Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, socialdemokratų, „Lietuvos sąrašo“ ir „Tvarkos ir teisingumo“ koalicinėje sutartyje iškelta 20 tikslų, kurie skirti visai savivaldybės tarybos kadencijai. Akivaizdu, kad ne visi jie galėjo būti pasiekti per aštuonis mėnesius.
Tačiau liberalų koalicijos partneriai suglumę. Jiems ne viskas patinka. R. Šimašių jie kaltina noru atrodyti gražiai nieko nedarant, politinės valios stoka, ambicijų stygiumi, nors sutartinai pripažįsta, kad pagaliau skolos Vilniuje nebedidėja, o sostinė atsikratė tokio Artūro Zuoko balasto kaip „Air Lituanica“ ar „Vilnius veža“.
Ne visi R. Šimašių kritikavę politikai norėjo būti įvardinti, tačiau kai kurie sakė galintys kalbėti viešai.
Vienas iš nepabijojusių viešumo – konservatorių frakcijos seniūnas Mykolas Majauskas.
„Kaip Vilniaus miesto politikai, manau, esame nepakankamai aukštai iškėlę kartelę sau. Padaryti galime daug daugiau, bet tam reikia ambicijos ir aiškios vizijos, kokį Vilnių norime matyti. Nuo to priklauso ir visos Lietuvos perspektyvos – nematant Vilniaus vizijos, sunku brėžti ir Lietuvos ateitį“, - sako M. Majauskas.
„Man atrodo, kad Vilniuje šiek tiek trūksta ambicijos. Gal dabar atrodo ir viskas neblogai, bet nepastebėsim, kaip praeis metai-dveji, ir problemos aštrės. Vyriausybei prieš tai vadovavo ryžtingas reformuotojas, todėl dabartinė Vyriausybė gali sau leisti atostogauti, bet savivaldybė – ne“, - teigia konservatorius M. Majauskas.
Kitas politikas sako, kad valdančioji dauguma nesustabdomai leidžiasi į procedūrines diskusijas, todėl tikrai svarbūs sprendimai buksuoja: „Posėdžiuose esminių klausimų paprastai nebūna. Daug diskutuojame apie procedūrinius dalykus, pavyzdžiui, šalių susitarimu atleidžiame kokią mokyklos direktorę, paskiriame kitą direktorę ir padovanojame gėlių, tada pasikalbame apie procedūrinius dalykus, visi pavargsta ir sugriūna posėdis dėl kvorumo. Jau kelis kartus iš eilės taip ir įvyko“.
Tačiau apie viską konkrečiai ir nuo pradžių.
Iškelti tikslai
Koalicijos sutartyje nurodyta 20 tikslų, kuriuos žada pasiekti politikai per savo kadenciją.
Tai savivaldybės administracijos reforma, investicijų pritraukimas į Vilniaus miestą, mažesnė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, žmonių gyvenamosios aplinkos gerinimas, efektyvesnis savivaldybės įmonių ir turto valdymas, savivaldos išplėtojimas, darni miesto plėtra, kokybiško bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas, neformaliojo ugdymo sistema, efektyvus miesto finansų valdymas, patogus viešasis transportas, kokybiška socialinių paslaugų teikimo sistema, į gyventojus orientuota sveikatos sistema, informacinių technologijų plėtra miestiečių gyvenimo lengvinimui, miesto saugumo gerinimas, racionalus rinkliavų administravimas, racionali socialinio ir municipalinio būsto skyrimo sistema, patogi atliekų tvarkymo sistema, aktyvi kultūros politika.
R. Šimašiaus koalicijos partneriai išskiria bent keletą sričių, kur nepajudėta pirmyn: tai viešasis transportas, švietimas, daugiabučių administravimas ir atliekų tvarkymas.
