Savo ruožtu Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė ragino suprasti ir medikus. Be to, priminė ji, pilietinė pareiga nesibaigia vos permetus atsakomybę kitiems.
Manė, kad reikalinga pagalba
„Važiuoju darbo reikalais iš Šiaurės miestelio į Liepkalnį ir prie Olandų žiedo žiūriu – žmogus tarp eismo juostų stulpelį apsikabinęs kniūbščiais guli. Nesustojau, bet paskambinau 112, kad čia toks ir anoks kritulys ant gatvės, kad atrodo kaip asocialus, nes apdriskęs, sudūlėjusiais maišais apsikrovęs, bet ką ten gali žinot, gal žmogui rimtai problema“, – su kuo susidūrė, ėmė pasakoti Valentas.
Anot jo, grįžtant pro tą pačią vietą maždaug po 15 minučių, prie anksčiau pastebėto asmens buvo matyti greitosios medicinos pagalbos stoties automobilis.
„Sustojau paklausti, kaip ten viskas baigėsi tam žmogui ir gavau atsakymą, kad esu dalbajobas ir fiksuos tai kaip melagingą iškvietimą, nes ten kelio ženklą remontavo“, – nuostabos neslėpė pašnekovas.
Nustebino neigiami komentarai
Valento teigimu, galima suprasti greitosios pagalbos specialistus, kai tenka gaišti laiką netiksliems arba nepasitvirtinusiems ir, galų galiausiai, melagingiems iškvietimams, bet to išvengti, mano jis, niekada nepavyks.
„Man, ko gero, pikčiausia yra tai, kad po skambučio grįžau ir paklausiau apie situaciją, o sulaukiau tik neigiamų komentarų iš greitosios pagalbos medikės“, – aiškino jis.
Pasak Valento, jis dar nėra tikras, ar jo skambutis tikrai bus fiksuotas kaip melagingas iškvietimas ir jam teks mokėti baudą.
„Bet, net jei ir tektų sumokėti baudą, nemanau, kad ir kitą kartą pasielgčiau kitaip. Jei matau, kad žmogui reikia pagalbos, surinkti tris skaičius lengviau nei paskui nelaimės atveju kvestionuoti savo moralinius principus“, – pripažino jis.
Gali grėsti bauda
Jei medikai iš tiesų kreiptųsi į policijos pareigūnus dėl esą melagingo jų iškvietimo, Valentui gali grėsti bauda iki 2 tūkst. eurų.
„Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų“, – nurodoma administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje.
Savo ruožtu bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų (LR ANK 493 straipsnio 1 dalis).
Nereikšmingus iškvietimus skaičiuoja šimtais
Tiesa, V. Pumputienės teigimu, iškvietimų, dėl kurių medikai tik tuščiai sugaišta laiką, yra labai daug, tad tai tikrai vargina medikus.
VGMPS IT specialisto R. Teimurovo DELFI pateiktais duomenimis, Vilniaus miesto GMPS brigados nuo šių metų sausio pirmos iki balandžio 30 dienos vyko į 44 255 iškvietimus. Iš jų 911 atvejų iškvietimo vietoje pacientų nerasta.
„Vietoje to galėtume operatyviau kitur nuvykti. Blogai, kad, kai kviečia pagalbą, neišsiaiškina, kas nutiko. Pasako, kad arba aš pro langą matau, arba automobiliu pravažiavau. Tarkime, asmuo nuėjo gatve, bet buvo pargriuvęs, kur jį rasti ir kas jo gali ieškoti? Buvo – sėdi kieme 4 vyrai ir geria butelį. Iškviesta greitoji ir policija. Na, ar tai reikalinga? Greitoji? Policija, nes viešosios tvarkos pažeidimas, o prie ko čia greitoji?“, – piktinosi V. Pumputienė.
Pamokė, ką tokioje situacijoje daryti
VGMPS direktoriaus pavaduotoja dėstė – jei pamatai, kad žmogus parkrito, jam nutiko nelaimė, prieik ir paklausk, ar jam reikia pagalbos.
