J. Razma siūlo panaikinti galimybes vilkinti procesą dėl savavališkos statybos pašalinimo, tokius ginčus perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, numatant trumpesnius jų nagrinėjimo terminus.
Kaip Eltai sakė politikas, tokį jo kreipimąsi į ministrus paskatino Palangos savivaldybės atsakingi asmenys, kuriems nepakanka teisinių priemonių užkardant savavališkas statybas ir jas šalinant.
Susipažinęs su savavališkos statybos „istorija“ viename iš Palangoje, Basanavičiaus gatvėje, esančiame sklype, J. Razma pastebi, kad nors dar 2017 m. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį, jis iki šiol nėra nugriautas dėl užsitęsusių ginčų teismuose.
Įvertinus teisinį reguliavimą J. Razmai susidarė įspūdis, kad yra „sudaromos prielaidos daugelį metų nevykdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius“.
Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
Tačiau, anot J. Razmos, įstatyme taip pat įtvirtinta norma numato teisę kreiptis į teismą „dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti“.
„Ši nuostata gali būti aiškintina kaip leidžianti teismui teisę nustatyti papildomus terminus, kai jau yra pasibaigęs Inspekcijos nustatytas terminas (6+3 mėnesiai). Toks teisinis reguliavimas „provokuoja“ papildomus ginčus teismuose, nors teismai papildomų terminų savo praktikoje, sistemiškai aiškindami įstatymą, nenustato“, - savo kreipimesi į ministrus pažymi J. Razma.
Todėl, jo nuomone, yra poreikis tobulinti šį teisinį reguliavimą, nustatant kriterijus arba atvejus, kuriems esant teismas sprendžia dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių. „Kitaip tariant, įstatymu aiškiai turėtų būti nustatyta, kad į teismą gali būti kreipiamasi šiais atvejais: kai ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas ir, kai ginčijamas Inspekcijos sprendimas, esant svarbioms priežastims nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino iki 3 mėnesių“, - įsitikinęs J. Razma.
Kartu jis siūlo įvertinti galimybę nustatyti įstatyme, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, jeigu nebuvo skundžiamas jo teisėtumas ir negautas statybą leidžiantis dokumentas, turi būti priverstinai vykdomas suėjus Inspekcijos nustatytiems terminams, o jei jų teisėtumas buvo ginčytas teisme, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Inspekcijos nustatyti terminai palikti galioti.
J. Razmos teigimu, ginčuose dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo dominuoja civiliniai santykiai. Todėl, anot jo, ir bylas tiek dėl privalomojo nurodymo (dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo) teisėtumo, tiek dėl terminų įvykdyti tokį nurodymą teisėtumo, tiek dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo, tiek bylas, kuriose antstolis prašo leisti taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes tikslinga įstatymu priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose.
„Savavališką statybą vykdantys asmenys, kaip rodo teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kurios susijusios su savavališkos statybos padarinių likvidavimu, paprastai nesiremia jokiomis aplinkybėmis dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų. Nėra abejonės, kad teisinis santykis, iš kurio kyla ginčas, yra grindžiamas Civilinio kodekso nuostatomis - „statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės“. Todėl netikslinga tokias bylas nagrinėti administraciniuose teismuose, taip dirbtinai didinant nagrinėtinų naujų bylų skaičių teismuose ir nesudarant prielaidų įstatymu šias bylas spręsti kartu pagrindinėje byloje, kurioje teismas sprendžia dėl antstolio prašymo leisti taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes“, - sako J. Razma.
Jis taip pat pažymi, kad panašios praktikos laikomasi ir bankroto bylose.
Tuo atveju, jei nebus nuspręsta įstatymu priskirti tokius ginčus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose, J. Razma siūlytų svarstyti dėl privalomos išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nustatymo, pavyzdžiui administracinėje ginčų komisijoje, šios komisijos priimto sprendimo apskundimą tik vienam iš apygardos administracinių teismų.
Siekiant užkardyti savavališkas statybas J. Razma siūlo numatyti trumpesnius tokių ginčų nagrinėjimo terminus teismuose, siekiant greičiau šalinti savavališkos statybos padarinius, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios statybos vykdomos ir valstybei priklausančioje žemėje nesant galimybės apskritai toje vietoje statyti.