Savo ruožtu Vilniaus meras išskiria sritis, kuriose kaip tik pasistūmėta: tai pokyčiai ikimokyklinio ugdymo srityje ir 100 eurų kompensacija vedantiems vaikus į privačius darželius, biudžeto deficito sumažinimas, savivaldybės darbo atvirumas, viešųjų erdvių rekonstravimas, pavyzdžiui, Neries krantinės tvarkymas. Kitais metais planuojama tvarkyti 10 viešų skverų tarp gyvenamųjų namų, nutiesti apie 6 km naujų šaligatvių, tvarkyti įvažiavimus į kiemus.
Pasak mero, atėjęs jis rado patvirtintą 2015 m. biudžetą su 63 mln. eurų deficitu, tačiau metai baigiami deficitą sumažinus iki „keliolikos milijonų eurų, vietoje 63 mln. eurų".
„Kalbant apie aplinkos tvarkymą, tai pirmą kartą buvo išanalizuota situacija ir tvarkoma bus ne ten, kur draugai gyvena ir paprašė, bet ten, kur gyvena daugiausia vilniečių", - sako R. Šimašius.
„Tai tinka ir žiemai. Kas paaiškėjo įdėjus GSP'us į sniego valytuvus? Paaiškėjo, kad Laurų gatvė yra nuvaloma greičiau nei kai kurios kitos gatvės, kur važiuoja viešasis transportas. Taip daroma dešimt metų. Tai iliustracija, kur vienas įdėtas euras gali duoti daugiau naudos", - sako meras.
Daugiabučių administravimas: žmones durnina kas netingi
Daugiabučių namų administravimą politikai išskiria kaip vieną opiausių problemų Vilniuje. Pavyzdžiui, M. Majauskas pasakoja nuolat sulaukiantis daug gyventojų laiškų dėl gatvių apšvietimo, kiemų aptvėrimo ir panašių problemų.
„Gyventojai nuolatos skundžiasi, kaip dirbama ir bendraujama su daugiabučių namų administratoriais, kuriuos pakeisti vis dar pakankamai sudėtinga. Savivaldybė tikrai gali padėti imdamasi aktyvaus vaidmens, aiškindama gyventojams, kaip jie gali tą daryti. Lygiai taip pat su kiemų tvarkymu – jie užgrūsti, netvarkomi, apleisti. Savivaldybės vaidmuo skatinant pačius gyventojus imtis atsakomybės suformavus bendriją irgi didelis“, - sako M. Majauskas.
„Žmonės yra palikti ginčytis su juridiniais asmenimis, kurie turi advokatus ir kurie teismuose turi geresnes galimybes įrodyti savo tiesą. Todėl gyventojai blaškosi, rašo skundus, bet niekas nevyksta“, - pasakoja Vilniaus politikas.
„Koalicijos sutartyje numatyta įkurti arbitražą, tokią tarsi priešteisminę instituciją. Idėja tokia, kad žmonėms būtų padedama įvertinti sąmatų pagrįstumą. Toks arbitražas pateiktų išvadą dalyvaujant samdomam teismo ekspertui: maždaug jūs neteisūs, susitvarkykit, nes teisme greičiausiai pralaimėsite arba savo išvadą teiksime tai institucijai, kuri licencijuoja daugiabučių administratorių veiklą. Šitoje vietoje turi būti tvarka, nes dabar žmones durnina kas tik netingi, - sako pašnekovas.
Pats R. Šimašius pripažįsta, kad daugiabučių namų administravimas yra didžiulė bėda, nes įvairūs teisės aktai įvelia gyventojus į procedūras ir neleidžia lengvai keisti namų administratorių. Politikas nepraleido progos pasakyti, kad už tai atsakingas konservatorių vicemeras Valdas Benkunskas.
Tačiau meras sako, kad buvo atliktas visas daugiabučių namų administratorių tyrimas. Iš jo paaiškėjo daugybė pažeidimų, kuriuos administratoriai esą puolė strimgalviais taisyti. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad kai kurie administratoriai praganė gyventojų kaupiamas lėšas liftams. „Suskubta tas lėšas grąžinti", - sako R. Šimašius.
