Aukso vertės žemė - už simbolinę kainą
Gulbinų kvartalas įsikūręs Verkių regioninio parko rekreacinėje zonoje. Leidimai statybai išduoti tik todėl, nes buvo planuojama įkurti stovyklavietę, kurioje galėtų namelius poilsiui išsinuomoti visi norintys. Tačiau išdygus naujam kvartalui susiklostė visai kita situacija. Išsinuomoti patalpas tapo neįveikiamu iššūkiu. Tuo įsitikino eksperimentą šią vasarą atlikę DELFI žurnalistai.
Įdomu tai, kad Gulbinų kvartalo sklypas yra ne privatus, o valstybinis, išnuomotas 99-iems metams. Tačiau vienų prabangiausių namų savininkai už valstybinės žemės nuomą sumoka ne tiek jau ir daug. Vilniaus savivaldybės duomenimis, 2016 m. už sklypą sumokėta 10 813 eurų.
„Šis sklypas yra nuomojamas pagal su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. NŽT turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti žemės nuomos vertę. Paskutinis sutartinis pakeitimas dėl šio sklypo atliktas 2014 metais. Tų metų vidutinė rinkos vertė (kuri lygi 2 703 313 Eur) yra naudojama žemės nuomos mokesčio apskaičiavimui. Tarifas Vilniaus mieste nuo vidutinės rinkos vertės 2016 metais buvo 0,4 proc.“, - jau anksčiau yra komentavusi Vilniaus miesto savivaldybės Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus vedėja Edita Žilinskienė.
Šiuo metu, pagal Registrų centro duomenis, vidutinė milžiniško 13 hektarų sklypo parke rinkos vertė yra net 5 milijonai 309 tūkstančiai eurų. 10-ies tūkstančių žemės nuomos mokestis atrodo labai simboliškas palyginti su sklypo verte. Sklype iš viso, pagal žemėlapių palydovines nuotraukas, yra 14 namų. Taigi padalinus nuomos mokestį, kiekvienam savininkui per metus reikia sumokėti mažiau nei tūkstantį eurų.
NŽT atsakė tik iš 3 karto
Jei nuomos mokestis būtų perskaičiuotas pagal dabartinę rinkos vertę, verslo elitui tektų labiau patuštinti piniginę. DELFI paklausė Nacionalinės žemės tarnybos, ar ji pasinaudos jai suteikta teise ir perskaičiuos mokestį. Tačiau atsakymas į, regis, paprastą klausimą užstrigo. Konkrečią informaciją pavyko gauti tik iš trečio karto.
Pasidomėjus, ar šiais metais, jau praėjus 3 metų laikotarpiui, bus perskaičiuotas mokestis, NŽT atstovė Renata Remeikaitė nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. „Deja, šį kartą į Jūsų klausimus negalime atsakyti išsamiai, nes žemės nuomos mokestį administruoja savivaldybės, kurios kiekvienais metais patvirtina nuomos mokesčio koeficientus. Todėl dėl konkrečios situacijos reiktų kreiptis į savivaldybę. Šiuo atveju – Vilniaus miesto“, - atsakė R. Remeikaitė.
Tačiau tada DELFI priminė Žemės įstatymo 9 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis“. Pagal jį nuomos mokestį perskaičiuoja būtent NŽT.
Tačiau ir tada aiškaus atsakymo iš NŽT nepavyko gauti. R. Remeikaitė atsiuntė informacijos, kurios nebuvo prašoma, tačiau į konkretų klausimą neatsakė. „Kitos paskirties, rekreacinės teritorijos naudojimo būdo, žemės sklypas, esantis Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, UAB „GIULBINŲ TURIZMAS“ išnuomotas 2002 m. valstybinės žemės nuomos sutartimi, kuri pakeista 2014 m. susitarimu. Vidutinė žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuota ir patikslinta pasirašant paskutinį 2014 m. susitarimą. (…) Pažymime, kad minėto žemės sklypo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas nebuvo pakeistas. Tuo atveju jeigu žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas bus keičiamas, remiantis Taisyklių nuostatomis, valstybinės žemės nuomos sutartis bus tikslinama susitarimu, kuriuo bus patikslinta ir vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis“, - laiške redakcijai rašė R. Remeikaitė.
Tik trečią kartą kreipusis ir paprašius atsakyti, ar NŽT perskaičiuos nuomos mokestį, R. Remeikaitė galiausiai informavo, kad tai planuojama padaryti šiais metais.
