R. Paksą į teismą atlydėjo visa jo kariauna – Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas, Seimo nariai Petras Gražulis ir Kęstas Komskis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Rudžionis. Teismo salėje replikas laidė ir 63 metų save verslininkų konsultantu vadinantis visaginietis Jurijus Subotinas.
Bylą nagrinėjo išplėstinė penkių teisėjų kolegija. LVAT pirmininkas ir teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Ričardas Piličiauskas pamokė R. Paksą, kad teisme kalbėdami stojasi visi – ir prezidentai, ir paprasti žmonės. R. Paksas neatsistojo, kai jo buvo klausiama, ar jis norės kažką pridurti po advokato kalbos. R. Paksas „Ne“ teismui atsakė nepakildamas iš savo vietos.
Teismas nutartį skelbs 16 val. Tada ir paaiškės, ar bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl konstitucinės doktrinos reinterpretavimo, kaip nori R. Paksas.
R. Paksas: jei nebus politinio kvapo, VRK pusėje argumentų nėra
„Neturėtų. Jeigu klausėte išdėstytų argumentų, net abejonių nėra, kad gali būti priimtas kitoks sprendimas. Jeigu šioje istorijoje nebus politinio kvapo, argumentų VRK pusėje nėra“, – į žurnalistų klausimą, ką darys, jei teismas atmes skundą, atsakė R. Paksas.
Jo nuomone, KT turėtų plačiau pasižiūrėti į visą pasikeitusią doktriną, Konstitucijos reintrepretaciją, sausio 24-osios sprendimą ir padėti tašką šioje istorijoje. R. Pakso manymu, KT turėtų pakeisti savo sprendimą ir nevarginti Seimo narių su Konstitucijos keitimu.
R. Paksui atstovaujantis advokatas Gytis Kaminskas aiškino, kad Lietuva Europos Sąjungos (ES) nare tapo 2004 m., o R. Paksas iš prezidento posto pašalintas prieš šaliai tampant ES nare ir prisiimant pilnus įsipareigojimus. Per tą laiką keitėsi teisinė bazė, įdiegti ES teisės principai ir normos.
„2014 m. KT pasakė apie jų viršenybę netgi Konstitucijos atžvilgiu – Konstitucijos, kuri priimta referendumu. Todėl atsirado būdas reinterpretuoti – pertvarkyti, naujai pakeisti KT doktriną. Būtent ši doktrina ir neleidžia R. Paksui kandidatuoti ir įgyvendinti Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą. Negali būti teisinėje valstybėje, kurioje vykdomas teisingumas ir skelbiami sprendimai Lietuvos Respublikos (LR) vardu, tokia situacija, kuomet sprendimas paskelbiamas LR vardu nevykdant EŽTT sprendimo“, – dėstė G. Kaminskas.
Advokato nuomone, KT turi reinterporetuoti savo prieš tai pasakytą doktriną, pagal kurią per apkaltą nušalintas asmuo negali būti renkamas ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėju, Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi „neterminuotai iki gyvos galvos“. Šią nuostatą R. Pakso atžvilgiu EŽTT yra pripažinęs kaip neproporcingą. „O pas mus KT, nors privalo įgyvendinti teisinės valstybės principą, šio proporcingumo principo neįgyvendino per savo doktriną. Tai reiškia, kad teisinės valstybės principų esmė LR yra skirtinga ir skirtingos apimties negu visoje Europoje pripažįsta, negu kad tą pripažįsta ES Konstitucija bet ES steigimo sutartis“, – kalbėjo G. Kaminskas.
DELFI primena, kad R. Paksas skundą LVAT su prašymu panaikinti VRK sprendimą dėl jo registravimo pretendentu būti kandidatu į prezidentus ir įpareigoti VRK išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus bei įvykdyti Europos Žmogaus teisių teismo 2011 m. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą įteikė pirmadienį.
„VRK, priimdama prieštaringą sprendimą sukliudyti R. Paksui įvykdyti visus kandidatui į Respublikos prezidentus keliamus reikalavimus, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai, pažeidė ne tik jo pilietines teises, bet ir sulaužė demokratinį laisvų rinkimų principą, įtvirtintą Lietuvos nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje", - tuomet teigė R. Paksas.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas yra aiškinęs, kad dėl R. Pakso Seimas neatliko namų darbų.
„VRK vadovaujasi įstatymais, Konstitucija ir Konstitucinio Teismo sprendimais. Įstatyme yra išlikusi formuluotė, kad kandidatu negali būti tas asmuo, kuris yra apkaltos būdu pašalintas iš pareigų. Seimas nėra priėmęs atitinkamų pakeitimų, kad nustatytų, kiek metų jis negali būti, esamoje formuluotėje proporcingumo principas neišlaikomas ir bandoma priimti konstitucinį pakeitimą, bet Konstitucijos pakeitimas nėra priimtas", - VRK sprendimą R. Pakso neregistruoti pretendentu būti kandidatu į prezidentus aiškina Z. Vaigauskas.
Kaip žinoma, Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti prezidento posto.
Tačiau sprendimą R. Pakso kandidatūrą kelti į prezidentus priėmė „Tvarkos ir teisingumo“ valdyba. Esą tam kelius atveria KT išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.
Europos Žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.