„Dėl jos yra tik tas vienintelis kaltinimas, kurį pripažino kaip klaidą, jog nedeklaravo tos nemokamos kelionės į Dubajų. Kol kas nepastebėjau, kad būtų naujų faktų apie jos veikimą ar neveikimą sąsajose su vyro ar giminaičių verslu“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė J. Razma.
Seimo vicepirmininkas tvirtino nemanantis, jog metami kaltinimai buvusios ministrės vyrui Mindaugui Navickui ir jo įmonei „Litlab“, turi ką nors bendro su M. Navickienės kaip politikės veikla.
„Tai nėra nauja informacija. Jau kurį laiką buvo keliamos abejonės iš kur gautos lėšos tokiam projektui. Kaip supratau dabar tarnybos tikriausiai dėl to ir aiškinsis. (...) Negi ministrė turi atsakyti už kiekvieną vyro verslo veiksmą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad po opozicinių frakcijų kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, prašant ištirti buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinio M.Navicko įmonės „Litlab“ galimai neskaidrią veiklą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
FNTT atsakyme opozicijos atstovams, kurį matė ir ELTA, nurodoma, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Visgi, pati FNTT tokios informacijos nei patvirtino, nei paneigė. Kaip Eltai teigė tarnybos atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė, FNTT kol kas šiuo klausimu teiktinos informacijos neturi.
Tačiau vėliau, pirmadienio popietę, tarnyba išplatino pranešimą, kuriame patvirtino, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsamiai ištirti viešojoje erdvėje pateiktą informaciją dėl „Litlab“ turto kilmės bei teisėtumo, finansuojant administracinio pastato „ROD5“ statybas.
Birželio pabaigoje Seimo opozicinės frakcijos kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašant pasidomėti situacija dėl M. Navickienės sutuoktinio M. Navicko valdomos įmonės „Litlab“ ir su ja susijusių asmenų veiksmų.
Seimo mažumos atstovai, remdamiesi naujienų portalo delfi.lt publikacija, nurodo, jog „Litlab“ kartu su nekilnojamojo turto vystymo kompanija „Eika“ stato verslo centrą šalia Vilniaus oro uosto esančioje teritorijoje. Tačiau pažymima, kad pastaruosius kelis metus „Litlab“ deklaravo minimalų pelną arba patirtus nuostolius, įmonėje buvo įdarbintas už sukčiavimą teistas Vilhelmas Germanas. Taip pat akcentuojamas M. Navicko ryšys su nepalankios vyriausybinės išvados sulaukusia verslininke Ieva Trinkūnaite.
Vertinant šias aplinkybes politikams kilo įtarimas dėl galimo pinigų plovimo, neteisėto praturtėjimo ir politinės korupcinės rizikos.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, konservatorės M. Navickienės sutuoktinio M. Navicko valdomą „Litlab“ ketino įsigyti skandalo epicentre atsidūrusi finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė. Visgi, vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija neleido jai įsigyti „Litlab“. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų. Vėliau portalas delfi.lt paskelbė, jog I. Trinkūnaitės aplinka turi grėsmę keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.
„Foxpay“ istorija jau tęsiasi keletą savaičių – Lietuvos bankas tęsia tyrimą dėl įmonės. Pranešta, jog nuspręsta apriboti dalį jos veiklos. Savo ruožtu ikiteisminį tyrimą atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl įmonės veiklos.