„Aš manyčiau, kad pateikimas vienareikšmiškai turi įvykti pavasario sesijoje, o toliau žiūrėsime nuo procesų. Labai norėčiau, kad (partnerystė – aut.p.) būtų priimta kitais metais“, – Delfi sakė T. V. Raskevičius.
Kalbėdamas apie teismų praktiką, parlamentaras priminė, kad Europos Žmogaus Teisių teismas yra priėmęs sprendimus kitų šalių atžvilgiu, kurie ragina sureguliuoti tos pačios lyties asmenų santykius.
„Tie sprendimai galioja ir Lietuvos Respublikai, bet mūsų Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio mėnesį yra davęs užuominą, kad būtina tokius santykius sureguliuoti“, – atkreipė dėmesį Laisvės frakcijos narys.
Paklaustas, ar realu jau kitais metais tikėtis, kad Seimas žengtų tokį žingsnį ir partnerystė būtų įteisinta, T.V. Raskevičius teigė, kad šios valdančiosios koalicijos sudarytoje sutartyje yra įtraukti socialiai jautrūs klausimai.
„Iš didžiųjų koalicijos partnerių yra duoti tam tikri neformalūs pažadai apie konkretų balsų skaičių, kurį jie gali surinkti. Mes, matydami ir vertindami galimybes, suprantame, kad šiam įstatymų projektui reikės ieškoti paramos ir tarp opozicinių frakcijų. Tai tikrai to imsimės ir inicijuosime, bet koalicijos partneriai turės išpildyti savo įsipareigojimą prisidėti prie to sprendimo ta apimtimi, kuria jie manys, kad gali padaryti“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, vertybiniai klausimai yra svarbūs koalicijos darniam darbui.
„Aišku, apie ultimatumus nereikia kalbėti, bet dėl Laisvės partijos (…) idėjų turi būti koalicijoje, bent jau didžiosios dalies, sutarimas – dėl būtinybės šiuos klausimus spręsti ir juos matyti politinėje darbotvarkėje“, – akcentavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Pripažįsta, kad nerimo yra
Vis dėlto T.V. Raskevičius neslėpė, kad nerimo dėl minėto, jau ne vienerius metus Seimo stalčiuose dulkančio įstatymo priėmimo, yra.
„Man iš tikrųjų yra labai neramu, nes aš ėjau į politiką būtent vedamas šių prioritetų, jie man buvo patys svarbiausi. Yra svarbus ne tik šis klausimas, yra eilė klausimų, kurie dėl politinės valios trūkumo yra užmarinuoti, padėti stalčiuose“, – pabrėžė Seimo narys.
Jo teigimu, nerimą kelia dabartiniai opozicijos veiksmai ir daugumos tvirtumas būtent dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
„Man yra neramu, ar mums pavyks surinkti tą reikiamą daugumą šiems klausimams įgyvendinti. Pats, kaip politikas, keliu sau tikslą surinkti palaikymą – asmeninį įdirbį, kalbėjimąsi su kitais kolegomis ir asmeniniu pavyzdžiu, tačiau nepavykus, reikės svarstyti įvairius variantus, kaip užtikrinti, kad tie klausimai vėl nebūtų nustumti į politines paraštes. Mes šią akimirką, galvodami įvairius scenarijus, tų alternatyvų turime“, – sakė T.V. Raskevičius.
Paprašytas įvertinti, ar realu sulaukti ne tik partnerystės įteisinimo, bet ir galimybės vienos lyties asmenims sudaryti santuoką, T.V. Raskevičius teigė, kad pirmiausia reikėtų orientuotis į pirmąjį žingsnį.
„Aš manau, kad partnerystė yra pirmasis žingsnis, kurį labai svarbu padaryti. Tai būtų labai svarbu – man atrodo, kad kitą dieną po to, kai įsigaliotų partnerysčių įstatymas, šita šalis atsibustų truputėlį kitokia. Žmonės pamatytų, kad kažkas įvyko, bet niekas realiai gyvenime nepasikeitė, tik tam tikra visuomenės grupė tapo teisiškai saugesnė ir laimingesnė“, – akcentavo parlamentaras.
Tiesa, jis teigė, kad galbūt galima tikėtis, jog, praėjus kelioms Seimo kadencijoms, vienos lyties asmenų santuokų klausimas taip pat bus iškeltas į politinę darbotvarkę.
„Viskas yra paremta pragmatiniu paskaičiavimu: Konstitucijos pataisai reikalingas 94 Seimo narių dauguma. Šiandien žiūrėdamas į Seimą, aš tokios daugumos tikrai nematau. Kalbant apie balsus partnerystei, tai aš manau, kad šiai dienai galime kalbėti apie 60-70 balsų už, bet tai vis tiek yra „ribinis“ sprendimas, reikės labai stipriai padirbėti, kad užtvirtinti šiuos balsus. Manau, kad tikrai ne kitame politiniame cikle, bet dar kitame galėtų jau susiformuoti tokia politinė dauguma, kuri galėtų aptarti galimos Konstitucijos pataisos poreikį“, – kalbėjo T.V. Raskevičius.
Laisvės frakcijos narys taip pat atkreipė dėmesį į politinį susipriešinimą.
„Mes sulaužom labai daug iečių Lietuvoje, diskutuodami apie tai – partnerystė, santuoka, po to įsiveliame į visokias beprasmes vertybines diskusijas apie tai, kas yra šeima. Man norėtųsi kaip įmanoma labiau visuomenėje tą bendrąjį gėrį padauginti“, – pridūrė Seimo narys.