Tuo metu Donaldas Trumpas, sako C. S. Judge‘as, su žmonėmis mezga dialogą bei kalba apie jiems rūpimus dalykus.
Interviu DELFI S. Judge’as, dirbęs ir viceprezidento Georg’o Herberto Walkerio Busho padėjėju, įvertino pretendentų į JAV prezidentus retoriką, rinkimų kampanijas, pasisakė apie Vladimiro Putino valdymą Rusijoje bei principingą Lietuvos laikyseną kaimynės atžvilgiu.
– Demokratė H. Clinton ir respublikonas D. Trumpas kovoja JAV prezidento rinkimuose. Ar, pavyzdžiui, prieš dvejus metus galėjote įsivaizduoti tokį scenarijų?
– Turbūt kiekvienas, išskyrus D. Trumpą ir jo žmones, manė, kad jis neturi galimybių. Bet jis, priešingai nei kiti, suprato šalies nuotaiką ir poreikius. Nepaisant to, kad H. Clinton po Demokratų partijos suvažiavimo tapo kandidate, dabar, pagal apklausas, jie abu žengia koja kojon. Nepaisant to, ką prognozuoja specialistai, aš manau, jis turi labai geras galimybes būti kitu prezidentu.
– Esate įmonės „White House Writers Group“ vykdantysis direktorius, buvote asmeninis prezidento R. Reagano kalbų rašytojas. Kaip apibūdintumėte kandidatų retoriką ir jų viešą kalbėseną?
– Kada klausai D. Trumpo, atrodo, jis kalba su tavimi. Kada klausai H. Clinton, atrodo, kad ji kalba į tave. Jis su tavimi vysto dialogą, ji – tarsi skaito paskaitą. Tai didelis šių kalbėtojų skirtumas. Žmonės jaučia, kad D. Trumpas su jais kalba tiesiogiai, pasakoja dalykus ryškiai, kartais net per ryškiai.
H. Clinton atveju niekada nesi tikras, ar ji tikrai gerbia publiką. Štai neseniai ji pusę D. Trumpo rinkėjų išvadino apgailėtinais (Basket of deplorables).
Savo pareiškimu ji galvoje turėjo didelę visuomenės dalį ir, manau, kiekvienas jaučiasi nesąžiningai. Taip ji parodė priklausanti elitui, praradusi realybės jausmą. Tai – jos problema.
– Kokia minėtų H. Clinton klaidų priežastis – talento stoka, komandos problemos?
– Ji nėra gera kalbėtoja. Nėra taip, kad ji užsikerta kalbėdama ar daro gramatikos klaidas. Bet ji, kaip minėjau, nėra asmuo, kalbantis tau – ji kalba į tave. Jai sunku auditorijai parodyti empatiją. Kada klausai aukščiausio lygio JAV politikų, tai lyg muzika ausims – jauti emociją, sklandumą. Ar ji kalba sklandžiai? Didžiausia emocija, kurią ji demonstruoja – pasibjaurėjimas dalimi gyventojų. Net jei esi prieš dalykus, už kuriuos pasisako dalis gyventojų, turi jiems jausti užuojautą, o ne gailestį.
– Jei būtumėt H. Clinton kalbų rašytojas, ką jai patartumėte? Ar dar galima kažką pakeisti?
– 52 dienos iki rinkimų – per vėlu. Ji negali pradėti elgtis visiškai priešingai nei elgėsi iki šiol. Ji galėtų laimėti rinkimus, bet faktas, kad jei D. Trumpas laimės rinkimus, tai bus dėl to, ką pats padarė, bet ne dėl jos padarytų klaidų. Bet truputį per vėlu.
– Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė prasta H. Clinton sveikata. Kiek tai gali turėti įtakos rinkimų rezultatams?
– Labiau už sveikatos problemas kenkia jausmas, kad ji šiuo atveju nebuvo sąžininga. Taip pat buvo incidentas, kada ji, sunegalavusi Rugsėjo 11 d. minėjime, palikusi dukters namus, apkabino mažą mergaitę ir buvo nufotografuota. Tai – empatijos trūkumas – ji serga plaučių uždegimu, o glėbesčiuoja vaiką. Plaučių uždegimas gali būti ypatingai užkrečiamas.
