Tačiau itin nemalonius žodžius iš Prezidentūros išgirdo ne tiek ministras, kiek jam pavaldžios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas.
Susitikimas truko beveik valandą. Po jo prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas informavo, jog D. Grybauskaitė su ministru aptarė ne tik bendrus ekonomikos klausimus, bet ir gynybos finansavimą – klausimą, dėl kurio prezidentė ir ministras susikirto prieš pat antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Valstybės saugumui grėsmės kyla jau dabar. Dėl to reikia didinti krašto apsaugos finansavimą – neatidėliojant“, - D. Grybauskaitės poziciją atkartojo N. Udrėnas.
Sykiu prezidentės patarėjas nekorektiškomis pavadino R. Šadžiaus replikas dėl gynybos finansavimo.
„Priešinti socialinius poreikius bei gynybos finansavimą yra nekorektiška“, - teigė prezidentės patarėjas.
Kliuvo ir VMI. N. Udrėnas pirmiausiai akcentuoja nesurenkamą pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Čia didžiausias akcentas yra biudžeto surinkimo atsilikimas. Ypač PVM srityje. (…) Akivaizdu, kad mes turėtume surinkti PVM daugiau. Per keturis mėnesius PVM surinkimas atsilieka beveik 200 mln. Lt. Ir tikrai kyla klausimų, ar tas tęstinis nesusitvarkymas, (…) ar (VMI - DELFI) vadovybė sugeba tuos reikalus spręsti tinkamai“, - teigė N. Udrėnas.
Ministras žada didesnį gynybos finansavimą
R. Šadžius žurnalistams teigė pirmiausiai su D. Grybauskate aptaręs „biudžetinius klausimus“.
„Vienas svarbiausių mūsų prioritetų yra saugumas“, - pareiškė socdemas.
Pasak jo, krašto apsaugos finansavimas „turi būti, yra ir bus tarp Vyriausybės prioritetų“.
„Informavau prezidentę, kad kitais metais mes planuojame reikšmingai padidinti krašto apsaugos finansavimą“, - teigė R. Šadžius.
Jis taip pat patikino, kad Vyriausybė svarsto „įvairius variantus“, iš kur gauti 130 mln. Lt, kuriuos D. Grybauskaitė reikalauja prie gynybos biudžeto pridėti dar šiemet. „Ne, deficitas nebus didinamas – tai viena iš sąlygų, kurias taip pat išsakė šalies vadovė“, - pridūrė R. Šadžius. Anot ministro, pensijų atkūrimui šios papildomos išlaidos įtakos neturės.
Vis dėlto ministras atsitraukia ne iki galo. Jis įvardijo antrąjį saugumo komponentą – finansinį saugumą ir finansinę drausmę.
„Antra saugumo dalis – tai, be abejo, finansinis saugumas. Finansinį saugumą, finansų sistemos tvarumą mes turime užtikrinti tęsiant tas priemones, kurių mes jau ėmėmės“, - sakė socdemas.
Kalbėdamas apie VMI bei PVM surinkimo problematiką, ministras teigė iš D. Grybauskaitės išgirdęs ne vieną kritišką pastabą Mokesčių inspekcijai.
„Be abejo, kasdienis PVM surinkimo administravimas ir apskaitymas yra labai svarbus darbas. Ir prezidentė iš tikrųjų išsakė VMI nemažai kritikos šiuo požiūriu“, - teigė R. Šadžius.
Anot ministro, jau parodyta, kad mokesčių surinkimą galima gerinti. To įrodymas – pagerėję dyzelino akcizo surinkimo rodikliai.
„Pagerėjo surinkimas dyzelino akcizo, nors tarifas nesikeitė. Mokesčio surinkimas pagerėjo gana rimtai – todėl, kad buvo imtasi tam tikrų priemonių matuojant ir deklaruojant įvežamo į šalies teritoriją dyzelino kiekį ir atitinkamai kontroliuojant išvažiuojančius automobilius“, - pavyzdį pateikė R. Šadžius.
Pasak jo, būtent iš šešėlinės ekonomikos VMI galėtų ištraukti ne vieną milijoną litų. „Mūsų mokesčių tarifai nėra patys mažiausi Europoje. Tačiau šešėlinė ekonomika, kaip žinote, yra pakankamai rimta problema, kurią reikia spręsti. Dėl to mes čia, Lietuvoje, matome kaip savo pirmą prioritetą būtent mokesčių administravimo gerinimą“, - pabrėžė R. Šadžius.
