M. Danielės teigimu, medikamentinis nėštumo nutraukimas išsivysčiusiose pasaulio šalyse jau yra naudojamas daugiau nei 30 metų. Politikė stebėjosi, kad 1988 m. šią procedūrą pradėjo taikyti Vakarų valstybės, o Lietuvoje praėjo jau 32-eji metai, pasikeitė visa politikų karta, bet šio vaisto vis tiek nesugebėta įregistruoti ir sureguliuoti.
„Tai reiškia, kad nors mokslo pažanga visame pasaulyje leidžia nutraukti nėštumą paprasčiau, saugiau, privačiau, Lietuvoje mūsų moterys šios teisės iki šiol neturėjo ir šita mokslo pažanga negalėjo naudotis. Vietoje to, jos galėjo naudotis tik chirurgine intervencija nėštumui nutraukti.
Tai reiškia, kad mes kasmet turime apie 6,5 tūkst. chirurginių operacijų, kurių galėtume išvengti. Tokios šalys kaip Suomija 95 proc. atvejų taiko medikamentą nėštumui nutraukti, o ne chirurginę intervenciją“, – sakė Seimo narė.
M. Danielė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog sprendimų priėmėjai iki šiol nesugebėjo sureguliuoti šių medikamentų taikymo, moterys pačios ėmėsi iniciatyvos spręsti šią problemą.
„Žinoma, tada atsirado „juodoji“ rinka. Tai reiškia, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas vyksta ir Lietuvoje, tačiau moterys jį taiko savarankiškai, pačios sau atlikdamos šitą procedūrą, nesikonsultuodamos su gydytoju. Vaistas nėra įsigyjamas per gydytojus, o per perpardavėjus arba portaluose.“
Metodas – saugus ir efektyvus
Gydytoja ginekologė ir Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė kalbėjo, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas, iš tikrųjų, nėra naujas metodas. Europos Sąjungoje (ES) moterys jį gali pasirinkti jau apie trisdešimt metų.
„Lietuvos moterys, nors ir gyvena Europos Sąjungoje, negali pasirinkti šio metodo. Jis yra labai saugus ir efektyvus – tai nurodo Pasaulio sveikatos organizacija. Kokie privalumai? Tai yra gana privatus metodas, kadangi moteris dalyvauja pati šito metodo eigoje ir gali pati nuspręsti, kada jai tinkamiausias laikas nutraukti nėštumą.
Antras dalykas, kad tai nėra chirurginis metodas, nereikia instrumentų, nereikia operacinės, nereikia bendros nejautros. Nėštumą nutraukia moteris arba be nuskausminamųjų, arba tik šiek tiek vartodama tų vaistų. Taip pat psichologiškai moterims artimesnis dėl savo privatumo.“
Pasak E. Kuliešytės, remiantis atliktais tyrimais, moterys dažniau renkasi šį metodą per pandemiją, nes jis leidžia ne taip dažnai kontaktuoti su medikais ir netgi pas juos neiti.
„Prancūzija, Jungtinė Karalystė pakeitė tvarką medikamentiniam nėštumo nutraukimui ir padarė taip, kad galima nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su gydytoju ir vėliau gavus vaistus, pačiai nusipirkus naudoti tuos medikamentus namuose ir patirti nėštumo nutraukimą.