Taigi buvo dvi problemos. Dabar jai reikia išsklaidyti abejones žmonių galvose apie save, parodyti, kad buvo sąžininga, empatiška. To reikia, kad laimėtum rinkimus. Tokių problemų rinkimų kampanijose kartais pasitaiko, tai priklauso nuo to, ką pamato spauda, kaip pranešama. Kandidato atžvilgiu tai labai neteisinga. Didžiausias pavojus, kada apie tave pradeda formuotis kažkokia nuomonė, o tu netgi atsitiktinai padarai kažkokį veiksmą, kuris tą nuomonę ima ir patvirtina. Ir ji sekmadienį (rugsėjo 11 d. – DELFI) tai padarė.
– Politikams labai svarbu turėti charizmą. Ar galite palyginti, kokią turi H. Clinton ir D. Trumpas?
– Ji neturi jokios. O D. Trumpo atveju daug žmonių juo iš tikro žavisi... Jei vertinsime pliusu arba minusu, ji turi nulį. Jis gali būti toje pačioje vietoje kaip ji, tik dėl kitų priežasčių.
– Klausantis D. Trumpo pasisakymų, prieštaravimų, neretai manoma, kad jis juokauja arba netgi nusišneka. Viename interviu sakėte, kad D. Trumpas puikiai žino, ką, kur ir kodėl kalba.
– Manau, esminė žinutė, kurią siunčia D. Trumpas – man rūpi tie patys dalykai kaip ir tau, aš suprantu problemos rimtumą ir pasiruošęs kažką daryti. Jis kalba apie dalykus, kurie rūpi žmonėms – ekonomika nesukuria pakankamai darbų, tai nekuria daugiau pajamų. Tai yra numeris pirmas.
Numeris antras – pirmą kartą istorijoje žmonės mano, kad Amerikos vyriausybė nesuvaldo terorizmo. Žmonės atrodė, kad terorizmas yra grėsmė, dabar tampa aišku, kad žmonės neklydo. Nacionalinis saugumas ir ekonomika – du didžiausi dalykai. Kada žmonės kalba apie emigracijos reikalus, tai kalba apie minėtų dviejų dalykų kombinaciją. Jo žinutė – aš tai žinau ir padarysiu viską, kad tai pakeisčiau.
Kokia H. Clinton žinutė? Niekas nežino. Tai didžiulė kandidato problema. Ji turi įvardinti dalykus, kurie žmonėms kelia didžiausią nerimą. Ji sako, kad D. Trumpas neturi sprendimo būdų, bet jis minėtas problemas įvardija ir pripažįsta, kad jos be galo svarbios Amerikos visuomenei. Ji ignoruoja tas problemas, kurias apklausose įvardija žmonės.
Ji eina kaip status quo, jis – kaip pokyčių kandidatas. Jei D. Trumpas laimės, tai dėlto, kad šalis nori. Bet kokiu atveju, šie rinkimai bus pokyčių rinkimai.
– Klausantis jūsų susidaro įspūdis, kad nugalėtojas jau aiškus ir tai – D. Trumpas?
– Aš galiu klysti su spėjimais. Ši kampanija turi sudėtingiausius matematinius modeliavimus. Pagal šį modeliavimą, jos laimėjimo šansas – 2 prie 1 ir niekaip negalime to pamiršti.
Vis dėlto visas viešas diskursas ir šiuose rinkimuose vykstantys dalykai, kurie pritraukia dėmesį, yra D. Trumpo naudai.
Kita vertus, H. Clinton rinkimų kampanija pavyzdinė, gerai finansuojama, daugybė reklamų per TV, stipri organizacija, naudojamasi B. Obamos administracijos analitikais. Viskas atrodo gerai, tik ne kandidato pasirodymas.
Tuo metu D. Trumpas neturi organizavimo, net Respublikonų partijos svoris negali atsverti šio skirtumo. O kur dar pinigai – sakoma, kad H. Clinton surinko milijardą dolerių, jos ir jo rėmėjų čekių knygelės nė iš tolo neprilygsta.