„Bet taip, problema dėl daugiabučių namų administravimo labai įsisenėjusi ir žmonės atpratę dirbti šioje srityje. Proveržio galime tikėtis tik kitais metais", - sako meras.
Konservatorių politikas Vidas Urbonavičius pasakoja, kad dėl daugiabučių administravimo situacija „buvo tragiška ir yra tragiška“ vien dėl to, kad savivaldybės administracijoje vis dar dirba žmonės, kurie susiję arba su buvusia „Rubicon Group“ („Icor“), arba su administruojančiomis įmonėmis. Kodėl taip yra?
„Taip įvyko labiausiai dėl politinės valios stokos“, - sako politikas, pridurdamas, kad ta pati priežastis lemia ir tai, kad iki šiol neatleistas „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorius Renatas Dūdonis ir „Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas.
„Arba neturėjo būti sakoma, kad bus pakeisti visi sustabarėję vadovai, arba tada reikia paaiškinti, kodėl tokie vadovai lieka dirbti“, - teigia V. Urbonavičius.
Į tai atsakydamas R. Šimašius sutinka, kad savivaldybėje yra dalis žmonių, dėl kurių jis nėra garantuotas, bet tai susiję ir su teisės aktais - žmonių šiaip sau neatleisi. Tačiau jis pabrėžia, kad yra ir tokių, kurie maloniai jį nustebino.
Viešasis transportas: absoliutus 0?
„Naudojimasis viešuoju transportu, nepaisant augančio gyventojų skaičiaus, nedidėja, vadinasi, žmonės išlieka nepatenkinti viešojo transporto kokybe ir sistema. Ši sritis tikrai šaukiasi permainų. Iš kitos pusės matome dideles grūstis. Taigi matome, kad gali reikėti didesnės diskusijos, kokių reikia sprendimų“, - sako M. Majauskas.
„Viešasis transportas? Padaryta – apvalus 0. Absoliučiai nieko, zero. Nei atnaujintos transporto priemonės, nei papildomai analizuoti maršrutai – nepasikeitė absoliučiai niekas. Net vadovo nėra aštuoni mėnesiai“, - teigia kitas valdančiosios daugumos atstovas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Dar vienas politikas iš kitos partijos pasakoja, kad viešojo transporto srityje buvo žadėta į transporto paslaugų teikimo sistemą įtraukti privačius vežėjus, bet kol kas prie to neprieita. Pasak pašnekovo, šioje srityje liko galioti visos A. Zuoko laikais suformuotos vizijos ir strategijos, išskyrus, kad niekas nesvarsto apie tramvajų.
Politiko teigimu, R. Šimašius tikriausiai norėtų persodinti gyventojus iš privačių automobilių į viešąjį transportą: „Tai gerai, bet duokime žmonėms tokią transporto rūšį, kuria žmonės visame pasaulyje noriai važiuoja. Metro, tramvajus, dar kas nors? Bet čia neturime jokios idėjos, ką daryti“.
A. Zuoko laikais sostinės viešasis transportas buvo perorientuojamas nuo troleibusų ir autobusų prie tik autobusų ir planuojamas tramvajus, nors vėliau tramvajaus idėjos atsisakyta.
Iš visų koalicijos sutartyje numatytų tikslų viešojo transporto srityje įdiegti naktiniai maršrutai, žymus pokytis planuojamas pertvarkant dviračių takų tinklą, autobusuose ir troleibusuose prabilta angliškai.
Sutartyje numatyta užbaigti centrinės šviesoforų valdymo sistemos projektą, bet savivaldybės politikai sako, kad šioje srityje pasistūmėta labai menkai: „Tie šviesoforai, kurie buvo nesujungti į bendrą sistemą, taip ir liko nesujungti. Tokių šviesoforų yra krūva“.
R. Šimašius sutinka, kad rimti pasikeitimai šioje srityje dar tik laukia. Vilniuje turi atsirasti privatūs vežėjai, kurie aptarnaus apie 15-20 proc. maršrutų ir turės ateiti su naujais autobusais. Taip tikimasi pasižiūrėti į privataus vežėjo kaštus veikiant analogiškomis sąlygomis kaip ir savivaldybės vežėjai. Sostinėje taip pat atšaukiamas A. Zuoko paskelbtas „kryžiaus žygis" prieš troleibusus. R. Šimašius sako, kad jie tikrai liks.
