„Reikia kalbėti apie demokratinių civilizacijų, Vakarų valstybių bloko tikslą Afganistane. Čia aiškaus sutarimo ir supratimo, kokį uždavinį mes sprendžiame, nebuvo: ar mes sprendžiame saugumo uždavinį – apsiginti nuo teroristinių atakų, kurios vykdomos iš Afganistano teritorijoje esančių teroristinių bazių, ar mes sprendžiame žymiai platesnį uždavinį – sukurti demokratinę, žmogaus teises ir laisves ginančią valstybę, kurioje galioja įstatymo valdžia“, – trečiadienį laidoje „Delfi rytas“ sakė P. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, Amerika per 20 metų išsprendė taktinį uždavinį – užsitikrino savo ir sąjungininkų saugumą, nes per tą laikotarpį nebuvo nei vieno teroristinio išpuolio iš Afganistano, tačiau 20 metų sukurti naują Afganistaną, pasak P. Vaitiekūno, buvo per mažai.
„Ar užteks tam 40, 50 metų? Niekas nežino. Norėčiau pasakyti ir apie šito viso proceso kainą: Amerika įvairiais skaičiavimais išleido nuo 1 trilijono iki 2,26 trilijonų dolerių šioje operacijoje“, – akcentavo buvęs užsienio reikalų ministras.
Tuo metu Europa, kaip pažymėjo jis, operacijose Afganistane išleido daug mažiau.
„Europa davė pagalbos už 4 milijardus eurų prieš 2,26 milijardo Amerikos investicijų. Bundesvero operacijos Afganistane atsiėjo 12,5 milijardų eurų, bet tai irgi, palyginti su tomis išlaidomis, kurios buvo iš Amerikos pusės, yra nepalyginami skaičiai. Tai rodo, kad koalicija nebuvo vieninga“, – konstatavo P. Vaitiekūnas.
Ką reiškia Talibano pergalė?
Laidos pašnekovas pripažino, jog galima sakyti, kad Talibanas laimėjo, tačiau P. Vaitiekūnas iškėlė klausimą – ką reiškia šis laimėjimas?
„Tai reiškia, kad atslikusi, totaliai neraštinga valstiečių Talibano kariuomenė, vedama islamo idėjų laimėjo. O žmonės – virš 30 mln. afganų, kurie dabar stengiasi pabėgti iš šalies, jie laimėjo ar pralaimėjo? Man atrodo akivaizdu, kad Afganistanas pralaimėjo, kad mūsų koalicija nelaimėjo, kad laimėjo antidemokratinis, diktatūrinis blokas – Rusija ir Kinija tą karą“, – sakė diplomatas.
Jis taip pat pažymėjo, kad prireiks laiko suprasti, ar dabar į Afganistaną atėjo kitoks Talibanas, nei buvo prieš 20 metų.
„Tačiau viena aišku, – kad valstybės nesukūrėm, o saugumą 20 metų užsitikrinom, bet buvo jį galima galbūt užsitikrinti mažesne kaina“, – teigė P. Vaitiekūnas.
Sveikina Bideno sprendimą išvesti kariuomenę
P. Vaitiekūnas pakartojo, kad JAV iš esmės pilnai išsprendė taktinį saugumo aspektą, tačiau kitiems tikslams – demokratinio Afganistano kūrimui, – kaip pažymėjo jis, reikia ir pačių afganų įsitraukimo.
„Uždavinį pilnai išsprendė ir pasakė gana: kadangi mūsų partneriai neinvestuoja pakankamai lėšų į valstybės, demokratinio Afganistano kūrimą, viena Amerika neturi tiek lėšų ir laiko, kad dar 20 metų bandytų kurti tą valstybę. Neaišku, ar dar 20 metų užtektų“, – atkreipė dėmesį buvęs ministras.
Dėl to, pasak jo, JAV prezidento Joe Bideno sprendimas išvesti kariuomenę iš Afganistano yra suprantamas.
„Manau, kad Bideno sprendimas išvesti kariuomenę pasiekus taktinį saugumo tikslą yra visiškai suprantamas ir sveikintinas, tačiau nemanau, kad mūsų, demokratinių valstybių blokas (…) ir pastangos sukurti laisvą, demokratinę valstybę, kuri gresia mūsų saugumui, yra paneigtas tikslas. Tik mes matome, kad laiko reikia daugiau nei dviejų dešimtmečių, ir milžiniškų pastangų, politinės valios ir ne tik – tam reikia civilizacinės valios“, – dėstė P. Vaitiekūnas.
Įžvelgia ir galimų grėsmių Lietuvai
Į klausimą, ar talibai dabar bandys Afganistane įvesti bent kažkiek demokratijos tradicijų, diplomatas atsakė teigiamai. Vis dėlto, pasak P. Vaitiekūno, svarbią rolę turi ir kitos valstybės.
„Aš manau, kad bandys įvesti, nes Talibaną palaikė Pakistano oligarchai – jie grąžino talibus į valdžią Afganistane, o Pakistanas iš esmės yra Amerikos sąjungininkas. Kitas klausimas – kaip jiems seksis ir kokie bus tikslai keliami Kremliuje ir Pekine, kaip elgsis rusai ir kinai“, – sakė jis.
P. Vaitiekūnas pažymėjo, kad grėsmės gali išaugti ir Lietuvai.
„Aš neatmesčiau tos galimybės, kad čia kyla grėsmės ir Lietuvai, nes ir Pekinas, ir Maskva gali susigundyti idėja toliau pulti Lietuvą bombarduojant mus gyvais žmonėmis – migrantais ir vežti juos į Minską bei prie mūsų sienos“, – tęsė pašnekovas.
Dėl to, anot jo, reikėtų ruoštis žiemai ir galimam padidėjusiam migrantų iš Afganistano srautui.
„Kremlius ir Kinija žiūri, kiek efektyvi agresija, kai ji vykdoma gyvais žmonėmis. Mes turime atremti tą agresiją ir kol kas ją sėkmingai atremiame, tačiau turime išlikti Europos civilizacijos šalimi ir suprasti, kad mus bombarduoja ne patrankų sviediniai, o gyvi žmonės ir su jais atitinkamai reikia elgtis. Mes civilizuoti, mes Europos žmonės“, – akcentavo P. Vaitiekūnas.
Galiausiai visa situacija, pasak jo, pasinaudos Rusija ir Kinija, kurios Afganistane tikrai nesieks kurti demokratijos.
„Jie tiesiog prijungs Afganistaną prie savo diktatūrinio, autokratinio klubo ir panaudos konkurencijai ir kovai prieš mūsų demokratinių valstybių bloką, prieš mūsų sąjungininkus. Tai atsilieps ir Lietuvai, tačiau kokių nors didesnių pokyčių, vargu, ar bus, bet gal reikėtų daugiau pasitarti tuo klausimu – kaip mes elgiamės krizės akivaizdoje“, – sakė buvęs ministras.
P. Vaitiekūnas taip pat pridūrė, kad Vakarai turėtų tartis dėl ilgalaikių tikslų, nes Afganistano dabartinė krizė, pasak jo, tik parodo, jog koordinacijos ir bendro supratimo buvo per mažai.