Pirmos instancijos teismas politiką ir dar kelis kaltinamuosius – Gintarą Sankauską, Donatą Vilką, Rimvidą Daunį, Luką Praspaliauską, Modestą Steponavičių, Arvydą Kondrotą buvo išteisinęs, tačiau Šiaulių apygardos teismas gegužės viduryje šį sprendimą pakeitė, nutartis yra įsigaliojusi.
Šioje byloje buvo keli gyvūnų kankinimo epizodai, bet politikas ir miesto tarybos narys dalyvavo tik viename iš jų.
6 iš 7 nuteistųjų yra medžiotojai, o kaip jie elgiasi su gyvūnais būtų ir nepaaiškėję, jei R. Daunys nebūtų to nufilmavęs.
Pareigūnai vaizdo medžiagą jo telefone aptiko tirdami visai kitokius nusikaltimus.
Rovė ir karpė šerno iltis
Bylos duomenimis, 2017 metų vasarą vyrai uždaroje teritorijoje kankino šerną. Gyvūną jie laikė pargriovę ant žemės surištomis priekinėmis kojomis, vienas iš jų įkišo šernui pagalį į burną ir taip jį pražiodė, kitas ėmėsi darbo – replėmis lupo šerno iltis ir jas karpė.
Pagaliui iškritus iš šerno burnos vienas iš vyrų juo trenkė šernui per snukį, o vėliau šie veiksmai buvo tęsiami, gyvūnas buvo suluošintas.
Bylos duomenimis, politikas E. Mončauskas rankomis ir kojos keliu laikė prie žemės prispaustą šerno sprandą.
„E. Mončauskas, užgulęs šerną kaire koja, laiko jį prispaustą prie žemės, dešine ranka laiko įsikibęs į dešinę šerno ausį, o kaire ranka įsirėmęs laikosi į šerno sprandą, taip neleisdamas šernui judėti – atsisukęs į filmuotoją – R. Daunį garsiai juokiasi“, – rašoma teismo nutartyje.
Jo draugas viso vaizdo įrašo metu rusiškai kalbėjo „kas per žmonės, kas per žmonės“, „nu kaip taip galima pasakykit man“, „Donatas, ką jūs čia darot, pasakykit man“.
Kaltinamieji teismui aiškino, kad šerną rado įsipainiojusį į tvorą ant jos nukritus medžiui ir jį gelbėjo. Jo kojos buvo surištos neva dėl pačių vyrų saugumo, o iltys buvo tik karpomos. Jie aiškino tai darę neva gelbėdami gyvūną, nes dėl ilties pažeidimo jis būtų neprasimaitinęs.
Vyrai aiškino, kad karpant iltis šerną jau buvo apžiūrėjęs veterinaras, kuris jam suleido vaistų. Pagalys į burną šernui, anot kaltinamųjų, buvo įkištas tam, kad šernas nesusižalotų liežuvio. Po visko gyvūnas neva buvo paleistas.
Ruošė šunis medžioklei
Teismas konstatavo, kad joks medis ant tvoros neužkrito ir šernas į teritoriją pateko tikrai ne taip, kaip kaltinamieji pasakojo, o veterinaras, kuris yra asmeninis E. Mončausko pažįstamas, ten nebuvo atvykęs. Be to, veterinaras, kuris gali turėti problemų dėl melagingo liudijimo, teismuose painiojosi, kuri šerno iltis neva buvo nulūžusi.
Prokuroro teigimu, gyvūno dantys buvo išrauti ir apkarpyti tam, kad šernas nesužeistų vyrų medžioklinių šunų – Sibiro laikų, o viso to reikėjo šių šunų dresavimui.
Prokuroro skunde teismui buvo teigiama, kad būdami medžiotojais jie turėjo suvokti, ką daro.
„Visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad visi asmenų sąmoningo žiauraus su gyvūnais elgesio priežastis – medžioklinių šunų dresavimas ir ruošimas medžioklei“, – teismo nutartyje cituojama prokuroro pozicija.
Byloje apklausti specialistai teismui nurodė, kad nepanašu, jog šernas buvo primigdytas, nes jis judėjo ir skleidė garsus.
Teismas konstatavo, kad šernui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo suluošintas.
E. Mončauskui buvo skirta 3677 eurų bauda.
Demokratai „Vardan Lietuvos“ E. Mončauską Radviliškio rajone kėlė į merus, bet politikui pavyko patekti tik į rajono tarybą.
Kandidatuodamas jis nurodė nuo 2019 iki 2022 metų dirbęs Radviliškio seniūnijos seniūnu, priklausantis medžiotojų sąjungos „Gamta“, Radviliškio skyriui, „Kruojos“ medžiotojų būreliui, medžiotojų klubams „Pašilys“, „Šerno iltis“, „Pagirys“, „5 šernai“.
