentaras suabejojo, kad Lietuva yra demokratinė valstybė.
"Tegul kiekvienas kandidatas agituoja už save. Mes pašaliname vieną iš stipriausių kandidatų prezidento rinkimuose. Tai ar demokratinė mūsų valstybė? Ar demokratiniai rinkimai? Ar gerbiame mes tautą? Ar šitie ponai turi nuspręsti, ar tauta? Šiandien, pasirodo, tauta, kaip įvardijo V. Landsbergis, šunauja, o čia visi sprendžia. Tie Konstitucinio Teismo devyni juodvarniai perrašinėja Konstituciją - pasirodo, tauta net neturi teisės keisti Konstitucijos, o devyni juodvarniai gali keisti Konstituciją. Kur mes nuėjome? Viską apvertėme aukštyn kojomis. Tai čia niekas netelpa logikos ribose, kelia pasipiktinimą, ir tokia komisija, manau, negali toliau dirbti ir turi atsistatydinti, kaip teigia liberalai ir konservatoriai", - piktinosi P. Gražulis.
ELTA primena, kad VRK atsisakė registruoti R. Paksą kandidatu 2012 m. Seimo rinkimuose. Tuomet politikas taip pat kreipėsi į teismą, tačiau šis palaikė komisiją.
Naujausios apklausos rodo, kad R. Paksas - antrasis pagal populiarumą kandidatas po dabartinės šalies vadovės.
Tiesa, D. Grybauskaitės reitingas beveik tris kartus didesnis.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad dėl R. Pakso Seimas neatliko namų darbų.
"VRK vadovaujasi įstatymais, Konstitucija ir Konstitucinio Teismo sprendimais. Įstatyme yra išlikusi formuluotė, kad kandidatu negali būti tas asmuo, kuris yra apkaltos būdu pašalintas iš pareigų. Seimas nėra priėmęs atitinkamų pakeitimų, kad nustatytų, kiek metų jis negali būti, esamoje formuluotėje proporcingumo principas neišlaikomas ir bandoma priimti konstitucinį pakeitimą, bet Konstitucijos pakeitimas nėra priimtas", - VRK sprendimą R. Pakso neregistruoti pretendentu būti kandidatu į prezidentus aiškino jis.
R. Pakso šalininkų siūlymą išduoti parašų rinkimų lapus, o vėliau pakeisti įstatymus, Z. Vaigauskas vertino atsargiai - esą tai reikia daryti atvirkščiai, kad atitiktų teisės ir darnos principus.
"Valstybės institucijos turi veikti darniai, t.y. kiekviena vykdyti savo funkcijas: teismas, pavyzdžiui, gali kreiptis į KT, jeigu abejoja kokiomis nors nuostatomis, vadovautis tarptautiniais ir Lietuvos įsipareigojimais. VRK tos kompetencijos nėra suteikta. VRK - institucija, turinti didelę galią rinkimuose tam, kad nebūtų priskaldyta nereikalingų malkų. Būtent, kad tuos sprendimus, kuriuos priima teismas, priimtų būtent teismas, o ne VRK. Mes tikimės, kad mūsų šis sprendimas pagreitins procesus dėl to, kad Lietuva pradėtų vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus", - kalbėjo Z. Vaigauskas ir vylėsi, kad tokia pat situacija nesusidarys 2016 m. Seimo rinkimuose.
Kaip žinoma, Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti prezidento posto.
Tačiau sprendimą R. Pakso kandidatūrą kelti į prezidentus priėmė partijos Tvarka ir teisingumas valdyba. Esą tam kelius atveria Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.
O Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.
Vis dėlto šis KT išaiškinimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant Lietuvos banko kompetencijos pinigų emisijos srityje klausimus, sukėlė diskusijų net ir tarp pačių KT teisėjų. Vienas jų, Egidijus Šileikis, pareiškė savo atskirąją nuomonę, kad paskelbtame nutarime KT esą nepagrįstai ignoravo Lietuvos Respublikos viršenybės prieš ES teisę principą.
R. Paksas buvo 13-asis pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose.
Politinės kampanijos dalyviais yra užsiregistravę 19 asmenų, iš jų pretendentais prezidento rinkimuose įregistruoti 12. Tai Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, socialdemokratų kandidatas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, signataras Rolandas Paulauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronis Ropė, antrosios kadencijos siekianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo narys Naglis Puteikis, Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė, Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, verslininkas ir mokslininkas Vladas Lašas, vairuotojas Jonas Lašinis.