VMI: ministerija iki šiol nepaaiškino, kaip planuoja mokesčių surinkimą
VMI nelieka skolinga. Mokesčių inspekcija atsikerta iki šiol negavusi paaiškinimo, kaip sudaromi mokesčių surinkimo planai, kurių nevykdymu kaltinama VMI.
„VMI pažymi, kad iki šiol iš Finansų ministerijos nėra gavusi informacijos (nors buvo prašyta ne vieną kartą), kokia metodika vadovaujantis finansines projekcijas jų analitikai paverčia mokesčių surinkimo planais. Tokios metodikos patvirtintos ir paskelbtos viešai nėra. Dėl to VMI su Finansų ministerija toliau ves diskusiją apie tai, kokiais principais vadovaujantis yra sudaromas PVM (ir kitų mokesčių) planas“, - teigiama VMI pranešime.
VMI taip pat įvardija, dėl ko susiduriama su PVM surinkimo problemomis.
„Reikšmingiausią neigiamą įtaką, kalbant apie PVM (ir ne tik) įplaukas į biudžetą, turi pokyčiai šalies energetikos sektoriuje. Palyginus 2014 metų sausio-kovo mėnesiais ir 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu pateiktų PVM deklaracijų duomenis, žymiausias mokėtino PVM sumažėjimas užfiksuotas dujų gamybos, dujinio kuro paskirstymo dujotiekiais, dujų pardavimo dujotiekiais, taip pat elektros perdavimo ir paskirstymo veiklą vykdančių įmonių rodikliuose.
Dujų pardavimus įtakojo mažėjančios trąšų verslo apimtys, didesni biokuro sunaudojimo kiekiai. Žiniasklaidoje jau skelbta ir apie didžiausio šalies mokesčių mokėtojo „Orlen Lietuva“ problemas“, - aiškina VMI.
Buvo išvadintas „visiškai nesigaudančiu“
R. Šadžius D. Grybauskaitės strėlių sulaukė rinkimų maratono pabaigoje. Finansų ministras pareiškė, esą „krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis“ ir tą pačią dieną sulaukė aštrių prezidentės žodžių. Šalies vadovė akcentavo, jog finansavimą gynybai būtina didinti nedelsiant, o tokiais pareiškimais besižarstantis ministras „visiškai nesigaudo“.
Tiesa, finansų ministras neliko skolingas. Jis atsikirto, esą D. Grybauskaitės kritika jam tėra „populistiniai pasvarstymai“.
Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujamas Ministrų kabinetas įgaliojimus grąžinti privalo pagal Konstituciją. Tikėtina, kad Vyriausybėje bus permainų. Jau aišku, kad keičiasi vienas ministras – Seimo nario ir aplinkos ministro kėdę užleidžia į Europos Parlamentą (EP) išrinktas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Apie galimus neskaidrumus jo vadovaujamoje Aplinkos ministerijoje D. Grybauskaitė buvo užsiminusi savo metiniame pranešime.
Prezidentės kritikos buvo sulaukęs ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Jis netgi laidė užuominas, jog ministro įgaliojimus turi „iki liepos 12 d.“. Tiesa, vėliau D. Grybauskaitė patikino palaikanti J. Neverovičių, bet abejonanti dėl jo komandos.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas veikiausiai ketino pasekti V. Mazuronio pėdomis. Tačiau socialdemokrato galimybes keliauti į EP nubraukė prasti rinkimų rezultatai: socdemai liko antri ir iškovojo du mandatus, kuriuos pasidalijo Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis. Negana to, po reitingavimo J. Oleką iš trečiosios vietos partijos sąraše išstūmė Gediminas Kirkilas.
Prieš penkerius metus pirmajai kadencijai išrinkta D. Grybauskaitė pareikalavo permainų tuometėje Vyriausybėje. Premjero pareigas tada ėjęs konservatorių lyderius Andrius Kubilius buvo priverstas atsisakyti socialinės apsaugos ir darbo ministro paslaugų: šį postą paliko premjero partietis Rimantas Jonas Dagys. Pasitraukė ir finansų ministras Algirdas Šemeta. Tiesa, pastarasis darbą Vyriausybėje iškeitė į Europos Komisijos nario postą.