Idealiame pasaulyje ji turėtų būti daugybe žingsnių priekyje ir galbūt rinkimų dieną taip ir nutiks, bet šiuo metu, sakyčiau, ji tokia užsisklendusi ir tokioje blogoje pozicijoje. Ji atrodo kaip Jebas Bushas (buvęs Floridos gubernatorius J. Bushas vasario mėnesį po nesėkmingo pasirodymo pasitraukė iš lenktynių dėl JAV prezidento posto - DELFI)
Jei D. Trumpas laimės, jis paneigs modelį. Niekas niekada nekandidatavo į prezidentus tokiu būdu.
– Pereikime prie kitų temų. Lietuvoje, kaip ir visose Baltijos šalyse ir netgi Europoje, paplitusi Rusijos propaganda. Lietuva bandė su tuo kovoti drausdama rusiškus kanalus. Ar turite idėjų, kaip atsakyti į Rusijos propagandą?
– Kaip kanalų draudimas galėjo veikti, juk turite Rusiją visai šalia.
Jums reikia veržlios komunikacijos. Tai turi būti visose žiniasklaidos priemonės. Esu daugiau mažiau tradicinis amerikietis ir netikiu draudimais. Bet tikiu kontrkomunikacija, taip pat, jei kažkas bando kažką pasakyti, turi tai paaiškinti geriau. Jūsų pusėje tiesa. Jeigu jūs pasakysite tiesą daug kartų ir tinkamomis priemonėmis, tai turi suveikti.
– Lietuva daug metų garsiai kalbėjo apie Rusiją, jos propagandos keliamas grėsmes ir dažnai dėl to nebuvo suprantama Vakaruose. Tačiau laikai pasikeitė ir šiandien net JAV rinkimuose kalbama apie kyšančias Rusijos ausis – turiu omenyje programišių atakas.
– Lietuva dabar yra labai geroje pozicijoje. Galvokite šia kryptimi. Politikoje nėra stipresnės pozicijos nei kai tave kritikuoja už tai, kad sakai tiesą, kuria niekas netiki, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai ir buvo tiesa.
– Sakoma, kad gyvename naujojo Šaltojo karo eroje. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
– Dmitrijus Medvedevas taip sakė. Jie tai daro tyčia, jie nori Šaltojo karo, tik aš nežinau, kodėl jie nori grįžti atgal, nes paskutiniame Šaltajame kare jiems nesisekė gerai.
Manau, toks požiūris atitinka Rusijos siekį provokuoti. Kai kas sako, kad stipri Rusija pavojinga. Aš manau, kad pavojinga yra silpna Rusija. Kada ji turi didelių vidinių problemų, siaubingus demografinius rodiklius, trumpėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę, o kur dar alkoholizmas...
Manau, kad dalis V. Putino agresijos – siekis nukreipti dėmesį nuo šių dalykų. Jis valdo šalį siaubingu būdu – vagystės ir korupcija, kada milijardai dolerių laikomi banko sąskaitose užsienyje. Vadinasi, jis ir jo draugai vagia iš kiekvienos šalies šeimos ir žmogaus. Tai irgi milžiniška silpnybė, indikatorius, kad jis pats neturi tikėjimo savo šalimi.
Lietuva ir visos Baltijos šalys – nuostabios. Jos kūrybiškos, gyvos. Apsidairykite – žmonės užsiima įdomiais dalykais, tai ir yra laisvės dvasia. Gal Rusija ir norėtų pasaulinio karo, bet jie neturi tam įrankių. Jie bandė tą daryti Ukrainoje, bet viskam yra limitai.
Mano manymu, jis norėtų diskredituoti NATO, bet jei jis norėtų mesti iššūkį NATO, pasigailėtų. Manau, ponas Putinas yra žmogus, kuris stengiasi eksploatuoti silpnybes. Jam patinka daryti skambius pareiškimus, bet jo veiksmai tik pabrėžia jo silpnumą. Manau, tą reikia turėti mintyje.
C. S. Judge‘as skaitys pranešimą vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ Palangoje.