Kaip žinoma, kultūros ministras Arūnas Gelūnas atmetė raginimus cenzūruoti italų režisieriaus spektaklį, kuriame, anot kritikų, nepagarbiai elgiamasi su Jėzaus atvaizdu.
Rezoliuciją V. Alkenaitė-Abramikienė parengė drauge su kitu konservatoriumi Rimantu Jonu Dagiu. Dar vieną rezoliuciją parengė Krikščionių partijos atstovas Vidmantas Žiemelis, kurio nuomone Vyriausybė turėtų pareikalauti nutraukti krikščionis įžeidžiančio spektaklio rodymą.
Tiesa, politikai po svarstymo nusprendė sujungti abi rezoliucijas į vieną ir atiduoti redakcinei komisijai. Galutinis sprendimas bus priimtas po to, kai redakcinė komisija atliks savo darbą.
Šaukė „Šalin rankas nuo Jėzaus paveikslo“
Rezoliucijos projektą pristačiusi V. Aleknaitė-Abramikienė spektaklį pavadino „kultūrine pedofilija“, tačiau teigė nesiūlanti spektaklio uždrausti, nes, jos teigimu, negalima uždrausti pūti, degraduoti. Tačiau, jos nuomone, politinė institucija Seimas turi teisę pareikšti savo nuomonę. Politikė priminė, kad apie šitą spektaklį neigiamai rašė britų kairiųjų laikraštis „Guardian“, nes įžvelgė religijos laisvės pažeidimą.
„Kodėl? Todėl, kad maži vaikai, mokyklinukai ir mažesni vaikai šiame spektaklyje atėjo į jį nešini kuprinukėmis, kuriose buvo mėšlas, išmatos ir tie vaikai nieko nesuprasdami į Jėzaus portretą mėto išmatas. Kastai, ponai? Aš galiu atsakyti, tai yra kultūrinė pedofilija. Nes nieko nesuvokiančiam vaikui į rankas įduodamas dvokiantis mėšlas ir pasakoma, kad jis atliktų tuos tragiškus veiksmus. Todėl savo rezoliucijos variante norėčiau, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministras asmeniškai būtų atsakingas ir prisiimtų visas moralines ir visas teisines pasekmes, jeigu įvyks tai, ką draudžia Lietuvos Konstitucijos 25-asis straipsnis“, - piktinosi V. Aleknaitė-Abramikienė.
Jos nuomone, italų režisieriaus spektaklis skaldys visuomenę, skatins lietuvius nepasitikėti Europa. Konservatorė pareikalavo, kad visi Europos barbarai patrauktų rankas nuo Jėzaus paveikslo.
Neigiamai V. Aleknaitė-Abramikienė kalbėjo ir apie kultūros ministrą A. Gelūną, kurio nuomone, cenzūruoti menininkų spektaklių negalima.
„Ponai menininkai, jeigu mūsų kultūros ministras yra toks laisvamaniškas žmogus, tai gal pabandykite atlikti tokį performansą – pietaujančiam kultūros ministrui prišlapinkite į lėkštę ir pasakykite, kad tai yra jūsų meninė saviraiška. Pažiūrėsime, ar jam tai patiks“, - piktinosi konservatorė, nors nė žodžiu neužsiminė, ar yra mačiusi šį spektaklį.
V.Žiemelis siūlė stabdyti spektaklio rodymą
Romeo Castellucci spektakliu „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją" piktinosi ir V. Žiemelis, kurio nuomone, tokio spektaklio nestabdyti negalima. Jo rezoliucijoje Seimui siūloma kreiptis į Vyriausybei, kad ši sustabdytų spektaklį.
„Negalima taikstytis, kad šį savaitgalį būtų rodomas, kaip teigiama, neregėto masto pasityčiojimas iš krikščionybės simbolių, ant Renesansinio Antonello da Messinos nutapyto „Pasaulio Išganytojo“ portreto, kuriame pavaizduotas Kristaus veidas. Net nenoriu pasakyti, kas daroma, netgi jeigu jūsų vieno iš tėvų gyvo ar negyvo portretu būtų taip elgiamasi, bet šiuo atveju taip elgiamasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atžvilgiu. Tokio spektaklio negalima nesustabdyti“, - teigė V. Žiemelis.
Savo ruožtu „tvarkietis“ Egidijus Klumbys stebėjosi, kad spektaklis smerkiamas jo net nemačius. Jam tai priminė sovietinius laikus, kai Aleksandro Solženycino kūryba irgi buvo smerkiama jos net neskaičius. Tačiau politikas iškart prisiminė ir Amerikoje grupės žmonių sukurtą filmą „Musulmonų nekaltybė“, kuris įžeidė daugelio musulmonų jausmus, tad pasiūlė priimti daug rimtesnę rezoliuciją, kurioje būtų kalbama apie apskritai tikinčiųjų jausmų įžeidimą.
A.M.Pavilionienė: ar „subtili menininkė“ įsigilinusi į spektaklio siužetą?
Socialdemokratas Julius Sabatauskas priminė, kad rezoliucijomis iš esmės Seimas imasi darbo, kuris jam nepriklauso, nes siūlo Vyriausybei nutraukti spektaklio rodymą. Jo teigimu, Reno miesto arkivyskupas, matęs spektaklį, išplatino pranešimą Lurdo vyskupų susirinkimo dalyviams bei išanalizavo spektaklį.
„Akivaizdu, kad šiame spektaklyje nėra kristianofobijos“, - teigė J. Sabatauskas.
„Gerbiamasis pranešėjau, ar savo rezoliucija jūs norite grąžinti į Lietuvą meno cenzūravimą, kaip tai buvo daroma hitlerizmo ir sovietizmo laikais? Ar jūs nežinote to, kad demokratinėje valstybėje laisvo menininko saviraiškos niekas nedraudžia, o atvirkščiai – į menininko saviraišką gilinamasi ir ją mėginama suvokti“, - kreipdamasi į V. Žiemelį klausė kita socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė.
Konservatorę V. Aleknaitę-Abramikienę ji pavadino „subtilia menininke“ bei klausė jos, ar ši yra įsigilinusi į spektaklio siužetą, kuriame pasakojama apie mirštantį žmogų.
„O tai reiškia irstantį kūną, kuris jau nekontroliuoja savo funkcijų. Mirtis, irimas, išmatos ir tikėjimas yra gyvenimo priešybės. O, kaip aš suprantu, elegantiška ponia, šito priimti negali“, - klausė parlamentarė.
Liberalas Laimontas Dinius, kalbėdamas iš tribūnos, teigė, kad jam spektaklį labiau primena Seimas, iš kurio įkvėpimo galėtų pasisemti pats R. Castellucci. Jis pajuokiamai užsiminė, kad Seimas veikiausiai neturi, ką veikti, tik svarstyti spektaklius.
„Įdomiausia yra tai, kad mes priiminėjame rezoliuciją ir kalbame kietas terminais iš esmės apie tai, ko 99 proc. iš čia sėdinčių salėje nematėme, nežinome, apie ką kalbame. Ir kaip pasakė Oskaras Koršunovas vienoje laidoje, pirmiausia galbūt reikėtų pasižiūrėti. Matyt, jam yra tekę bendrauti su pačiu režisieriumi, jo nuomonė gal išreikšta netradicinėmis priemonėmis, tačiau pats režisierius yra giliai katalikiškas žmogus, tą reikėtų žinoti ir įvertinti“, - teigė L. Dinius.