Viešosios įstaigos Lazdijų ligoninė vyr. gydytojas Vitas Šimkonis neslepia, kad šiandien įstaigoje padėtis – katastrofiška. Iki mėnesio 10 dienos už vasarį turinti išmokėti atlyginimus darbuotojams, Lazdijų ligoninė savo banko sąskaitoje neturi pinigų ne tik algoms, bet ir apyvartinėms lėšoms: vaistams, komunalinėms paslaugoms, kurui.
Tokia padėtis ištiko, kai įstaigos steigėjo – Lazdijų rajono savivaldybės - vadovas, Lazdijų rajono meras Artūras Margelis vienasmeniškai uždraudė Lazdijų ligoninės vyr. gydytojui V. Šimkoniui pasirašyti sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa įstaigos finansavimui gauti.
Esą tokia sutartis – tiesus kelias į Lazdijų ligoninės sunaikinimą, mat Ligonių kasa pagal galiojančius įstatymus nesutinka apmokėti akušerijos paslaugų.
Tačiau šiandieninė padėtis rodo, kad ligoninę sunaikins ne Ligonių kasų nefinansuojamos akušerijos paslaugos Lazdijų ligoninėje, o nepamatuotos ir neargumentuotos asmeninės mero A. Margelio ambicijos.
Lazdijų rajono mero A. Margelio nurodymas savivaldybės viešosios įstaigos vadovui – tik žodinis, tą pripažįsta ir pats V. Šimkonis.
Nei Lazdijų rajono savivaldybės taryba, nei pats meras nėra priėmę jokio teisinio dokumento, kuriuo būtų išreikšta ligoninės steigėjo valia ginčui su Ligonių kasa.
Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai gydymo įstaiga nesutinka pasirašyti finansavimo sutarties su Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas skirstančią valstybės institucija.
Šiemet negavo nė cento
Baigiantis vasariui, Lazdijų ligoninė dar nėra gavusi nei cento iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos už šių metų sausio – vasario mėnesiais suteiktas gydymo paslaugas savo pacientams.
Tai – besitęsiančio ginčo tarp ligoninės steigėjo – Lazdijų rajono savivaldybės ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pasekmė.
Ligonių kasa įstaigą kaltina nepasirašant sutarties, kurios pagrindu būtų galima pervesti privalomojo sveikatos fondo lėšas už suteiktas gydymo paslaugas.
Lazdijų ligoninė atkerta pasirašysianti sutartį tik tuomet, jei bus sutarta ir dėl ligoninės Akušerijos skyriaus teikiamų paslaugų pamokėjimo.
Tačiau tokio apmokėjimo, pasak Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus Vytauto Mockaus, neleidžia šiuo metu galiojantys teisės aktai, pagal kuriuos nustatyto gimdymo skaičiaus per metus neatitinkančios rajonų ligoninės praranda teisę į paslaugos apmokėjimą.
„Ligoninės vadovui nepasirašant sutarties, neturime teisinio pagrindo įstaigai pervesti pinigus, nors pripažįstame, kad paslaugos pacientams suteiktos ir dėl jų kokybės priekaištų neturime“, - DELFI sako V. Mockus.
Per mėnesį Lazdijų savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Lazdijų ligoninė“ dėl tokios sutarties nepasirašymo netenka apie 200 tūkst. eurų lėšų.
„Negavus laiku finansavimo, t. y. apmokėjimo už suteiktas paslaugas, kyla grėsmė stabiliam ligoninės darbui, joje teikiamų paslaugų kokybei ir jų prieinamumui gyventojams, o ligoninės darbuotojams – darbo užmokesčio išmokėjimui laiku“, - teigia Vilniaus teritorinės ligonių kasos vadovas.
Ginčytinas skyrius sudaro tik 4 proc. biudžeto
Bendras antrinio lygio gydymo paslaugas Lazdijuose teikiančios medicinos įstaigos metinis biudžetas siekia 2,2 mln. eurų. Čia – kartu su Lazdijų ligoninės Akušerijos skyriaus, dėl kurio ir nesutaria abi ginčo pusės, paslaugomis.
Per metus šiam skyriui išlaikyti reikia apie 200 tūkst. eurų. Apie 90 tūkst. eurų įstaiga gauna iš Ligonių kasos už suteiktas paslaugas gimdyvėms, likusi trūkstama suma skyriaus išlaidoms yra dengiama kitų ligoninės skyrių sąskaita.
Akušerijos skyriui skirtos lėšos bendrame apmokėjimo už asmens sveikatos priežiūros paslaugas krepšelyje sudaro apie 4 procentus visų Lazdijų ligoninėje teikiamų paslaugų.
Nesutikdama pasirašyti sutarties, Lazdijų ligoninė rizikuoja netekti 96 procentų pajamų, kurias galėtų gauti, gavusi apmokėjimą už kitas suteiktas gydymo paslaugas.
