R. Pakso politinės karjeros duobkasiu tapo jo finansinis rėmėjas Jurijus Borisovas – dėl jo ryšių su Rusija ant dabartinio europarlamentaro mestas šešėlis. Tačiau DELFI turimi duomenys rodo, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienvaldis lyderis finansinių ryšių su Rusija turėjo gerokai iki J. Borisovo skandalo – tada, kai jį savo ateities lyderiu laikė partija, labiausiai bijanti Kremliaus rankos Lietuvoje.
Prokuratūra disponuoja visa šia informacija ir prieš keliolika metų narstė R. Pakso pinigų srautus. Vis dėlto netrukus byla nukeliaus į krosnį ar dokumentų smulkintuvą. O gal jau ir nukeliavo.
Kosminės sumos – į įmonės ir vadovo sąskaitas
Daugelis žinomų politikos veikėjų į politinę areną žengė iš verslo. R. Paksas – ne išimtis. Netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jis su bičiuliais įkūrė kompaniją „Restako“. Ji vertėsi statybomis – taip pat populiarus sektorius tarp politikų. O DELFI turimi duomenys rodo, kad dar 1996 m. į būsimo Vilniaus mero įmonės sąskaitą plaukė dideli pinigai iš Rusijos. Tiksliau, labai dideli pinigai.
Matyt, prieš 18 metų Rusijoje katastrofiškai trūko statybininkų. Ar bent jau taip liudijo pats R. Paksas, aiškindamas, dėl ko į „Restako“ sąskaitą plaukė milijardai rublių iš Chanty Mansijsko, esančio už maždaug 3,5 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus. Ne mažesni pinigai plaukė ir į asmeninę R. Pakso sąskaitą. Tiesa, ne Lietuvoje, o Austrijoje.
1996 m. Rusija išgyveno ne pačius geriausius laikus, bet Chanty Mansijsko sanitarijos prievaizdams turbūt labai reikėjo statybininkų paslaugų. Žinoma, iš tolimosios Lietuvos.
DELFI turimais duomenimis, 1996 m. sausį Chanty Mansijske esantis valstybinės sanitarinės-epideminės priežiūros centras („Centr Gossanepidnadzora“) atliko du įspūdingus pavedimus į asmeninę R. Pakso sąskaitą Austrijoje. Sausio 18 d. datuojamame pavedime – 100 tūkst. JAV dolerių suma, diena vėliau – 110 tūkst. JAV dolerių. Abiejuose pavedimuose nurodoma, kad būsimajam Vilniaus merui pinigai pervesti už sutartis su „Restako“.
Tais laikais litas buvo „pririštas“ prie dolerio fiksuotu kursu – 4 litai už vieną dolerį. Taip R. Pakso sąskaitoje Austrijos banke „Creditanstalt“ atsidūrė 840 tūksančių litų verta suma užsienio valiuta – kolosalūs pinigai 1996-aisiais. Būtent tokią sumą R. Paksas įnešė į „Restako“ sąskaitą. Tiesa, ne sausį, o Pergalės dienos proga – 1996 m. gegužės 9-ąją. Kasos pajamų orderyje milžiniška suma kvalifikuota kaip „grąžinta paskola“.
Ir tai ne vieninteliai „Restako“ ir R. Pakso pinigai iš tolimojo Chanty Mansijsko. Valstybinė telekomunikacijų kompanija „Chantymansijskokrtelekom“ 1996 vieną po kito atlikinėjo įspūdingus pavedimus į „Restako“ sąskaitą banke „Hermis“. 400,1 mln. rublių, 100 mln. rublių, 100,1 mln. rublių, 200,1 mln. rublių – tokie pavedimai tęsėsi kelis mėnesius. O įspūdingiausia suma iš Chanty Mansijsko „Telekomo“ į R. Pakso verslo sąskaitą iškeliavo 1996 m. liepos 16 d. Tada „Restako“ atseikėta net 570,79 mln. rublių.