Nėštumo nutraukimas medikamentiniu būdu yra labai panašus į persileidimą. Iš medicininės pusės, galima pasakyti, kad tai yra labai mažai turintis komplikacijų metodas. Praktiškai moteris nieko nepajaučia, jeigu nėštumą nutraukia iki 7-9 nėštumo savaitės.“
Taip pat nurodė, kad Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija parengė klausimyną Lietuvos visuomenei „Ar Lietuvoje reikėtų įteisinti medikamentinio nėštumo nutraukimą?“
„Į klausimus atsakė 527 asmenys, 89 proc. moterų ir 9 proc. vyrų. 45 proc. atsakiusiųjų buvo 20-29-erių m. amžiaus, 30 proc. buvo 30-39-erių m. amžiaus. Atsakę į klausimus gyvena daugiausia mieste – 90 proc. Taip par 84 proc. nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą ir kad reikia įteisinti medikamentinį abortą „Taip“ atsakė 92 proc. apklaustųjų, „Ne“ atsakė 7 proc. „Ar rinktųsi medikamentinį nėštumo nutraukimą?“ atsakė „Taip“ 80 proc. apklaustųjų ir 16 proc. nežinojo.“
E. Kuliešytė teigė, kad komentarų skiltyje moterys argumentavo, jog rinktųsi tokį nėštumo nutraukimo būdą, nes jis atrodo paprastesnis, mažiau invazinis, psichologiškai lengvesnis, suteikia didesnį privatumą, nereikia per daug bendrauti su medikais.
„Moterys taip pat nurodė, kad per ilgai kenčia laukdamos šio metodo, kol jį įteisins. Privalo būti pasirinkimas moterims ir kai kurios jį rinktųsi, nes jau bandė ir žino, kad šis metodas joms tinkamesnis.“
Ji tuo pačiu pridūrė, kad Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija parašė kreipimąsi, kurį pasirašė 23 organizacijos ir 726 asmenys, adresuotą SAM, kad būtų kuo skubiau įteisintas šis metodas.
Egzistuoja perteklinis valstybės institucijų kišimasis
Specializuoto pagalbos centro ir Vilniaus moterų direktorė Lilija Vasiliauskė akcentavo, kad dabar yra patiriamas perteklinis valstybės institucijų kišimasis būtent į moterų gyvenimus. Jos teigimu, viena iš skaudžiausių sričių yra teisės į abortą ir teisės nepatirti moralizavimo, indoktrinavimo, kaltinimo „žudymais“ užtikrinimas.
„Pastaruoju metu mes iš tikrųjų pastebime, kad jos yra pažeidžiamos ir pasigendame valstybės draugiško atsako į šią problemą. Todėl kalbant apie Esmeraldos minėtą tyrimą yra labai svarbu atkreipti dėmesį, kodėl tuose komentaruose moterys sako, jog rinktųsi medikamentinį abortą.
Su siaubu galime stebėti, kad yra nepasitikima gydytojais ir beveik visur gana aštriai kalbama, jog nereikės susidurti su neišprususiais, traumuojančiais, indoktrinuotais, katalikų bažnyčios propagandą garsinančiais medikais. Iš principo, mums, kaip visuomenei, reikia labai suklusti ir susirūpinti, kas vyksta mūsų sekuliarioje valstybėje būtent moterų teisių srityje.“
H. Vasiliauskės įsitikinimu, nenoras kontaktuoti su medikais turi du galus, mat reiktų su jais bendrauti, nes kiekviena procedūra galimai yra su tam tikromis negatyviomis pasekmėmis.
„Taigi, atstatyti moterų pasitikėjimą medikais yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Kitas dalykas, kuris irgi labai svarbus, kad moterys, kurios gali pačios savarankiškai rinktis ir nuspręsti, taip pat turi atgauti savo gyvenimo kontrolės jausmą. Tai reiškia, kad jos nėra įmetamos į sistemą, kuri iš pradžių klaidina.
'
Jeigu įvestumėte interneto paieškoje būtent „nėštumo nutraukimas“, jums pirmiausia „duos“ Krizinio nėštumo centrą, kuris iš principo neatlieka informuoto pasirinkimo skatinimo, apskritai draugiškos klientui paslaugos funkcijos. Atvirkščiai, jis būtent dar labiau apsunkina tą moters pasirinkimą, moralizuodamas ir siekdamas sukurti nereikalingą emocinį ryšį su šešių savaičių gemalu.“
Taip, tikino ji, moterys yra spiečiamos į kampą ir dėl to nenori susidurti su įvairiomis institucijomis.
