Vyskupų konferencijos ir Vyriausybės atstovų susitikime kelerius metus neišspręstas klausimas pajudėjo iš mirties taško: premjero siūlymu, drauge su Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu metu bus inicijuota atsisakymo teisę įtvirtinanti Medicinos normos įstatymo pataisa.
Kaip DELFI informavo Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ričardas Doveika, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Bažnyčios atstovai yra vieningi: nėštumas nėra liga, kuri gydoma abortu.
„Automatiškai, abortas neturėtų patekti į medicinos paslaugų spektrą, juolab, turint omenyje, kad šiuo metu taip stinga lėšų sunkių ligonių, vaikų gydymui“, - atkreipė dėmesį dvasininkas.
Pasak R. Doveikos, oficialiai Lietuvoje įtvirtinta gydytojo sąžinės laisvė. Medicinos praktikos įstatymas numato galimybę atsisakyti teikti tas paslaugas, kurios, mediko įsitikinimu, nesuderinamos su medicinos etikos principais, tačiau kasdieninėje gydytojų praktikoje būna ir kitaip.
Kaip yra teigęs Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, neretai „akušeriai ginekologai, tik pasirinkę specializaciją, verčiami prieš savo sąžinę atlikti abortus. Nepaklusę rafinuotai vadovų ir kolegų prievartai, rizikuoja negauti gydytojo diplomo arba prarasti darbą“.
Sielovadoje dvasininkai susiduria su faktais, kad gydytojai, neatlaikę spaudimo žudyti negimusią gyvybę, verčiau pasirenka išvykti iš Lietuvos ir įsidarbina svetur, kur jų teisė nesielgti prieš sąžinę yra gerbiama.
Kitų šalių patirtis rodo, jog tokia prievarta akušerijoje ir ginekologijoje nuvertina pačią specialybę. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Karališkoji ginekologų ir akušerių kolegija pripažįsta, jog dėl šios priežasties, studijuojantieji medicinos mokslus nesirenka akušerijos ir ginekologijos specialybės.
Suvokdami, kokia jauna yra Lietuvos demokratija, Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai teigė su dideliu susirūpinimu vertinę Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamą medicinos normą „Gydytojas akušeris ginekologas“.
„Visada supratome šią specialybę kaip labiausiai padedančią ateiti į pasaulį naujai gyvybei. Tuo tarpu rengiamame dokumente ketinta įtvirtinti asmens, norinčio užsiimti akušerio ginekologo praktika, pareigą gebėti atlikti nėštumo nutraukimo operacijas iki 22 savaitės, sterilizaciją bei dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą. Tokių procedūrų privalomumas mokymo ar mokymosi procese pavers akušerio ginekologo specialybę neprieinama daugeliui jaunuolių, kurie mielai rinktųsi kelią tarnauti gyvybei globojant ją pačiu jautriausiu – prenataliniu – laikotarpiu, arba vers būsimuosius medikus elgtis prieš sąžinę“, – buvo akcentuojama ankstesniam Sveikatos apsaugos ministrui Rimvydui Turčinskui adresuotame laiške.
Įpareigojimas gydytojams išmokti atlikti minėtas procedūras, vyskupų nuomone, keltų ir sudėtingų teisinių klausimų, susijusių su medicinos normos atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.