Klausimą dėl mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo Raseinių rajono savivaldybės taryba per posėdį nagrinėjo balandžio 20-ąją.
Rajono meras valstietis A. Nekrošius tarybai pasiūlė nustatyti 8 jo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
Konservatoriai, su buvusiu meru Andriumi Bautroniumi priešakyje, siūlė, kad politinio pasitikėjimo tarnautojų būtų mažiau, tai yra keturi – du vicemerai, vienas tarybos posėdžių sekretorius ir vienas mero padėjėjas-patarėjas.
„Manau, kad galima apsieiti ir su mažesne politinio pasitikėjimo [komanda], politinės valdžios personalijomis“, – vertino A. Bautronis.
Tačiau savivaldybės tarybos narių dauguma jo siūlymui nepritarė.
„2019 metais, kuomet senos sudėties valdančioji dauguma [pradėjo darbą], nuo 2019 iki 2023 metų buvo priimtas sprendimas kaip tik panaikinti bent keletą etatų, kurie buvo mero tarnyboje siekiant taupyti savivaldybės lėšas. Šiuo sprendimu jūs planuojate išplėsti ženkliai politinio asmeninio pasitikėjimo vadovų skaičių“, – sureagavo A. Bautronis.
To, pasak administracijos vyresniosios patarėjos, su valstiečiais rinkimuose dalyvavusios Violetos Mielinienės, reikia, nes išplečiamos mero galios.
Meras: etatai bus įveiklinti
„Jūs pats turbūt kaip meras žinote, kad atleidote ir sumažinote vienu etatu atstovą spaudai, kur automatiškai buvo įkurtas skyrius ir tas atstovas spaudai atsirado administracijoje, tai nesumažėjo. Vienas etatas buvo neužimtas dar nuo kadencijos, kuriai vadovavo A. Gricius, šitą panaikinot ir kaip ir likau aš dirbti su referente.
Dabar jūs pats turbūt ne kartą esate skaitęs Vietos savivaldos įstatymą, kuris ženkliai išplečia mero galias ir <...> iš tikrųjų vienam merui susitvarkyti neįmanoma. Kitas klausimas, gal ne visi etatai bus užpildyti, bet su tokiu krūviu, ką dabar reikės ir ką įstatymas leidžia, aš siūlau aštuonis etatus. Tarp kitko ir vienas tarybos sekretorius jau nebepaveš“, – atsakydama A. Bautroniui dėstė patarėja.
Į diskusiją įsitraukusi konservatorių šalininkė Jūratė Garliauskienė kėlė klausimą, koks yra pagrindas turėti 8 politinio pasitikėjimo tarnautojus, kai esą „dar bus direktorius ir direktoriaus pavaduotojas“.
„Tai bus su jumis (su meru – Delfi) vienuolika ir, turint tokį aparatą, ar jūs tikrai racionaliai priimsite sprendimus turėdami tokį didelį valdančiųjų ratą?“ – teiravosi tarybos narė.
Pasak A. Nekrošiaus, daugiau politinio pasitikėjimo tarnautojų reikia, kad šie padėtų ir daugiau įsipareigojimų turinčiam merui.
„Norėčiau primint, kad nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigalioja nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija ir merui atsirado daugybė, praktiškai gal 30, naujų funkcijų, kurios seniau buvo priskirtos administracijos direktoriui, kitiems padaliniams. Plius dar ir ateity žadama plėsti mero tam tikras veiklas. Aš manau, kad tie etatai tikrai nebus dyki, jie tikrai bus įveiklinti. Pačioje pradžioje mes visų neketiname užpildyti, bet eigoje, jeigu matysime poreikį, žmones pasamdysime ir jie tikrai dirbs darbus“, – tikino meras.
Į diskusiją įsitraukęs Regionų partijos atstovas Gintautas Mikolaitis pastebėjo, kad, plečiantis mero galioms, administracijos galios mažėja, ir į tai esą irgi reikia atliepti.
„Matomai vėliau gal meras siūlys administracijoje etatų mažinimą, nes, pagal mane, viduje savivaldybės funkcijos nepasikeitė, vienos funkcijos perėjo į mero tarnybą, nuo kitos – nusiėmė. Tai norint balanso, čia pridedant, čia reikėtų atimti“, – kalbėjo jis.
Tarybos narė: mes, gydytojai, antros tabletės be reikalo neskiriam
Su visu tuo sutiko A. Bautronis aiškindamas, kad administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės reikėtų atsisakyti.
„Kaip suprantu, administracijos direktorius bus, administracijos direktoriaus pavaduotojas bus. <...> Galėtų nebebūti administracijos direktoriaus pavaduotojo, kaip ir didžiojoje dalyje savivaldybių, bet Raseinių pozicija yra šiek tiek kita“, – dėstė jis.
Tačiau V. Mielinienė pažymėjo, kad apie administracijos direktoriaus pavaduotoją išvis kol kas nėra kalbama.
„Aš manau, kad iš administracijos tikrai nusiims tam tikri etatai ir, kaip ir aš atėjau iš sekretoriato į politinį pasitikėjimą, ateis dar tam tikrų žmonių, vicemerai iš mero tarnybos ateis. Lėšų, jeigu ir trūks, tai minimaliai ir, aš manau, kad ir meras su Biudžeto skyriaus vedėja, su taryba ras tikrai papildomai vienam ar dviem etatam pinigų“, – sakė ji.