„Naujas susitarimas bus sudarytas perskaičiavus žemės sklypo vertę. Ši nuomotojo teisė (kas trejus metus perskaičiuoti sklypo vertę) yra įrašyta sutartyje. Šiais metais vertė bus perskaičiuota. Galėsime informuoti“, - informavo NŽT atstovė.
Įmonė dirba nuostolingai
Tačiau tai ne vienintelis klausimas, susijęs su iki šiol ypač prabangų Gulbinų kvartalą lydėjusia sėkme. UAB „Gulbinų turizmas“ vienas iš akcininkų Nerijus Dagilis, šią vasarą kalbėdamas su DELFI, nesutiko, kad poilsiautojai negali išsinuomoti namelių poilsiui.
Žurnalistams jis neigė, kad nameliai nėra išnuomojami. „Atsiųskit tų žmonių kontaktus. Čia demagogija. (…) Gal dabar užimti“, – sakė jis. Tačiau žurnalistams paklausus, ar dabar galima išsinuomoti namelį, jis atsakė trumpai: „Užimti.“
Kaip bebūtų, žvelgiant į Registrų centrui šios įmonės pateiktas finansines ataskaitas už 2016 metus, sunku rasti patalpų nuomos pėdsakų. Aiškinamajame rašte rašoma, kad įmonės veikla – pastatų administravimo paslaugų teikimas. Ir apie nuomos paslaugas čia neužsimenama.
Taip pat žvelgiant į finansines ataskaitas matyti, kad įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad 2016 metus įmonė baigė nuostolingai. Ataskaitiniu laikotarpiu patirtas nuostolis – 274021 Eur.
„Į minusą“ ji eiti pradėjo dar anksčiau. Ataskaitinio laikotarpio kapitalas siekia 3770000 Eur, o ankstesnių metų nuostoliai – 4825295 Eur.
Prisistatyti nepanoręs įmonių veiklos rezultatus analizuojantis ekspertas DELFI pripažino, kad ši įmonė iš tiesų dirba nuostolingai. Jo teigimu, pardavimo savikaina 2,9 mln. eurų yra identiška NT pardavimo pajamoms 2,9 mln. eurų. „Tai bent iš vienų metų duomenų galima sakyti, kad šios įmonės tikslas nėra uždirbti pelno (galbūt tai pardavimas susijusiems asmenims, ar kažkokie susitarimai, kad ji yra tik kaip tarpininkas, nežinau konteksto šios įmonės) iš NT vystymo ir pardavimo. Kitos pajamos, kaip parašyta rašte, yra 309 tūkst. eurų ir jos beveik identiškos veiklos sąnaudoms (atmetus nusidėvėjimą ir amortizaciją), tad vėlgi patvirtinama, kad įmonė teikia teritorijos priežiūros paslaugas ir už tai panašu beveik nieko neuždirba (tai gal būtų normalu, jeigu jos akcininkai yra tos teritorijos naudotojai). Beje, teritorijos infrastruktūros nusidėvėjimas nėra kompensuojamas teritorijos naudotojų, bet panašu, kad toks susitarimas, kad infrastruktūra nusidėvėtų per įmonės balansą mažindama įmonės nuosavą kapitalą. Tai vėlgi NT projektinių įmonių specifika“, - pakomentavo specialistas.
Eksperto nenustebintų, jei ši įmonė būtų likviduota. Jo teigimu, tai padaryti nebūtų sudėtinga. „Šiaip nebūtų nuostabu, jeigu ji ir būtų likviduota (jeigu nebėra daugiau ką vystyti, o ir kapitalo struktūra tokia, kad nesunku likviduoti), tik, aišku, reiktų kažkam perduoti teritorijos infrastruktūrą ir tos infrastruktūros priežiūros veiklą, arba ji drąsiai gali tęsti veiklą, nes kaip ji gyvena ant piniginio nulio, tik jai reikės susitvarkyti savo nuosavo kapitalo struktūrą, nes ji jau nebeatitinka LR akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 punkto. Čia techninis nesunkus sprendimas, nes įmonė turi akcijų prieduose nemažą sumą“, - komentavo ekspertas.
Pastoviai įmonės patiriamų nuostolių tendenciją DELFI paprašė pakomentuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos. Jos Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis teigė, kad šiuo metu UAB „Gulbinų turizmo“ bankroto procedūros nėra prasidėjusios. Tačiau jis sutiko, kad nuolat deklaruojami nuostoliai gali signalizuoti apie ne visai gerus dalykus.
