„Svarbu, kad bendruomenės, kurias paliečia mokyklų pertvarka, išsakytų savo pozicijas, diskutuotų, kokio švietimo lenkų bendruomenės šeimoms reikia ir sutartų pirmiausiai tarpusavyje. Nes nei piketai, nei ilgai „marinuojama“ reforma, nei susipriešinimas problemų neišspręs. Trypčiojimas vietoje ir neaiškumas kelia grėsmę visam mokyklų Vilniuje tinklui. Šiandien pamatėme, kad tiek Jono Pauliaus II, tiek Adomo Mickevičiaus gimnazijos – puikūs pavyzdžiai: persitvarkė vienos pirmųjų Vilniuje, gali užtikrinti kokybišką išsilavinimą, mato aiškią kryptį, juda į priekį ir yra atviros – pasiruošę priimti daugiau moksleivių,“ – Vilniaus savivaldybės pranešime cituojamas sostinės meras R. Šimašius.
Nuosekliai persitvarkiusią keturmetę Jono Pauliaus II gimnaziją šiuo metu lanko 363 gimnazistai (9-12 kl.). Kol nepersitvarkys likusios lenkiškos vidurinės mokyklos mieste, kyla grėsmė, jog nuo rugsėjo Jono Pauliaus II gimnazija sumažės dar dviem klasėmis – liks vos 300 gimnazistų, nors pagal pajėgumus, mokykla galėtų priimti ir 700.
„Negalima sustoti pusiaukelėje. Jeigu buvo ryžtasi sutvarkyti mokyklų tinklą, tai reikia nuosekliai to ir laikytis. Jei įstatymu yra nustatytos reformos gairės, norėtųsi matyti kuo mažiau išimčių, nes juokingai atrodo, kai likus mėnesiui iki reformos užbaigimo, paleidžiamas džinas iš butelio – puolama ieškoti vidurinių mokyklų savitumo“, – susitikime sakė Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius.
Pasak vicemero V. Benkunsko, mokyklų pertvarka turi vykti ne vadovaujantis politinėmis simpatijomis, o skaičiais ir argumentais, atsižvelgus į gyventojų ir moksleivių skaičių mikrorajonuose, perspektyvą. Dėl mažėjančio vaikų skaičiaus pertvarkomos tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškos mokyklos, kad būtų subalansuoti moksleivių srautai, kad mokymosi kokybė kiltų.
Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje moksleivių skaičius taip pat nedidelis – 420. Nuo rugsėjo mėnesio nebekomplektuojant 5-ųjų klasių, palaipsniui per ketverius metus ji taps keturmete gimnazija. Anot direktoriaus Česlavo Davidovičiaus, vertinant sumažėjusį moksleivių skaičių, Vilniuje užtektų ir dviejų lenkiškų gimnazijų. Reformą palaikanti gimnazija, kaip ir kitos persitvarkiusios mokyklos, baiminasi, kad moksleivių skaičius, netekus penktokų, dar sumažės, tačiau tikisi, kad rugsėjį sulauks mokinių iš kitų mokyklų, kuriose po pertvarkos nebeliks 11-12 klasių. Direktorius pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu blogiausias pavyzdys – daryti išimtis ir taikyti dvigubus standartus, nes mokyklos, persitvarkiusios nuo pat reformos pradžios, daug ko atsisakė, tikėdamos, jog procesas nesustos.
Apsilankius daugiausiai moksleivių (850) turinčioje Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinėje mokykloje, išgirsta priešinga nuomonė – vidurinė sieks išlikti ilgąja gimnazija, ugdymo procese taikydama katalikiško ugdymo sampratos elementus. Vladislavo Sirokomlės vidurinė savivaldybės Tarybos sprendimu yra tapusi viešąja įstaiga, kurios steigėja – Savivaldybė. Šiuo metu mokykloje yra 13 pilnų komplektų vyresniųjų klasių (apie 400 moksleivių). Pasak mokyklos bendruomenės, trečiadienį gautas naujosios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pažadas – dar kartą peržiūrėti sprendimus dėl mokyklos akreditacijos.