Demokratai: narystė sustabdyta
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Piktžirnis Delfi nurodė, kad E. Mončauskas partijos Radviliškio rajono skyriui nebepirmininkauja.
„Jūsų minimo Ernesto Mončausko narystė partijoje yra sustabdyta. Jei narystė būtų atstatyta, šiam nariui, kaip ir visiems mūsų partijos nariams, galiotų rekomendacijos dėl nepriekaištingos reputacijos kriterijų“, – teigiama A. Piktžirnio atsakyme.
Tiesa, demokratų atstovas patvirtino, kad E. Mončauskas liko demokratų frakcijoje savivaldybės taryboje.
Mončauskas: tas yra skaudu
Pats politikas antradienį Delfi teigė narystę partijoje suspendavęs pats ir planuojantis skųsti teismo sprendimą.
„Tokio varianto nesuteikėt man galimybės teisiškai apsispręsti“, – pokalbyje piktinosi jis paklaustas, ar neketina trauktis iš tarybos.
Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jį galima skųsti nebent Aukščiausiajam teismui.
Pašnekovas sakė nežinantis, ar Aukščiausiasis teismas skundą priims.
„Su nuosprendžiu nesutinkam, nepripažįstam, kadangi ten nebuvo taip, kaip visuomenė gal priima tą informaciją, tas yra skaudu, o ten buvo, sakykime, gyvūnas buvo įsipainiojęs į vielas, taip toliau, kuris buvo iš ten išvaduojamas. Teismas priėmė tokį sprendimą, patiems mums, sakykime, keista, o apie kitus epizodus aprašomus negaliu nieko papasakoti, nes juose nedalyvavau“, – Delfi kalbėjo rajono tarybos narys.
Kankino audinę ir vietnamietišką kiaulę
Šioje byloje buvo minimi dar du žiauraus elgesio su gyvūnu epizodai, bet politikas, kaip ir pats teigia, juose nedalyvavo.
Teismo vertintame vaizdo įraše matyti vyras, kuris iš narvo išmeta audinę, kurią iškart puola šunys.
Vaizdo įraše girdisi audinės cypimas ir balsas, duodantis komandas šunims: „Paimk, Umka, paimk“, „Paimk, Hači, paimk“. Taip pat vaizdo įraše buvo girdėti sakoma: „Čia baudžiakas garantuotas“, „Ar už tokį dalyką?“, „Jo, žiaurus elgesys su gyvūnu iškart“, „Žiūrėk žiūrėk, suprato, ką daryt, užpurtė iškart“, „Stuburą kirto jai“. G. Sankauskas buvo nuteistas ir už šį epizodą, kiti čia dalyvavę asmenys liko nenustatyti.
Pats G. Sankauskas pirmosios instancijos teismui aiškino toje vietoje nurodytu laiku apskritai nebuvęs, esą jis lankėsi pas Rusijos gyvenantį pažįstamą, kuris užsiima Sibiro laikų veisimu. Jis nurodė, kad vaizdo įrašas esą buvo padarytas ne Lietuvoje, o jis pats galėjo būti perfilmuotas. Teismas konstatavo, kad įrašas darytas Lietuvoje, o jo darymo metu G. Sankauskas buvo Lietuvoje. Be to, jis turi šunis, kurių vardai Umka ir Hačis.
G. Sankauskas, M. Steponavičius ir A. Kondrotas buvo nuteisti ir už žiaurų elgesį su vietnamietiška kiaule.
Teisme vyrai aiškino, kad šią kiaulę G. Sankauskas užsiaugino maistui ir paprašė kaimyno padėti ją paskersti, o A. Kondrotas esą tik važiavo pro šalį ir buvo pašauktas padėti. Kaltinamasis aiškino, kad dėl patirties stokos nesugebėjo greitai vienu dūriu paskersti kiaulės.
Jis teigė filmavęs, siekdamas užfiksuoti šunų reakciją į neįprastą aplinką.
Teismas konstatavo, kad vaizdo įrašai įrodo, jog vietnamietiška kiaulė buvo laikoma pririšta už kojos ir pjudoma šunimis. Vėliau ji buvo tempiama už kojos, užfiksuotas ir spyris jai. Galiausiai G. Sankauskas gyvūnui perrėžė kaklą.
„Iš vaizdo įrašų matyti, kad vietnamietiška kiaulė nebejuda tik paskutiniuose įrašuose, po 30 min. trukusių mokymų“, – rašoma teismo nutartyje.
G. Sankauskui teismas skyrė 9876 eurų baudą, kitiems skirtos 1883-3766 eurų dydžio baudos.