Dėl minėto sąrašo į prokurorus kreipėsi Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB).
„Užtikriname, kad Generalinė prokuratūra, veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK bei 1990-05-02 Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nuostatomis, gavusi iš LGGRTC detalų, išsamiais archyviniais duomenimis pagrįstą galimai prie žydų tautybes žmonių genocido prisidėjusių asmenų sąrašą, įvertins visą pateiktą informaciją“, – rašoma prokuratūros atsakyme Žydų bendruomenei, kurį savo interneto svetainėje paviešino LŽB.
Pasak prokurorų, įvertinus sąrašą ir tik nustačius teisinį pagrindą, leidžiantį pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuratūroje bus priimti atitinkami proceso sprendimai. Be to, teks atsižvelgti, ar padarytiems nusikaltimams netaikoma senatis.
Kaip teigiama prokuratūros atsakyme, po minėtojo sąrašo įvertinimo bus sprendžiama ir dėl generalinio prokuroro pareiškimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavimo,
prašant atnaujinti procesus bylose dėl asmenų, kurie sovietų okupaciniu laikotarpiu buvo nuteisti ar kitaip represuoti už dalyvavimą žydų žudynėse ar jų persekiojime ir reabilituoti. Gali būti prašoma panaikinti tokių asmenų reabilitaciją.
Pastaruoju metu žiniasklaida ne kartą rašė apie asmenis, kurie karo metais galėjo dalyvauti žydų žudynėse, tačiau vėliau buvo reabilituoti, jiems pastatyti paminklai ar jų vardais pavadintos gatvės.
Kartu prokuratūra pažymi, kad, atsižvelgus į objektyvius veiksnius ir aplinkybes, baudžiamojo proceso inicijavimo ir jo pradėjimo galimybės yra ribotos.
Sąrašas iki šiol neviešinamas
Apie LGGRTC sudarytą ir Vyriausybei pateiktą žydšaudžių sąrašą interviu DELFI paskelbė knygos „Mūsiškiai“ autorė Rūta Vanagaitė. „Generalinė prokuratūra pagaliau imsis veiksmų ir gal pagaliau bus ištrauktas iš slaptų Vyriausybės stalčių 4 metus ten dūlėjęs žydšaudžių sąrašas“, – ketvirtadienį feisbuke pasidžiaugė R. Vanagaitė.
LGGRTC direktorė B. Burauskaitė tuomet DELFI patvirtino, kad minėtas sąrašas egzistuoja.
„Buvo nutarta, kad reikia vieną kartą patikrinti vadinamąjį Melanedo sąrašą, kuriame buvo aliuzijos net į tokias pavardes kaip Juozas Lukša, Adolfas Ramanauskas ir panašiai. Buvo per 4000 pavardžių. Trejus metus mūsų mokslininkai kruopščiai bandė identifikuoti tuos asmenis, rezultatas – per 1000 Lietuvos gyventojų, kurie susiję su Holokaustu. Tačiau tai nereiškia, kad jie žydšaudžiai“, – DELFI yra aiškinusi T. Burauskaitė.
Jos teigimu, tyrimo metu tikrintos baudžiamosios ir operatyvinės bylos, sovietų komisijos, po karo tyrusios žydų žudynes, dokumentai. Tyrimo metu nustatyta dar per 900 asmenų, nepatekusių į Melamedo sąrašą, bet galimai dalyvavusių Holokauste.
Iš viso T. Burauskaitė skaičiuoja apie 2000 Holokauste dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Tačiau, atkreipia dėmesį ji, dalis žydų nešaudė, o, pavyzdžiui, juos konvojavo.