Po netoli namų esantį miškelį prieš porą dienų vaikštinėjusio Vyčių kaimo gyventojo akys užkliuvo už netoli ėdžių numesto šilto raudono audeklo, klojamo kūdikiams vežimėliuose. Kilstelėjęs apklotą žmogus nustėro po juo išvydęs negyvą į Sibiro haskį panašų šunį. Priekinėje gyvūno letenoje buvo matyti kateteris.
Šitaip paliktą keturkojį aptikusio vyro dukra Aušra Jurevičienė pamena savaitės pradžioje atkreipę dėmesį į automobilį pamiškėje. Anot jos, ratuoti prašalaičiai vietiniams Vyčių kaimo gyventojams seniai nebekelia nuostabos, o tik pasipiktinimą: po tokių vizitų pamiškėje lieka krūvos išverstų šiukšlių ar stirtos padangų.
„Tėtis manė, kad vėl kas čia šiukšles atvežė išversti. Nulėkęs apsidairė, bet nieko įtartino nepamatė. O kitą dieną prireikė šakelių, paėjėjo gilyn į mišką ir – dar baisiau nei šiukšlės“, – „Sekundei“ pasakojo A. Jurevičienė.
Anot moters, jei šuo į mišką buvo atvežtas nebegyvas, sunku suvokti, kodėl jį reikėjo palikti šiltai užklotą, užuot tvarkingai užkasus. „Į pamiškę ateina vietiniai su vaikais pasivaikščioti. O jei vaikai būtų tą audeklą pakėlę?“ – stebisi A. Jurevičienė.
Užčiuopė pėdsakus
Apie šuns gaišeną miške panevėžiečiai pranešė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai. Jos vadovė Brigita Kymantaitė ant kojų sukėlė visas Panevėžio veterinarijos klinikas.
Paaiškėjo, kad į vieną jų pirmadienį vakarop buvo atvežtas sužalotas šuo. Į veterinarą kreipęsi žmonės pasakojo keturkojį radę partrenktą ant kelio. Veterinarijos gydytojas įtarė, kad šuneliui gali būti pažeistas stuburas, tačiau neturėjo galimybės klinikoje atlikti rentgeno nuotraukos.
Gyvūnui tebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba – įstatytas kateteris ir sulašinti vaistai, o žmonėms pasiūlyta kreiptis į kitą specialistą Panevėžyje, turintį reikalingą tyrimams įrangą.
Vis dėlto į kitą kliniką, vienintelę mieste, atliekančią rentgeno nuotraukas, sužaloto šuns žmonės nebeatvežė.
„Lieka neatsakytas klausimas, kodėl šuo paliktas miške? Jei žmonės neturėjo pinigų ir nebeišgalėjo padėti gyvūnui, kodėl nueita lengviausiu keliu palikus jį leisgyvį, užuot perdavus gyvūnų globos draugijai? Net jei šuo nugaišo nepasiekus klinikos, išmesti jį miške nėra moralu“, – atsakymų ieško B. Kymantaitė.
Ji neabejoja, kad atskleisti kraupaus radinio paslaptį nebus sudėtinga. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kreipėsi į policijos pareigūnus, o veterinarijos klinikos prieigas stebinčios vaizdo kameros yra užfiksavusios sužeistą negrynaveislį, į haskį panašų šunį atvežusių žmonių automobilio numerį.
Pasak B. Kymantaitės, kada ir dėl ko nugaišo šuo, paaiškės sulaukus tyrimo mirties priežasčiai nustatyti išvadų.
„Mums tikrai pavyks išsiaiškinti gyvūną miške palikusius žmones, bet būtų kur kas geriau, jei jie patys atsilieptų, neprireiktų policijos pareigūnų pagalbos“, – tikisi organizacijos vadovė.
Gyvi palaidoti šunyčiai neišgyveno
Panevėžio krašte veikiančios Gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė patvirtino, jog dėl pagalbos sužalotam šuniui į juos niekas nebuvo kreipęsis.
Šiuo metu draugijos voljeruose Kaimiškio kaime gyvena 53-ys šunys. Pasak R. Liberienės, tai nelabai daug – būna, kad čia vienu metu amsi net triskart daugiau šeimininkams nebereikalingų, išmestų keturkojų.
Iš dabartinių draugijos globotinių tik du rasti klaidžiojantys miesto pakraščiuose. Visus kitus atvežė jais atsikratyti nusprendę šeimininkai.
Nors likimo valiai paliekamų, išmetamų keturkojų mažėja, tačiau, anot R. Liberienės, tokie atvejai dažniausiai pribloškia žiaurumu net visko mačiusius gyvūnų globėjus.
Daugiau nei prieš mėnesį pora, sustojusi pailsėti aikštelėje netoli Gustonių kaimo, Panevėžio rajone, išgirdo nežinia iš kur sklindantį cypimą. Paėjėję garso link žmonės išvydo iš po žemių kyšantį rankšluosčio galiuką.
Tai, ką pora išvydo atkasusi rankšluostį, atėmė amą: jame dėl savo gyvybės kovojo keturi mažyčiai, dar akli šunyčiai. Atkastus maždaug 3–4 parų šunelius apsiėmė globoti draugijos savanorė.
Moteris nesitraukė nuo mažylių, kas porą valandų juos girdė iš buteliuko, nešėsi į darbą, kad laiku pamaitintų, vis dėlto net patekus į tokias rūpestingas rankas, nė vienam iš keturių šunyčių išgyventi nepavyko.