„Reikėtų paklausti: „Ar jums galiu kuo padėti?“, pažiūrėti, ar asmuo reaguoja. Jei be sąmonės guli, nereaguoja, kvieskite greitąją. Tokiais atvejais operatyviai atvykstame, per 10 minučių. Jei pats negali laukti nė sekundės, paprašyk, kad kas palauktų vis tiek. Jei atsikels žmogus ir nueis, bent pranešta bus medikams, kad pasikeitė situacija ir nevažiuokite“, – mokė ji.
Pasak V. Pumputienės, nereikia bijoti dar kartą paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti, kad aplinkybės pasikeitė, pagalbos nebereikia, kad būtų tinkamai naudojami turimi resursai.
Ragina sekti Amerikos pavyzdžiu
Pašnekovės teigimu, ir jai asmeniškai teko ne kartą vykti į melagingus iškvietimus, kai nelaimėlio rasti nepavyko arba pagalbos jam net nereikėjo.
„Rašėme policijai viską, bet kas iš to? Kviečia ir dėl girtuoklių, ir dėl narkomanų, jie parkrinta. Būna ir suklumpa žmogus, jam nieko nenutiko, bet pamatė pro langą, iškvietė medikus, nors tas asmuo nusivalė kelius ir nuėjo“, – pernelyg didelio susirūpinimo žalą pabrėžė V. Pumputienė.
Anot jos, dėl tokių atvejų „visuomenė kenčia pati nuo savęs“.
„Ar čia sąmoningumas, jei žmogus net nepažiūri, kas yra? Neprieina? Iškviečia ir viskas: „Mano pareiga atlikta“, o pilietinė? Pažiūrėkite, kaip Amerikoje yra – automobilis važiuoja, sustoju, paklausiu: „Ar galiu padėti?“. Jei ne, net nestoju, nuvažiuoju. Jei tik reikia, sustoju ir laukiu tarnybos. Niekas taip nedaro kaip čia“, – sektiną pavyzdį įvardijo pašnekovė.
Į policiją – 3-5 kartus per mėnesį
Buvęs VGMPS direktorius Tadeušas Rodz anksčiau DELFI skaičiavo, kad panašaus pobūdžio iškvietimas valstybei kainuoja apie 70 eurų.
„Vos per keturis mėnesius nereikalingai iššvaistyta 66 666 eurai. Vidutinis metinis melagingų iškvietimų „biudžetas“ – 200 tūkst. eurų“, – buvo nurodyta DELFI.
Pasak T. Rodz, per mėnesį dėl galimai melagingų iškvietimų į policiją jie kreipiasi maždaug 3–5 kartus.
Tiesa, pašnekovas tuomet pasidžiaugė, kad tokių atvejų mažėja. Žmonės esą labiau klauso dispečerių – prieina, paklausia, palaukia atvykstančių medikų.
Situacija kartojasi
DELFI primena, kad panaši situacija plačiai visuomenėje nuskambėjo ir gegužės pradžioje.
Važiuodamas sunkiasvore transporto priemone vilnietis Remigijus tuomet pamatė ant vejos gulintį žmogų, kuriam, regis, buvo reikalinga pagalba, tad paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Vėliau jam perskambinę VGMPS atstovai ėmė aiškinti, kad išvydęs nelaimėlį vyras privalėjo sustoti, o jei jie asmens neras, šis pranešimas bus fiksuotas kaip melagingas ir jam grės atsakomybė.
„Paklausiau, tai ką man daryt tokiu atveju, jeigu neturiu galimybės sustoti? Neskambinti, nes negalėsiu prieiti prie gulinčio žmogaus? Tai pakartojo, kad turiu sustoti, prieiti prie paciento, paklausti, kas nutiko ir pan. Viskas gal ir logiška iš esmės, kad būtų puiku, jei žinočiau daugiau, bet juk būna įvairių situacijų gyvenime, tai bent jau informuoju juos“, – svarstė pašnekovas.
Tąkart VGMPS dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys dėkojo vilniečiui už pilietiškumą, tačiau ragino suprasti ir medikus, kurie kasdien priversti vykti į kone 20 melagingų iškvietimų.
Tiesa, po šio įvykio praėjus kelioms savaitėms VGMPS direktorius T. Rodz DELFI patvirtino, kad dėl aptariamo asmens skambučio jie kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pateikė prašymą nustatyti greitąją medicinos pagalbą kvietusį asmenį bei nubausti jį dėl melagingo iškvietimo nustatyta tvarka.