Numatytoji Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado laidojimo vieta tapo viešų aptarimų objektu. Keliami klausimai, ar dera laidoti kovų už laisvą Lietuvą vadovą panteone, kuriame ilsisi pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo prezidentu išrinkto Algirdo Brazausko palaikai.
„A. Ramanauskas-Vanagas atguls greta A. M. Brazausko. Kas būtų pagalvojęs, kad būtent taip vyks tautos „susitaikymas“. Suprantu, artimųjų valia, Vyriausybės valia. Ne mums spręsti, ką ir kaip sudėlios Dievas. Na bet istorija ir asmenybių apsisprendimai dėlioja taip, kad bent jau man šių dviejų asmenybių buvimas greta sukelia didelį kognityvinį disonansą.
Sniečkaus monumentinio paminklo „už kampo“ net nesinori prisiminti“, – viešu įrašu feisbuke pasidalino filosofė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.
„Matau labai neskanius bandymus iš partizanų vado A. Ramanausko-Vanago laidotuvių daryti „clickbaitines“ antraštes ir ieškoti sensacijų ten, kur jų nėra. Laidojimo komisija atsižvelgė į vado A. Ramanausko-Vanago artimųjų – dukters Auksutės ir anūkės Ingos – išreikštą valią. Partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas buvo tikrosios – kovojančios – Lietuvos vadovas. Tad natūralu, kad amžinojo poilsio jis atguls į valstybės vadovų panteoną. Taip jau yra, kad šioje teritorijoje yra ir A.M. Brazausko kapas“, – rašė jis.
A. Pikžirnio teigimu, A. Ramanauskas-Vanagas tikrai nebus laidojamas „šalia“ A. Brazausko.
„Šeima išreiškė valią dėl labai konkrečios laidojimo vietos panteone. Į tai atsižvelgiame. Valstybė spalio 6 dieną išreikš visą deramą pagarbą Tautos pasipriešinimo vadui ir išlydės jį į amžinojo poilsio vietą valstybės vadovų kalnelyje. Tai mūsų sąžinės reikalas“, – paskelbė premjero patarėjas.
Gretinimus vadina neetiškais
DELFI apie šią situaciją paklausta legendinio partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė kilusias diskusijas įvertino ypač neigiamai.
„Ir jūs dabar sakote – šalia A. Brazausko. O kodėl šalia? Iš kur ji (N. Putinaitė – DELFI) ištraukė, kad šalia? Tai yra didelė teritorija. Tiesiog intriga, bet nemanau, kad etiška tuos dalykus daryti. Aš sprendžiu A. Ramanausko-Vanago, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko, pagaliau, buvusio iki pat nužudymo aukščiausio okupuotos Lietuvos vadovo klausimą, o ne kitų žmonių, kurie čia nieko bendro neturi. Tai kokie čia gali būti gretinimai?“, – kalbėjo partizanų vado dukra.
Jos teigimu, valstybės vadovų panteonas didelis, o Vyriausybės sudaryta komisija atsižvelgė į A. Ramanausko-Vanago artimųjų siekį rasti geriausią sprendimą.
Legendinio partizano dukra pasakojo esanti labai dėkinga Lietuvos žmonėms, teikusiems siūlymus, pasidalinusius savo nuomonėmis.
„Ir mano matymu – na, negali jis būti po gabaliuką išdalintas ar išbarstytas. Matau didelį pritarimą, kad tai (palaidojimas – DELFI) turi būti sostinėje, Vilniuje. Tai tiesiog logiška ir kitaip negalėtų būti. Taip būtų atkurtas istorinis teisingumas. Mes taip pasauliui skleidžiame žinią, kad nesusitaikėme su okupacija, kad mūsų tauta kovojo. Ir štai yra simbolis, vadas, idealistas, kuris paaukojo save taip žiauriai kankintas. Tai yra visos laisvės kovos simbolis. Nežinau, kodėl su kažkuo gretinti reikia“, – stebėjosi A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Anušauskas: istorija viską sustato į vietas
Parlamentaro istoriko Arvydo Anušausko teigimu, sprendimas dėl A. Ramanausko-Vanago palaidojimo vietos buvo priimtas jo artimųjų, ir todėl šis klausimas neturėtų būti diskutuojamas.
„Jeigu jiems tinka, jeigu jie pritaria, visi kiti turėtų priimti tai kaip jų poziciją ir jos nekvestionuoti ir dirbtinių bangų nekelti. Tam tikrai nėra jokio pagrindo. Tose kapinėse palaidota daugybė kontroversiškų asmenybių, bet tai netrukdo ten pat ilsėtis ir Sausio 13-osios aukoms, ir Lietuvos savanoriams, ir kitiems iškiliems žmonėms“, – pažymėjo jis.
„Kalbėdami apie A. Brazauską, šioje situacijoje kvestionuojame mūsų pačių istorijos faktus. Taip, aš pats už A. Brazauską nebalsavau, bet balsavo kiti. Rinkimai buvo teisėti, demokratijos taisyklės, tokios jau yra, bet pagal jas mažesnė dalis priima daugumos sprendimą. Tuo, manau, viskas pasakyta. O dabar žiūrėti, kas ten po mirties yra vertesnis, kas mažiau vertas, yra neteisinga. Istorija viską sustato į vietas.', – sakė A. Anušauskas.
Atsižvelgė į artimųjų poziciją
Sprendimą dėl A. Ramanausko-Vanago palaidojimo vietos šią savaitę priėmė į pirmąjį posėdį susirinkę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado laidotuvių organizacinės komisijos nariai – įvairių valstybės institucijų atstovai. Komisija, vadovaujama Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, tai padarė atsižvelgdama į partizanų vado artimųjų poziciją.
„Mūsų uždavinys – su derama valstybės pagarba palaidoti šią iškilią ir drąsią asmenybę. Kartu su šeimos nariais komisija vieningai priėjo išvados, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas turi būti palaidotas spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone“, – pranešime cituojamas A. Stončaitis.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Jis buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais partizanų vadui įvykdyta mirties bausmė. Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais.
Valstybės vadovų panteonas sostinės Antakalnio kapinėse buvo pradėtas kurti po prezidento A. Brazausko mirties 2010 metais. Kol kas A. Brazauskas yra vienintelis jame palaidotas Lietuvos vadovas. Iš viso 19 laidojimo vietų yra numatytos tarp Sausio 13-osios memorialo ir Nepriklausomybės Akto signatarų palaidojimo kvartalo.