Tačiau vis dar neišeina surasti naujo vadovo „Vilniaus viešajam transportui". „Susisiekimo paslaugų" laikinąją vadovę Modestą Gusarovienę meras įvertino teigiamai.
„Viešajame transporte tikrai turės atsirasti pokyčiai, pripažįstu, kad kol kas vilniečiai negalėjo to pamatyti, išskyrus atskirus niuansus: suformavome naujus standartus kontrolieriams, pasistūmėta eismo reguliavimo srityje", - sako R. Šimašius.
Kaip tvarkomasi su mokyklomis ir darželiais?
Mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos taip pat priklauso savivaldybės kompetencijai. Darželių klausimu savivaldybė pritarė idėjai skirti po 100 eurų kiekvienam vaikui, kuris vedamas į privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Taip buvo siekiama sumažinti įtampą dėl vietų trūkumo savivaldybės darželiuose. Ar pavyko?
Pagal Vilniaus miesto tarybos nario, socialdemokratų ūkio viceministro Mariaus Skarupsko viešai pateiktą informaciją, 2015 m. gruodžio 1 d. duomenimis, eilėje gauti darželio vietą valstybiniame darželyje laukė 5459 vaikai, kai prieš metus eilėje laukė 4469 vaikai.
„Šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas problemos neišsprendė, nes buvo užprogramuotas skirti kompensaciją vaikams, kurie jau lanko darželius“, - savo socialinio tinklo paskyroje rašė M. Skarupskas.
Socialdemokratai iš pat pradžių nelabai pritarė idėjai skirti 100 eurų lankantiems privačius darželius, jie norėtų, kad arba būtų plečiamas savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas, arba po 100 eurų gautų ir aukles samdančios šeimos.
R. Šimašius sprendimą skirti 100 eurų kompensaciją lankantiems privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas vadina sėkme. Jo teigimu, dėl šio sprendimo atsirado apie 1600 naujų vietų privačiuose darželiuose. Dėl kitų sprendimų, pasak mero, atsirado ir beveik 1000 vietų valstybiniuose darželiuose. „Summa summarum atsirado daugiau nei 2000 naujų vietų iš viso", - sako meras.
Kitais metais planuojama atidaryti keturis naujus valstybinius darželius, juose atsiras apie 700 naujų vietų.
Klausiamas, kaip paaiškintų Švietimo, kultūros ir sporto departamento informaciją, kad šių metų gruodžio pradžios duomenimis eilė į valstybinius darželius dar didesnė nei praėjusiais metais, R. Šimašius suabejojo šio departamento informacija: „Žinokite, aš tai turiu labai aiškius duomenis: pagal tai, ką anksčiau skelbdavo departamentas ir kas buvo skelbiama 2014/2015 m. sandūroje, tai kad trūksta 500 vietų, kas buvo visiškas melas, nes gegužės mėnesį paaiškėjo, kad trūksta 7000 vietų. Tai skaičiai tokie. Vietų skaičiaus trūkumas gali priklausyti ir nuo demografijos, ir nuo to, kiek pasirenka privačius darželius".
Iš kitų gerųjų dalykų pakeista registracijos į darželius sistema: registracijos laikas nebeturi įtakos eilės sudarymui, todėl tėvai gali naktimis nebesėdėti palinkę prie kompiuterių.
Kai kalbama apie bendrojo ugdymo įstaigas, tai ši sritis, anot kai kurių politikų, nepatyrė didelės pertvarkos, nors atėjus naujai valdžiai buvo pagaliau įgyvendintas mokyklų tinklo optimizavimas: bendrojo ugdymo įstaigos galiausiai suskirstytos į pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas. Vilnius pasiekė tai, ką kiti miestai įgyvendino jau senų senovėje.
