Realiausias rinkimų rezultatų panaikinimo variantas – save paleidžiantis naujasis Seimas

Jeigu skandalais apaugę Seimo rinkimų rezultatai atguls ant Konstitucinio Teismo (KT) stalo, o pastarasis nutars, kad įstatymai buvo pažeisti, Lietuvos laukia paradoksalus scenarijus. Mat tokiu atveju dėl rinkimų rezultatų panaikinimo ir Seimo paleidimo spręstų pats naujasis Seimas.

Kad naujai išrinkti parlamentarai patys save išmestų iš tik ką gautų kėdžių – iš esmės neįmanoma. Juolab, kad naujasis valdančiųjų blokas kol kas atrodo turįs daugiau nei įtikinamą balsų daugumą Seime.

Besiburianti centro-kairės koalicija toliau stiprina pozicijas, tačiau politologas Lauras Bielinis nemano, kad taip būsimoji valdžia galanda apkaltos kirvį prezidentei Daliai Grybauskaitei. Esą yra ir kitų vietų, kur vadinamoji konstitucinė dauguma labai praverstų.

S.Šedbaras: net neaišku, kokios daugumos reikia

Pasiūlymas kreiptis į KT dėl rinkimų teisėtumo bus svarstomas dar šiame Seime. Jau antradienį parlamentarai svarstys tokį Tautininkų sąjungos lyderio Gintaro Songailos pasiūlymą. G. Songaila siekia KT išaiškinimo, ar „spalio 14 d. Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje bei kai kuriose vienmandatėse apygardose gali būti laikomi legitimiais, t.y., ar daugybiniai balsų pirkimai bei kiti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus“.

Seimo Teisės ir teisėrvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras DELFI teigė, jog sulaukus rinkimų rezultatus anuliuoti raginančios KT išvados, lemiamą sprendimą priimti turėtų Seimas. Ne dabartinis, o naujas.

„Gavus KT išvadą, matyt, vyktų atitinkamas tyrimas. Analogija gal ne visai tinkama, bet tai primena apkaltą: viską ištiria, duoda išvadą, ir Seimas turėtų priimti galutinį sprendimą. Matyt, taip. (...) Galutinį sprendimą vis tiek perkeltų į Seimą. Manau, KT tikrai užtruktų su savo išvada, jeigu būtų kreiptasi į jį. Fiziškai (dabartiniam Seimui – DELFI) to nebūtų įmanoma padaryti“, - kalbėjo S. Šedbaras.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog naujasis Seimas turėtų spręsti dėl savo paties paleidimo, politikas tai patvirtino. „Logika tokia. Įdomus, aišku, būtų balsavimas. Bet kito mechanizmo nėra“, - konstatavo S. Šedbaras.

Pasak jo, tai būtų labai neįprasta procedūra – esą net nėra iki galo aišku, kokios balsų daugumos reikia tokio KT sprendimo patvirtinimui: paprastos posėdyje dalyvaujančių parlamentarų daugumos, 71 balso ar vadinamosios konstitucinės daugumos – 85 Seimo narių balsų.

V.Vaičaitis: tarp variantų – ir neteisėtai dirbti liekantis Seimas

Kadenciją baigiantis Seimas jau parodė, kad KT sprendimai jam nėra privalomi. Aleksandras Sacharukas, nepaisant KT išvados, per apkaltos procedūrą išsaugojo Seimo nario mandatą. Toks pat scenarijus galėtų pasikartoti, jeigu KT pasiūlytų naujai išrinktam Seimui save pripažinti neteisėtu.

„Seimo nariai turi laisvą mandatą. Kaip jie balsuotų – tikrai neprognozuojama. (...) Teisine prasme, KT valia yra imperatyvi. Bet žiūrint iš laisvo Seimo nario mandato pusės, tokie sprendimai dažnai būna politizuoti“, - DELFI teigė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis.

Anot jo, jeigu Seimas nepritartų KT sprendimui, jis liktų dirbti toliau, nepaisant pagrindinio šalies teismo verdikto dėl rinkimų įstatymų pažeidimų.

„Tai viskas. Tada mes turėtume Seimą, kuris išrinktas pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymus. Tokia galimybė teorinė yra“, - sakė V. Vaičaitis.

L.Bielinis: naujas Seimas prieš D.Grybauskaitę neturėtų sukilti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas L. Bielinis DELFI teigė, jog būtų naivu tikėtis, kad naujas Seimas išsivaikščiotų po KT sprendimo.

„Nemanau, kad išsivaikščiotų. Viskas priklausys nuo to, kaip susiformuos valdančioji dauguma. Jeigu ta tendencija, kurią mes dabar stebime, bus realizuota, t.y. susikurs praktiškai konstitucinė dauguma, manyčiau, kad Seimas tikrai liks savo kėdėse. Turint tokią daugumą, iš tiesų galima daug nuveikti. Nemanau, kad Seimo nariai staiga balsuotų prieš“, - kalbėjo politologas.

Paklaustas, ar Lenkų rinkimų akcijos viliojimas į ir taip solidžią daugumą turintį bloką yra apkaltos D. Grybauskaitei signalas, pašnekovas teigė taip nemanantis.

„Manau, kad tokio žingsnio nebus. Jis būtų labai sudėtingas ir galbūt labiau rizikingas tiems, kurie jį inicijuotų. Galime kritikuoti prezidentę dėl nekorektiškai vykdomų tam tikrų sprendimų arba pasisakymų. Bet vargu, ar juos galima traktuoti kaip peržengimą tos ribos, kuri leidžia ją atstatydinti“, - aiįkino L. Bielinis.

Pasak jo, 85 balsų dauguma gali būti panaudota ir kitiems sprendimams, kurių be tokio parlamentarų skaičiaus priimti neįmanoma.

„Nenorėčiau, kad viskas būtų suvedama į priešstatą prezidentei. Iš tikrųjų tokia dauguma leidžia daugelį ekonominių, politinių problemų spręsti daug lengviau. Tarkim, kad ir klausimai, susiję su tautinėmis mažumomis, su dviguba pilietybe. Kada yra konstitucinė dauguma, manau, daug lengviau pakeisti tam tikras Konstitucijos nuostatas. Man regis, kaip tik konstitucinė dauguma leistų padaryti tas korekcijas, kurios leistų suformuoti palankesnes sąlygas priimant dvigubą pilietybę“, - sakė L. Bielinis.

Pasak jo, konstitucinė dauguma leistų ir pažaboti prezidento galias, tačiau vargu, ar būsimasis valdantysis blokas tam ryšis.