Paaiškino, kaip įvyksta medikamentinis abortas
Vilniaus Universiteto Santaros klinikos gydytojas ginekologas dr. Vytautas Klimas pabrėžė, kad abortų ribojimai nesumažina šios procedūros poreikio. Todėl kasmet, aiškino jis, dėl kriminalinių abortų pasekmių miršta tarp 60-70 tūkst. moterų ir daugiau nei 90 proc. tose šalyse, kuriose abortai yra draudžiami arba griežtai ribojamas jų prieinamumas.
„Jeigu norime išsaugoti mūsų moterų sveikatą ir gyvybes, turėtume pasiekti, kad kiekvienas pastojimas įvyktų tik tada, kai jis yra geidžiamas ir laukiamas. Tam reikia, kad absoliuti dauguma intymų gyvenimą gyvenančių, tačiau nenorinčių pastoti moterų tinkamai ir nuolat vartotų saugią ir efektyvią, šiuolaikinę, joms tinkančią kontracepciją.
Tais atvejais, kai moterys neplanuotai pastoja ir nori nutraukti nėštumą, tai turėtų būti atliekama greitai, laiku, be kliūčių ir kad būtų kuo mažiau fizinė bei psichologinė trauma. Medikamentinis abortas yra gera alternatyva chirurginiam nėštumo nutraukimui, ypač dabar, kai yra COVID-19 pandemija.“
Pasak gydytojo, jis gali būti atliekamas, kai yra ne daugiau 70 dienų, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių kraujavimo dienos.
„Tuo tikslu moteriai reikia išgerti vieną tabletę 200 mg mifepristono, kuris pas mus kol kas nėra registruotas. Šis medikamentas blokuoja hormono progesterono veikimą gimdos gleivinėje, todėl gemalo vystymasis sustoja ir jis atsiskiria nuo gimdos sienelės.
Po 24-48 val. moteris po liežuviu įsideda arba už žando 800 mg mizoprostolio. Jis gali būti naudojamas ir į makštį. Mizoprostolis suminkština gimdos kaklelį, atveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos raumens susitraukimus ir taip pasišalina gemalas“, – medikamentinio nėštumo nutraukimo procedūrą paaiškino V. Klimas.
Jis taip pat nurodė, kad abortas paprastai prasideda po kelių valandų ir visiškai įvyksta per vieną-dvi paras po mizoprostolio sunaudojimo. Pasak gydytojo, 99,4 proc. moterų įvyksta lyg minigimdymas ir su krauju pasišalina nuo maždaug nedidelės vyšnios iki nedidelės citrinos dydžio krešulys su gemalu iš gimdos.
„Gausesnis kraujavimas ir skausmingi gimdos susitraukimai nurimsta per vieną-dvi paras . Po trijų savaičių moteriai rekomenduojame pasidaryti kontrolinį nėštumo testą, kad įsitikintų, jog jis tikrai pasibaigė. Medikamentinio aborto privalumai yra akivaizdūs – jam nereikia ligoninės, vyksta namuose, yra saugesnis už chirurginį, nes yra mažiau traumatiškas, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos, todėl negresia galimos komplikacijos, susijusios su narkoze ir operacija.
Gydytojas reikalingas tik tam, kad įvertintų bendrą sveikatos būklę, patikslintų nėštumo laiką, patvirtintų, kad nėštumas vystosi gimdoje, išrašytų receptus, atsakytų į moters klausimus ir čia gydytojo funkcija pasibaigia“, – tvirtino jis.
Moterų nevyriausybinių organizacijų tinklo „ReGina“ atstovė Margarita Jankauskaitė apibendrino, kad medikamentinio nėštumo nutraukimo galimybių stoka Lietuvoje nėra tik moterų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą nepaisymo pavyzdys. Tai kaip tik yra gilesnės problemos išraiška.