„Rukloje visų iš karto negalime priimti, todėl ir kreipėmės į savivaldybes - savivaldybėse yra tuščių pastatų ir tikrai tą klausimą galima išspręsti“, - BNS trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Pirminis integracijos principas nuo 6 iki 12 mėnesių būtų lygiai toks pat, kaip ir Rukloje, tik tai nebūtų koncentruota vienoje vietoje - atsirastų padaliniai prie pabėgėlių centro vienoje, kitoje savivaldybėje“, - pridūrė ministrė.
Ministrės teigimu, gavus naujausią informaciją iš Briuselio, šiuo metu vertinama, kiek tokių padalinių reikėtų.
Pasak A.Pabedinskienės, Ruklos pabėgėlių priėmimo centras buvo pasiruošęs pirminei integracijai priimti anksčiau suderėtą skaičių - 325 pabėgėlius per dvejus metus. Europos Komisija trečiadienį Lietuvą paragino priimti papildomai 780 pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį siūlymą pavadino priimtinu.
Šiuo metu Ruklos pabėgėlių priėmimo centro patalpose atlaisvinamas korpusas, kuris iki šiol buvo skirtas neįgaliesiems. Tai leis pridėti maždaug 40 vietų prie dabar esančių 100, tačiau to neužteks per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlių.
Ministrės nuomone, sprendimas apgyvendinti neįgaliuosius kartu su pabėgėliais „buvo labai blogas“ dėl skirtingų poreikių.
Anot A.Pabedinskienės, patekę į centrą ar jo padalinius pabėgėliai, kaip ir iki šiol, išbus nuo pusmečio iki metų, specialistai juos mokys lietuvių kalbos, kitų integracijai reikiamų įgūdžių. Po to migrantai išsikels ir įsikurs savivaldybėse, kur jiems priskiriami kuratoriai, migrantams padėsiantys ieškotis darbo, susirasti ugdymo įstaigas vaikams. Vėlesnė integracija, A.Pabedinskienės teigimu, būtų finansuojama iš Europos Sąjungos skiriamo 6 tūkst. eurų krepšelio.
Per metus iki šiol Lietuva priimdavo apie 120 pabėgėlių, tad devynis kartus didesnis skaičius, anot A.Pabedinskienės, „bus iššūkis“ - ji vylėsi, jog į ministerijos kreipimąsi dėl pagalbos jau po pirminės emigrantų integracijos atsakys ne tik savivaldybės, bet ir nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės.
„Gauname informaciją ir apie pastatus, ir apie siūlomas darbo vietas, todėl manau, kad tos problemos didelės nebus, tikiuosi, kad numatytas finansavimas iš ES taip pat pasieks Lietuvą (...) manau, kad susitvarkysime“, - sakė ji.
Ministrė akcentavo, jog savivaldybių nėra prašoma pabėgėliams vėlesnei integracijai suteikti socialinių būstų, kurie turi būti skirti 30-čiai tūkstančių Lietuvos piliečių, šiuo metu stovinčių eilėje. Savivaldybių, pasak jos, prašoma tik tarpininkauti surandant privačius butus.
„Mes kreipėmės į savivaldybes - pavieniai asmenys, turėdami savo perteklinius, papildomus būstus, gali nuomoti. Tokią informaciją mes renkame - pabėgėliai, kurie apsigyvens vienoje ar kitoje savivaldybėje, jokiu būdu nepretenduoja į socialinį būstą, o į būstą, kurį turi gyventojai“, - paaiškino ministrė.
Ji paragino piliečius ir verslą jau dabar kreiptis į savivaldybes su pasiūlymais apgyvendinti pabėgėlius po pirminės integracijos.
A.Pabedinskienės žiniomis, pirmieji pabėgėliai turėtų atvykti sausį - su Finansų ministerija dar bus tariamasi dėl lėšų poreikio kitų metų biudžete pirminiam jų priėmimui, kurį vėliau finansuos ES.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė žurnalistams trečiadienį teigė, kad Lietuvos švietimo sistema yra pasirengusi priimti pabėgėlius. Anot jos, ugdymo tikslas bus juos greičiau integruoti į lietuvišką aplinką, todėl mokytojams vargu ar prireiks mokytis arabiškai.
„Aš manau, kad mokyklose jie mokysis lietuvių kalbos, vaikai yra imlūs, paprastai išmoksta labai greitai, ir kuo greičiau juo integruosime į bendrąsias klases, kuo greičiau perims ir mūsų kultūrą, bendraus su lietuvos vaikais, nuo to turėsime visi tiktai daugiau, ir jie bus laimingesni - kuo greičiau priimti į mūsų į mūsų piliečių vaikų, jaunųjų piliečių gretas. Aš galvoju, kad reikia stengtis kuo greičiau, kad jie pasijustų savais“, - žurnalistams sakė A.Pitrėnienė.
Europos Komisija trečiadienį pasiūlė Lietuvai priimti papildomai priimti 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje. Anksčiau Lietuva jau įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, jog tai yra „optimalus skaičius“, kurį Lietuva per dvejus metus yra pajėgi priimti.
ES šalims Briuselis iš viso siūlo papildomai pasidalyti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Šį klausimą vidaus reikalų ministrai svarstys kitą pirmadienį.