Pagal galiojančius Vyriausybės nutarimus, akušerijos paslaugos antrinio lygio gydymo įstaigose gali būti teikiamos ir apmokamos iš Ligonių kasų tuomet, jei per metus priimama ne mažiau nei 300 gimdymų. Priešingu atveju laikoma, kad paslaugos kokybė dėl personalo kvalifikacijos įgūdžių stokos yra netenkintina ir gali kelti grėsmę pacientų gyvybei.
Lazdijų ligoninėje per metus priimama apie 170 gimdymų: 2015 m. buvo 183 gimdymai, 2014 m. – 160 gimdymų.
Šiemet sausio mėnesį čia priimta 14 gimdyvių.
V. Šimkonis: „Darbuotojai sutinka išeiti“
Lazdijų ligoninės vyr. gydytojas V. Šimkonis DELFI teigia, kad situacija yra įtempta, o tai atsiliepia ir įstaigos mikroklimatui.
„Kolektyvas supriešintas, motyvacija darbui žema, psichologinė aplinka – sunki. Pernai įstaiga finansinius metus baigė su 100 tūkst. eurų pelnu. Už šių metų sausį atlyginimus išsimokėjome iš vietinių rezervų, tačiau už vasarį mokėti nebus iš ko, jei negausime finansavimo. Šiaip socialinės katastrofos dėl Akušerijos skyriaus uždarymo nebūtų – gydytojai atvažinėjantys iš kitų miestų, išmokėtume atleidžiamiems darbuotojams išeitines kompensacijas, žadėjo prisidėti ir Ligonių kasa.
Tiesą sakant, darbuotojai netgi sutinka gauti kompensacijas, nes dalis kolektyvo jau turi teisę išeiti į pensiją, kitiems gal pasiūlysime darbą kituose skyriuose. Tragedijos dėl žmonių nematau, dėl pacientų – irgi. Nors tikrai mūsų ligoninėje akušerijos paslaugos labai aukšto lygio ir pacientės myli mūsų personalą, tačiau uždarius skyrių paslaugos būtų teikiamos Alytuje. Tik supraskite, aš esu samdomas darbuotojas - kaip man steigėjas sako, taip aš vykdau“, - teigė Lazdijų ligoninės vadovas.
V. Šimkonis neslepia, kad nepasirašyti susitarimo su Vilniaus teritorine ligonių kasa jam nurodęs Lazdijų rajono meras A. Margelis.
Ambicijas žarsto svetimomis rankomis
Tačiau jokio juridinę reikšmę turinčio teisės dokumento, išreiškiančio būtent tokią ligoninės steigėjo – Lazdijų rajono savivaldybės valią – nėra.
Yra tik žodinis A. Margelio nurodymas V. Šimkoniui – tarsi telefoninė teisė, kurios pagrindu ambicingas valdovas duoda įsakymus pavaldiniui, o šis juos uoliai vykdo, neatsižvelgdamas į būsimas pasekmes.
Toks dokumentas galėtų būti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos priimtas sprendimas arba mero A. Margelio pasirašytas potvarkis.
Tokių dokumentų nesant, visa juridinė atsakomybė už įstaigos finansinę būklę ir teikiamas paslaugas tenka jos vadovui V. Šimkoniui.
Pastarasis, užuot ieškojęs išeities iš patinės situacijos, penktadienį išvyko į Baltarusiją, Gardino miestą, kur dalyvavo tarptautinės bendradarbiavimo sutarties tarp Lazdijų ligoninės ir Gardino regiono infekcinės ligoninės pasirašyme.
Lazdijų ligoninėje nėra infekcinių ligų skyriaus. Infektologo paslaugos čia neteikiamos ir įstaigos ambulatorijoje.
Potvarkį, išleidžiantį V. Šimkonį į komandiruotę, pasirašė Lazdijų rajono meras A. Margelis. V. Šimkonis į Baltarusiją išvyko su ligoninės darbuotojų delegacija. Už jų komandiruočių bei transporto išlaidas sumokės finansavimo negaunanti įstaiga.
Meras A. Margelis: „Centrinė valdžia žlugdo Lazdijų rajoną“
Pats Lazdijų rajono savivaldybės meras konservatorius A. Margelis savo nurodymą aiškina tuo, esą Akušerijos skyriaus uždarymas – tiesus kelias visos Lazdijų ligoninės uždarymo link.
„Dabar uždarys Akušerinį, vėliau – Chirurgijos, dar po to – Reanimacijos skyrius. Tada reiks uždaryti visą įstaigą! Aš čia matau tendencingai vykdomą dabartinės socialdemokratų Vyriausybės ir Seimo politiką – Lazdijų rajono sunaikinimo politiką. Panaikino Lazdijų pasienio rinktinę, dabar nori uždaryti ligoninę, jau anksčiau iškėlė visų valstybinių institucijų filialus į regioną. Mes net bankų filialų neturime, tik klientų aptarnavimo savitarnų bankomatus. Tai ar čia – parama regioninei politikai, ar rajono žlugdymas? Spręskite patys“, - sako meras.