Pinigų gavėjas, kaip rodo DELFI turimi dokumentai, buvo nurodomas dvejopai. Tai „Restako“, tai įmonės bankas – „Rossijskij kredit“. Kad pinigų gavėjas vienas ir tas pats – liudija identiški gavėjo sąskaitos numeriai.
Rublis tada buvo dar menkesnės vertės, nei yra dabar, Rusijos valiutai smunkant dėl Maskvos veiksmų prieš Ukrainą. Bet ir pavertus šimtus milijonų rublių į litus, skaičiai išlieka įspūdingi. Rublio kursas 1996 m. ritosi žemyn, sausio-liepos mėnesiais, Lietuvos banko archyviniais duomenimis, 1000 rublių vidutiniškai buvo verta vos apie 82 centų. Aukščiau minėtų pavedimų suma – apie 1,27 mlrd. rublių. Na, o šiai sumai pritaikius vidutinį to laikmečio lito ir rublio santykį – daugiau kaip milijonas litų. Vėlgi – fantastiški pinigai tik besiformuojančioje Lietuvos ekonomikoje.
Taigi iš dviejų valstybinių Chanty Mansijsko įmonių į R. Pakso ir jo verslo sąskaitą per kelis 1996-ųjų mėnesius įbyrėjo ne mažiau kaip 1,84 mln. litų.
Metinis uždarbis – 1000 litų
1997 m. kovą R. Paksas jau stovėjo konservatorių kandidatų į Vilniaus tarybą sąrašo priekyje ir matavosi Vilniaus mero kėdę. Kandidatuodamas savivaldos rinkimuose, kaip ir kiti politikai, jis privalėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti pajamų ir turto deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus. Ji VRK duomenų bazėje ilsisi ir dabar.
Nors bankiniai duomenys liudija, kad iš Rusijos į R. Pakso sąskaitą „Creditanstalt“ banke 1996 m. pradžioje atkeliavo 210 tūkst. dolerių arba 840 tūkst. litų, būsimo mero deklaracijoje nieko panašaus nėra. Nei sąskaitos Austrijos banke, nei į ją atskriejusių pinigų.
VRK R. Paksas deklaravo kur kas kuklesnius duomenis ir kitus skaičius. Pareigos – UAB „Restako“ prezidentas. Šeimos narių skaičius: 4. Tarp jų išlaikytinių – 3, žmona Laima Paksienė ir du nepilnamečiai vaikai. Kalendoriniais metais gautos pajamos – 1000 litų. Iš jų sumokėta mokesčių – 277 Lt.
Tiesa, turto R. Paksas jau tada turėjo nemažai. Būsimasis meras deklaravo 1996 m. pabaigoje turėjęs turto už beveik 141 tūkst. Lt – tikrai neprastas skaičius tais laikais.
Pinigų upė – iš Kremliaus kontroliuojamų institucijų
Abi R. Paksui ir „Restako“ didžiulius pinigus atseikėję Chanty Mansijsko juridiniai asmenys buvo valstybinio kapitalo.
Ir dabar šie juridiniai asmenys veikia. „Chantymansijskokrtelekom“ pagrindinis akcininkas, įmonių katalogo finmarket.ru duomenimis, yra valstybės valdoma kompanija „Investicionnaja kompanija sviazi“ („Investicinė ryšių kompanija“ – rus.). Rusijoje dažniau naudojamas pavadinimas – „Sviazinvest“. Tai valstybinė telekomunikacijų kompanija, stambiausia nacionalinės ryšių įmonės „Rostelekom“ akcininkė.
Beje, „Chantymansijskokrtelekom“ dabar vadovauja tas pats žmogus, kuris įmonei vadovavo 1996 m.: tai Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ narys Eduardas Vasiljevičius Lebedevas. Jis, finmarket.ru duomenimis, taip pat disponuoja nedideliu „Chantymansijskokrtelekom“ akcijų paketu.
Taip pačiai ir „Centr Gossanepidnadzora“: tai yra valstybinių sanitarinių įstaigų tinklo dalis.