„Pilnos apimties mero darbo mes nežinome, tai šiandieną ir tvirtiname maksimalų įstatymo numatytą etatų skaičių, O gyvenimas parodys, kiek realiai jų reikės“, – pažymėjo darbietis Vaidas Kuzmarskis.
Visgi į tarybą su konservatoriais patekusi Odeta Bortkertienė neatlyžo:
„Mes kaip gydytojai žinom, kad jeigu gerai veikia viena tabletė, tai antros tabletės be reikalo neskiriam. Jeigu gerai dirbo vienas vicemeras, kodėl reikia dviejų ateičiai? Suprantu, kad galima, suprantu, kad patvirtinta, kad tai – maksimalus skaičius, tačiau gretimo rajono savivaldybė ir didesnio Šiaulių miesto savivaldybė, taryba yra pasitvirtinusi vieną vicemerą.“
„Mes irgi žiūrėjom, kaip kitos savivaldybės prognozuoja, ką darys, taip pat buvo diskusija su Lietuvos savivaldybių asociacija, irgi buvo kalbama apie tai, kaip bus, kokios funkcijos, ką reikės daryti ir panašiai. Tai mes matome tokią realią situaciją, kad Raseiniuose tikrai galime turėti du vicemerus, tikrai funkcijas pasiskirsčius bus darbo nemažai ir jų atsakomybė taip pat bus nemenka. Tarybos nariai galės stebėti jų darbus ir įvertinti. Manau, diskutuosime apie tai ateityje“, – atsakė meras A. Nekrošius.
Reikės lėšų algoms
Konservatorius Aurimas Miliešius pastebėjo, kad didinant politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičių reikės papildomų lėšų jų darbo užmokesčiui ir šias lėšas reikės iš kažkokių eilučių biudžete „nuimti“.
„Čia taryba ieškos variantų, iš ko nuimti, ne meras“, – pastebėjo V. Mielinienė.
Kiek papildomai atlyginimams galėtų reikėti lėšų, įdarbinus visus aštuonis politinio pasitikėjimo tarnautojus, ji negalėjo įvardyti.
„Kiek žinau, dar praeitame posėdyje praeita taryba tvirtino reglamentą, kuriame irgi buvo tam tikri koeficientai numatyti ir gerokai didesni, negu numatyta. Įstatymas yra paskyręs rėžius, tačiau patvirtinti maksimalūs. Tai žiūrėsim, ieškosim tų lėšų, kurie ir tarybos nariams yra numatyti“, – pratęsė A. Nekrošius.
Tarybos narių balsų dauguma Raseinių rajone nuspręsta turėti 8 mero politinio pasitikėjimo tarnautojus.
Pagal naujus teisės aktus numatoma, kad savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras (vicemerai), mero patarėjas (patarėjai), tarybos posėdžių sekretorius (sekretoriai) yra mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Vietos savivaldos įstatyme administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė neminima.
Išplėtus mero galias ne tik Raseinių rajono, bet ir kitos Lietuvos savivaldybės plečia merų komandas, pavyzdžiui, Mažeikių rajone anksčiau buvo numatyta, kad meras turi 5 politinio pasitikėjimo tarnautojus, dabar planuojama, kad jų bus 12.
Juška: smulkmeniškai kištis negalima
Delfi kalbintas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška teigė, jog, plečiant merų galias, buvo numatyta, kad didės ir jų komandos.
„Kada Seime buvo sudaryta darbo grupė, ruošiant [Vietos savivaldos] įstatymo projektą, projekto autoriai numatė tokią galimybę ir įvertino tai, kad plečiasi mero galios ir meras pereina atstovauti į vykdomąją valdžią, ir jam reikalingas platesnis politinio pasitikėjimo darbuotojų ratas. Funkcijų padaugėja ženkliai, o kažkuo remtis, priimdamas sprendimus, jis turi, nes vienas visur nespės.
Tokia pozicija buvo pristatyta teikiant įstatymo projektą ir praktiškai nė vienas Seime nebalsavo prieš, visi pritarė, kad tas yra reikalinga“, – tikino R. Juška.
Naujieji merai perims dalį buvusių administracijos direktorių funkcijų. Ar tai reiškia, kad etatų mažinimas turėtų vykti savivaldybių administracijoje tam, kad būtų išlaikytas balansas?
Komiteto vadovas tai patvirtino.
„Praktiškai taip. <...> Kai anksčiau administracijos direktoriai turėdavo vieną ir daugiau pavaduotojų – jei didesnės savivaldybės, dabar Vietos savivaldos įstatyme pavaduotojai nėra numatyti įvertinus aplinkybę, kad meras turės ne mažiau kaip vieną vicemerą – būtent vykdomosios valdžios atstovą. Tai to balanso žiūrėta“, – tikino R. Juška.
Pažymėjus, kad ribos, kiek meras gali turėti vicemerų, patarėjų, nėra nustatytos, politikas teigė, kad dėl to turi apsispręsti tarybos.
„Sprendžia taryba. Negalima taip smulkmeniškai kištis, jie irgi yra rinkti žmonių, jie irgi duoda priesaiką, pagaliau yra Europos vietos savivaldos chartija, kur savivaldybės dažnai pyksta, kad mes, įstatymų leidėjas, labai smulkmeniškai kišamės, iki smulkmenų reguliuojame, kaip gyventi. Yra savivalda ir tegul juos vertina rinkėjai. Tokia pozicija buvo diskutuojant šiais klausimais“, – kalbėjo R. Juška.