„VMI vykdoma kontrolė, kaip mokesčių mokėtojai apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka mokesčius, remiasi įmonės rodiklių ir iš kitų šaltinių gaunamos informacijos vertinimu. Nuolat deklaruojami nuostoliai yra vienas iš veiksnių, rodantis, kad galbūt įmonės veikloje ne viskas yra tvarkoje, kadangi prasilenkiama su verslo logika uždirbti pelną. Todėl mokesčių administratorius, įvertinęs visų valdomų apie mokesčių mokėtoją duomenų visumą, gali pasidomėti, kas lemia tokius įmonės rodiklius ir ar nėra siekiama išvengti mokesčių“, - sakė M. Žemgulis.
Be to, jis patvirtino, kad UAB „Gulbinų turizmas“ jau yra patekęs į Valstybinės mokesčių inspekcijos akiratį. „VMI duomenimis, šiuo metu įmonei „Gulbinų turizmas“ nėra priskirtas bankroto administratorius. Remiantis naujausia informacija, minėta įmonė šiuo metu nepriemokos neturi ir nėra vykdomi priverstiniai išieškojimai, tačiau UAB „Gulbinų turizmas“ yra patekusi į VMI akiratį, jos veikla mokesčių administratorius domisi reguliariai“, - aiškino VMI atstovas.
Akcininkas su žurnalistais nebendrauja
Registrų centras DELFI pateikė informaciją, kas yra UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkai: Vilma Janulevičienė, Igor Matsanyuk, Gediminas Giniotis, Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Smilgelė“, Kęstutis Martinkėnas, Vilius Kavaliauskas, Tomas Kučinskas, Živilė Garbaravičienė, Ivona Liachovič, Nerijus Dagilis, Ina Railienė, Alvydas Banys, Saulius Butkus.
Iš Registrų centro DELFI sužinojo, kad visiems privatiems asmenims teritorijoje priklauso po vieną statinį, tiesa, kai kuriais atvejais jie yra bendraturčiai. Registrų centro duomenimis, nėra namo, kuris priklausytų bendrovei „Smilgelė“. Tačiau vieno iš statinių savininkė yra Tatjana Novikova.
Susisiekę telefonu, vieno iš įmonės akcininkų N. Dagilio paklausėme, kaip jis vertina tai, kad UAB „Gulbinų turizmui“ galbūt padidės žemės nuomos mokestis. Įmonės akcininko atsakymas buvo trumpas. „Atsibodot su savo kvailais skambučiais. Viso gero“, – pasakė jis ir numetė ragelį.
Institucija nusilenkė verslininkams
Ankstesniame DELFI tyrime taip pat buvo aprašyta situacija, kai Gulbinų kvartale įsikūrusiam verslo elitui taip trukdęs miškas staiga tapo nebe mišku. Tai įvyko, kai Valstybinė miškų tarnyba pakeitė žemės paskirtį. Prie pat ežero visai neseniai atsirado didelė pirtis. Ežero pakrantės apsaugos juostoje jos neturėtų būti. Tačiau apsukrių verslininkų Saugomų teritorijų įstatyme numatyti apribojimai nesustabdė. Jau anksčiau jie pirštu bakstelėjo į Nekilnojamojo turto registrą, kuriame matyti, kad 1976 metais toje vietoje pastatyta pirtis. Tuo metu ji priklausė buvusiai pionierių stovyklai.
Po DELFI tyrimo paaiškėjo, kad pirtis rekonstruojama valstybinės reikšmės miške, kur statybos yra draudžiamos. Taip pat buvo nustatyta, kad tam tikrose kvartalo vietose aptverta miško žemė. Tai pagal Miškų įstatymą daryti draudžiama. Tuomet aplinkos ministro pareigas ėjęs Kęstutis Trečiokas įpareigojo Valstybinės miškų tarnybos vadovus imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.
Tačiau tuometinio aplinkos ministro kadencijai einant į pabaigą prasidėjo įdomūs dalykai. Užuot ieškojusi būdų, kaip pašalinti pažeidimus miške, Valstybinė miškų tarnyba rado kitą sprendimą. Buvo padaryta korekcija dokumentuose ir taip pakeista žemės paskirtis. Miškas tapo nebe mišku. Tai reiškia tik viena – tvora ir pirtis tapo legaliais statiniais, o Vilniaus gyventojams užgeso paskutinė viltis kada nors patekti į parko rekreacinę teritoriją, kur jie turi teisę lankytis.
Taip pat jau rašėme, kad po DELFI tyrimo buvo pašalinti krūmai, pasodinti valstybinėje žemėje. Suaugę jie trukdytų poilsiautojams prieiti prie Didžiųjų gulbinų ežero.