Beje, pinigai į R. Pakso sąskaitą Austrijoje keliavo ne tik iš Rusijos. Kaip liudija DELFI turimi dokumentai, bent vieną stambų pavedimą į savo prezidento sąskaitą 1996 m. atliko ir bendrovė „Restako“. Ji 1996 m. kovą R. Pakso sąskaitą „Creditanstalt“ banke papildė 38 tūkst. JAV dolerių, to meto kursu – 152 tūkst. Lt.
Su finansiniais dokumentais, liudijančiais minėtų sumų keliones į „Restako“ ir R. Pakso sąskaitas galite susipažinti šioje DELFI galerijoje:
Apyvarta 1996 m. – didesnė nei per statybų bumą
Visa ši istorija rutuliojosi tada, kai Lietuvoje tik formavosi teisės ir verslo sistema. Kokios buvo Lietuvos įmonių apyvartos 1996 m. – duomenų beveik nėra. Remiantis minėtais duomenimis ir darant turbūt menkai tikėtiną prielaidą, kad „Restako“ 1996 m. pajamas gavo tik iš savo užsakymų Chanty Mansijske, R. Pakso verslas tada turėjo ne mažesnes kaip 1,84 mln. litų pajamas.
Kokios buvo „Restako“ pardavimų pajamos prieš 18 metų – nežinoma. Tačiau Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, buvusi R. Pakso įmonė nuo 2005 m. iki 2012 m. deklaravo apie 2,56 mln. Lt pardavimo pajamų, vidutiniškai po 320,7 tūkst. Lt per metus. Per šį laikotarpį didžiausias pajamas „Restako“ nurodė už 2006 m. Tada, šalyje verdant statybų bumui, kompanija nurodė gavusi kiek daugiau nei 600 tūkst. Lt pardavimo pajamų. Žinoma, įmonei, siejamai su nušalintuoju prezidentu, tuo metu buvo ne patys geriausi laikai.
R. Jancevičius: bylos medžiagos jau nebeturime
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius DELFI patvirtino, jog R. Pakso ir „Restako“ pinigų srautai iš Rusijos domino teisėsaugą. Tačiau byla buvo nutraukta, o jos duomenys arba jau sunaikinti, arba netrukus bus – mat baigia kapsėti senaties terminas.
Pasak jo, prokuratūra tyrimą nutraukė neradusi nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras taip pat patikino, esą jokio spaudimo dėl ikiteisminio tyrimo nebuvo.
„Buvo nutrauktas tyrimas. Atsakysiu vienareikšmiškai – jokio spaudimo nei iš vienos, nei iš kitos, nei iš trečios pusės tikrai nebuvo. Sprendimą priėmėme savarankiškai. Ir viskas“, - reziumavo R. Jancevičius.
A. Kubilius: R. Paksas į premjerus leistas „girgždant dantims“
Ar konservatoriams 1997 m. buvo žinoma, kad jų lyderis Vilniuje neseniai gavo labai solidžius pinigus iš Rusijos? Dabartinis partijos lyderis Andrius Kubilius tikina, kad tokios informacijos konservatoriai neturėjo.
„Tikrai manau, kad mes nedisponavome tokia informacija tuo metu. (…) Kiek aš pamenu, tiktai vėliau, jau R. Paksui veržiantis į prezidentus, kažkokia informacija apie jo statybas Chanty-Mansijske ir kažkokios pinigus lyg ir buvo pasimačiusi. Bet kad skiriant (rinkimų sąrašo Vilniuje lyderiu – DELFI) mes būtume ką nors žinoję – tai tikrai ne. Tiesą sakant, ir meru jį skiriant mes, eiliniai partijos nariai, nelabai jį pažinojome. Jį, kiek pamenu, pažinojo geriau Gediminas Vagnorius ir, jeigu aš neklystu, Vidmantas Žiemelis“, - pasakojo A. Kubilius.