„Tai yra grynai formalumas. Tuo tarpu ugdymo kokybės pokyčio nėra“, - sako pašnekovas.
Kas turima mintyse? Pasak pašnekovo, Vilniuje formuojasi elitinės ir prastuomenės mokyklos, nors, jo nuomone, savivaldybė turėtų siekti, kad ugdymo kokybė visose mokyklose būtų panaši – pavyzdžiui, padėtų pasitempti atsiliekančioms mokykloms.
„O pas mus – kaip kam sekasi, taip sekasi. Žmonės renkasi mokyklas pagal savo supratimą, pagal rekomendacijas, viešuosius ryšius. Kelios mokyklos susirenka geriausius iš geriausių ir tampa elitinėmis, kitos susirankioja likučius“, - sako politikas iš valdančiosios daugumos.
R. Šimašius atmeta kritiką dėl bendrojo ugdymo: „Mes pradėjome diegti motyvacijų sistemą ir matavimą, kaip dirba mokyklos. Pradėjome skatinti dirbti gerai ir mokytis viena iš kitos. Iki šiol buvo taip, kad mokytojai ar mokyklų direktoriai klausdavo, ką jiems daryti: ar taip, kaip „reikia", ar taip, kaip iš tikrųjų reikėtų. Mūsų tikslas, kad mokyklos mokytųsi viena iš kitos, kuriame sistemą, kad atskirtume, kur yra geros mokyklos, kur blogos, kurios nori gerėti iš blogų, kad toms gerėjančioms galėtume padėti".
Atliekų tvarkyme – chaosas?
Prie valdančiąją daugumą skandinančių istorijų dauguma politikų priskiria ir situaciją atliekų sektoriuje.
Nuo kitų metų pradžios įvedamas 3 eurų sąvartyno mokestis už toną. 2018 m. šis mokestis didės iki 5 eurų, 2019 m. - iki 21,72 euro, 2020 m. pasieks 27,51 euro ribą. Tai nežymiai paaugina atliekų išvežimo kainą, nepaisant savivaldybės veiksmų.
Vilniaus regione nuo kitų metų turi pradėti veikti mechaninio biologinio rūšiavimo įrenginys (MBA), kuris atskirs antrines žaliavas ir neperdirbamas atliekas. Mokestis už mechaninį biologinį atliekų apdorojimą MBA operatoriui irgi didins komunalinių atliekų išvežimo kainą gyventojams. Bet tai nėra šios valdžios sprendimas.
Tačiau savivaldybė steigia atskirą komunalinių atliekų sistemos administratorių. Vienas politikas piktinosi, kad tokios įstaigos steigimas stipriai paaugins komunalinių atliekų išvežimo tarifą gyventojams.
„Buvo siūlymas patikėti šią funkciją „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui“ (VAATC), jo sąnaudos būtų mažesnės“, - sako pašnekovas, primindamas, kad VAATC vadovu paskirtas artimas R. Šimašiaus bendražygis Tomas Vaitkevičius.
R. Šimašius į tai atsako, kad VAATC valdo aštuonios savivaldybės, todėl Vilniaus interesai ne visuomet atliepiami. „Kai kuriais atvejais kitų savivaldybių interesai trukdo priimti gerus sprendimus Vilniaus miestui. Būtų nelogiška patikėti administravimą įmonei, kuri gali atlikti viešą funkciją, bet priklauso ne tik Vilniui, bet ir kitoms savivaldybėms", - teigia meras.
Jo manymu, atliekų išvežimo kaina vilniečiams kitais metais kils tik labai nežymiai ir kai kur.
**********
„Manau, ateinantys metai bus pozityvių išbandymų metai – ar Vilnius liks siaurų interesų plėšomas ir komunikacijos specialistų klijuojamas, ar vis tik sugebės susigrąžinti miestiečių pasitikėjimą, susitelkti svarbiausiems darbams ir miesto vizijai“, - reziumuoja konservatorių frakcijos seniūnas M. Majauskas.