„Susipažinęs su Lietuvos Statistikos departamento ir Eurostato pateikiamais duomenimis vakar kreipiausi į ministrę pirmininkę ir sveikatos apsaugos ministrą, nes matau pavojingą tendenciją, kad Vyriausybė koncentruojasi išimtinai tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius jau beveik pustrečio karto viršiją COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė J. Sabatauskas.
Tai reiškia, pasak jo, kad šios mirtys ištiko dėl to, jog žmonėms laiku nebuvo diagnozuota liga arba jiems nebuvo suteiktos būtinosios medicininės paslaugos.
„Tokių mirčių Lietuvoje skaičiuojame jau beveik dešimt tūkstančių, o tai reiškia, kad dėl karantino valdymo trūkumų netekome beveik pustrečio karto daugiau žmonių, nei nuo COVID-19. Tokie skaičiai šiurpina“, – teigė politikas.
J. Sabatauskas taip pat kalbėjo, kad valdžia, skelbdama antrą karantiną, jau tada turėjo žinoti apie daugiau nei 4 tūkst. perteklinių mirčių.
„Deja, bet skaičiai rodo, kad jokių išvadų valdantieji nepadarė, kadangi nuo to laiko iki dabar perteklinių mirčių skaičius padidėjo papildomais penkiais tūkstančiais atvejų“, – pabrėžė socialdemokratas.
Kitų šalių patirtis, anot J. Sabatausko, taip pat rodo, kad valdžios pasirinktas kelias – uždrausti teikti dalį medicininių paslaugų arba ženkliai jas apriboti, buvo klaidingas.
„Drįstame teigti, kad kitų šalių, tokių kaip Švedija ir Suomija, praktika rodo, kad valdančiųjų pasirinktas kelias buvo klaidingas. Medicinines paslaugas galėjome teikti ir taip išsaugoti didžiąją dalį šių gyvybių“, – tęsė parlamentaras.
Vyriausybė, jo teigimu, ignoruoja šiuos skaičius arba jų nemato.
„Deja, tačiau valdantieji sprendžia išimtinai tik karantino valdymo ir vakcinavimo klausimus – atidaryti parduotuves ar uždaryti, leisti judėjimą – neleisti, skirti paramą ir kokiam verslui. Štai pagrindiniai šios dienos klausimai, deja, visiškai ignoruojant susikaupusią žmonių, kuriems būtinos medicininės paslaugos, eilę“, – pažymėjo J. Sabatauskas.
Politikas informavo, kad kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ragindamas pasidomėti kitų valstybių patirtimi ir kuo greičiau atnaujinti medicininių paslaugų teikimą.
Černiauskas: pagal perteklinių mirčių skaičių ES mus lenkia tik Rumunija ir Bulgarija
Spaudos konferencijoje kalbėjo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas. Jis palygino perteklinių mirčių pastaraisiais metais Lietuvoje skaičių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
„Jei palygintume visas ES valstybes praėjusiais metais pagal tą patį kriterijų – kiek praėjusiais metais padaugėjo mirčių, lyginant su 2019 metais, pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo. Blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija, o tokios šalys, kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji praėjusių metų pavasarį šaipėsi, kaip blogiausio pavyzdžio, turi du kartus geresnį rezultatą“, – sakė G. Černiauskas.
Priežasčių tam, pasak buvusio ministro, yra daug.
„Bent jau mūsų analizės požiūriu, viena pagrindinių, kad dėmesys neproporcingai buvo konsentruotas tik į izoliavimą, draudimus, o ne į žmonių gydymą. Vis tik, kai yra liga, tai žmogus išgyja ne dėl draudimų, o dėl pastangų jį gelbėti. Priežasčių yra ir daugiau“, – kalbėjo G. Černiauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad J. Sabatausko iniciatyva buvo atlikta 15 ES šalių praktikos analizė ir nustatyta, jog nei viena iš tirtų valstybių netaikė tokio masto medicininių paslaugų apribojimo.
„Akivaizdus draudimas gydyti buvo originalus sprendimas Lietuvoje ir pakankamai aišku, kad klaidingas“, – akcentavo G. Černiauskas.
Labai stipriai išaugo, taip pat pabrėžė buvęs ministras, ir jaunų žmonių mirčių skaičius.
„Mes, neišanalizavę praėjusių metų situacijos, negalime tobulinti darbo šiais metais“, – sakė jis.
G. Černiausias taip pat pateikė šių metų pradžios duomenis. Šiemet, pagal „Eurostat“ dešimties pirmųjų savaičių analizę, Baltijos jūros regione perteklinių mirčių skaičiumi mus lenkia tik Latvija.
„Kai buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministras, buvome susitikę ir jis akcentavo, kad šią problemą žino. Deja, nuo šios problemos žinojimo niekas nepagerėjo, nes jei būtų ne tik žinojęs, bet ir ieškojęs būdų, kaip spręsti šią problemą, tai bent jau tendencija būtų kitokia“, – savo ruožtu antrino J. Sabatauskas.