Meras A. Margelis tvirtina, kad Lazdijų ligoninė susitarimą su Ligonių kasa pasirašiusi. Ir to pagrindu Ligonių kasai išsiuntusi sąskaitą – faktūrą dėl paslaugų apmokėjimo.
„Vyr. gydytojas aiškiai padėjo savo parašą ant susitarimo, tačiau įrašė prierašą, kad sutartis turi būti vykdoma ta apimtimi, kokia buvo 2015 metais, t.y. su Akušerijos paslaugų apmokėjimu iki 2016 m. kovo 31 dienos. Tokia nuostata neprieštarauja ir IV-jojo sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapo principams, t.y. – ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai.“, - sako A. Margelis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius V. Mockus tvirtina, kad raštą su ranka darytu V. Šimkonio įrašu įstaiga gavusi. Tačiau, nesutikdama su juo, dar vasario pradžioje Lazdijų ligoninei nusiuntusi raštą,. Kuriame argumentuotai išdėstyta, kad vienos pusės valios primestų rankraščių įstaiga negali vertinti kaip juridinę reikšmę turinčio dokumento, todėl laiko, kad susitarimas dėl finansavimo nėra pasirašytas iki šiol pilna apimtimi ir sutarties dėl apmokėjimo įstaiga neturi.
„Šį mūsų dokumentą ligoninė galėjo skųsti teismui, tačiau to nedarė. Užuot pasirašę sutartį finansavimui 96 proc. biudžeto, jie užsispyrusiai politikuoja ir taip stumia įstaigą sunaikinimo link“, - sako Ligonių kasų atstovas V. Mockus.
Ragina žiūrėti valstybiškai
Lazdijų rajono meras A. Margelis Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl neskiriamo finansavimo Lazdijų ligoninei grasina teismais.
O Lazdijų ligoninei gelbėti Lazdijų valdžia planuoja leisti įstaigai imti 100 tūkst. eurų paskolą banke – darbuotojų atlyginimams išmokėti
Ar tai išgelbės įstaigą ir kokia bus tolesnė šio ginčo eiga, kol kas nesiryžta prognozuoti nei taikdarės ir tarpininkės tarp konflikto pusių vaidmens ėmusis Lazdijuose išrinkta Seimo narė socialdemokratė Kristina Miškinienė.
„Kreipiausi į Vyriausybės atstovę Alytaus apskrityje, Į Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorių, į sveikatos ministro pareigas laikinai einantį finansų ministrą, į Lazdijų merą bei Lazdijų ligoninės vadovą, prašydama į situaciją žiūrėti rimtai, valstybiškai, atmetus ambicijas.
Apmaudu, bet turiu pasakyti karčią tiesą. O tiesa tokia – ligoninė, jos darbuotojai, pacientai, o kartu ir visas Lazdijų rajonas tapo ne Seimo, ne Vyriausybės, ne ministerijos ir ne įstatymų, o susireikšminusio politiko įkaitu. Lazdijų ligoninės paslaugų teikimas, jų užtikrinimas – pono A. Margelio, kaip Lazdijų rajono mero, atsakomybė pagal dabar galiojantį Vietos savivaldos įstatymą. Negalima meluoti žmonėms, nereikia ieškoti kaltų, o reikia užgesinti savo nepamatuotą aroganciją ir sėsti prie derybų stalo, ieškoti kompromiso. Gal net galvoti apie kooperaciją paslaugų su kitomis ligoninėmis, kaip kad yra Lazdijų rajone padaryta su greitosios medicinos pagalbos ar atliekų surinkimo paslaugomis. Juk dėl jų nesiskundžiama“, - sako parlamentarė K. Miškinienė.
Pasak politikės, daug rajonų optimizuoja paslaugas, ir Lazdijai taip pat turi eiti šiuo keliu, nes gyventojų ir gimdyvių Lazdijų rajone iš dangaus neatsiras.
„Todėl, ar ne geriau vietoj buko užsispyrimo, ne laikytis įsikibus nefinansuojamos paslaugos, o imti ir plėsti kitas paslaugas, kad ir gerontologijos ar paliatyviosios slaugos. Juk personalo ir patalpų reiktų ir tokiuose skyriuose. Bet gal čia žaidžia Lietuvos merams taip būdingos asmeninės ambicijos, kad jie niekuomet nepralošia, niekuomet neklysta, niekuomet neprisipažįsta ir niekuomet nebūna antroje vietoje?“ – viešai pareiškė Seimo narė K. Miškinienė.