„Jeigu prisimintume, tuo metu buvo „megztosios beretės“, Sąjūdžio suvežti iš visos Lietuvos žmonės, apsupę Aukščiausiąją tarybą, nes buvo verčiamas premjeras Gediminas Vagnorius ir premjeru tapo Aleksandras Abišala. Aš įėjau į Aukščiausiąją tarybą, atsisakiau policijos apsaugos, ėjau per minią, su suplėšytais marškiniais, apdrabstytas purvu, kiaušiniais, žolėmis, žemėmis ir t.t. Ten situacija buvo tokia: priėjo amžinatilsį Algirdas Patackas ir sakė, kad Antanavičius užpuolė minią. Aš pavartojau negražų žodį jo atžvilgiu ir pasakiau: pabandytum pereiti ir užpulti ten ką nors. Jis irgi pasikarščiavo, smogė į dantis“, - laidoje „Žvilgsnis“ sakė R. Valatka.
Jis pažymėjo, kad nei A. Patackui tai buvo pirmas suduotas smūgis gyvenime, nei pirmas jo gautas smūgis. Be to, anot R. Valatkos, politikoje dar ne to būna.
„Manau, kad jam buvo blogiau, nes mušti žmogų šiaip jau yra nuodėmė bet kokiomis aplinkybėmis“,- teigė R. Valatka.
Jis sakė su A. Patacku dėl to įvykio problemų po to nedaręs ir visa tai prisimenantis su šypsena:
„Buvo metas, kai netgi pabendraudavome ir buvo metas, kai aš jo tekstus skelbdavau vienintelis, kai niekas neskelbdavo“,- sakė R. Valatka.
Pirmadienį mirė dar vienas Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą klausykite čia.