Jo minėti politikai – buvę aukšti konservatoriai. G. Vagnorius buvo premjeru, ir būtent po jo atsistatydinimo Vyriausybės vairą perėmė R. Paksas. V. Žiemelis, būdamas konservatoriumi, pasiekė savo politinės karjeros piką ir gavo ministro portfelį. Dabar abu šie politikai priklauso Darbo partijai.
R. Pakso politinė karjera daugiau nei įspūdinga: Vilniaus meras, premjeras, prezidento patarėjas ir galų gale – prezidentas. Merų specialiosios tarnybos narstyti neprivalo, bet kiti trys postai reikalauja ypatingo dėmesio. Paklaustas, ar tarnybos galėjo neturėti informacijos apie R. Pakso pinigų srautus iš Rusijos, A. Kubilius nesiėmė to vertinti.
Informacija apie pinigus iš Rusijos politiko nestebina – A. Kubiliaus žodžiais, ji „į R. Pakso paveikslo mozaiką visiškai tinka“.
Paprašytas įvertinti tai, kad pinigai Austrijos banke neatsidūrė viešoje R. Pakso gautų pajamų deklaracijoje, pašnekovas tai traktavo kaip melagingų duomenų pateikimą ir VRK, ir rinkėjams. „Reiškia, slėpė“, - sakė A. Kubilius.
Pasak jo, Chanty-Mansijskas seniai siejamas su Rusijos naftos pramone – politiko nuomone, pinigai R. Paksui ir „Restako“ galėjo plaukti ir veikiant politiniams kanalams.
„Tai yra naftininkų miestas. Ir gauti iš naftininkų miesto užsakymus statyboms – tai, žiūrint iš šios dienos patirties, galėčiau galvoti, kad tai buvo gauta ne be kažkokio politinio užtarimo iš pačios Rusijos valdžios“, - svarstė A. Kubilius.
R. Pakso versija: pinigai į asmeninę sąskaitą – dėl sunkių laikų
Apklausiamas prokurorų, R. Paksas patvirtino tiek į savo, tiek į „Restako“ sąskaitas plaukusias pinigų sumas iš Chanty-Mansijsko. Jis taip pat paaiškino, dėl ko 210 tūkst. dolerių nukeliavo į jo asmeninę sąskaitą Austrijos banke.
„Esant visuotinei 1996 m. bankų krizei Lietuvoje, ir žinodami, kad mūsų užsakovai turi mums pervesti didelę sumą pinigų, mes faksu paprašėme padaryti tai į mano asmeninę sąskaitą Zalcburge“, - teigiama rašytiniame R. Pakso liudijime.
Politikas tikino pinigų į asmeninę sąskaitą paprašęs, nes norėjo „išsaugoti pinigus ir atlikti darbus“.
DELFI R. Paksui parodė visus turimus dokumentus, liudijančius pinigų iš Rusijos keliones į jo ir „Restako“ sąskaitas. Vis dėlto „tvarkiečių“ lyderis pareiškė nenorintis apie tai kalbėti.
Paprašytas paaiškinti, kodėl VRK pateiktoje jo pajamų už 1996 metus deklaracijoje buvo tik 1000 litų, neminint 210 tūkst. dolerių Austrijos banke, „tvarkiečių“ lyderis pakartojo nenorintis apie tai kalbėti.
„Būtent tą jūs galite rasti tuose dokumentuose. Noriu priminti tiktai vieną labai paprastą dalyką. Po 1996 m. aš kandidatavau ir tapau meru, premjeru, Seimo opozicijos lyderiu, Seimo nariu, prezidentu. Ir jeigu kažkas kažkam būtų nepatikę, sąsajos su tais 1996 m., tai... ir būtų nepatikę. Nenoriu raustis atmintyje. Turiu, kaip tikriausiai žinote, nemažai rūpesčių su šiandienine situacija. Taip, kad norėčiau palinkėti tik sėkmės“, - atsisveikindamas pasakė R. Paksas.