Pastarąjį kartą Lietuvos vadovė su Vladimiru Putinu asmeniškai kalbėjosi 2010 m., kai jis dar ėjo Rusijos vyriausybės vadovo pareigas. Tačiau nuo tada šios nedidelės tris milijonus gyventojų turinčios Baltijos šalies prezidentė nuolat kalbėjo apie jį. Ir dabar dėl to ji turi rūpesčių.
Viskas prasidėjo nuo interviu, kurį D. Grybauskaitė rugsėjo 24 dieną davė „Washington Post“. Jame ji sakė, kad Rusijai leidžia „Europa ir pasaulis... būti šalimi, kuri ne tik grasina savo kaimynams, bet ir organizuoja karą prieš savo kaimynus [ji tiksliai neapibrėžė, Ukrainą ar kitas valstybes]. Tai toks pats tarptautinis terorizmas, kokį turime Irake ir Sirijoje... Nėra vadovų Europoje ar pasaulyje, kurie galėtų sustabdyti Putiną“.
Į tiesų žurnalisto klausimą, „Taigi, ar manote, kad ir ISIS, ir Rusija yra teroristinės?“ drąsioji dama atsakė: „Taip, aš manau, kad Rusija terorizuoja savo kaimynus ir naudoja teroristinius metodus“.
Praėjus mėnesiui duodama interviu Lietuvos televizijai ir radijui, prezidentė žengė dar toliau ir tiesiogiai pavadino Rusiją „teroristine valstybe“.
Netrukus po to sekė piktas atsakas iš Rusijos Užsienio reikalų ministerijos. Jos pranešime ministerijos atstovas užsiminė, kad tokią priešišką Lietuvos prezidentės retoriką galėjo nulemti D. Grybauskaitės „kompleksai dėl jos sovietinės praeities“ ir rekomendavo „tramdyti savo komjaunuolišką užsidegimą“. Tiems, kurie yra per jauni prisiminti – komjaunimas buvo Sovietų Sąjungos komunistinė politinė jaunimo organizacija.
Tuo pačiu metu – žinoma, tai atsitiktinumas – Rusija uždarė savo sienas vežėjams iš Lietuvos, dėl ko visiškai sustojo prekyba tarp šių šalių, o vėliau dėl vėlavimo buvo apkaltintas kompiuterių gedimas muitų sistemoje.
Ši ne itin subtili Rusijos užuomina nesustabdė D. Grybauskaitės, kuri davė dar vieną interviu, šį kartą BBC, kuriame pakartojo savo kaltinimą, sakydama, kad „Rusija demonstruoja teroristinės valstybės savybes“. Ji pridūrė, kad kol Rusija nepakeis savo agresyvaus elgesio, ji neturės jokio noro kalbėti su Rusijos vadovu.
Tada nutiko šis tas netikėto.
Gruodžio 9-osios vakare visi 751 Europos Parlamento nariai savo pašto dėžutėse rado neįprastą dovaną – po Lietuvos žurnalistės Rūtos Janutienės knygą „Red Dalia“ („Raudonoji Dalia“). Tai yra neoficiali ir labai kritiška tiriamojo pobūdžio D. Grybauskaitės biografija.
Pasak Lietuvos naujienų portalo DELFI, niekas nežino, kur ji buvo išleista ir kas ją išvertė į anglų kalbą. Niekas nežino, kas už visa tai užmokėjo, kas atgabeno knygas į Briuselį ir kas įmetė jas į europarlamentarų pašto dėžutes. Prie jų prieiti gali tik ribotas skaičius žmonių, turinčių specialų leidimą – Europos Parlamento nariai ir jų personalas.
Veikiausiai iš pradžių kažkuris parlamentaras knygas slapta įvežė automobilyje į vidinį Europos Parlamento garažą, o iš ten išplatino po pašto dėžutes.
Po kelių dienų precedento neturinčiu greičiu angliška knygos versija tapo pasiekiama internetu.
Knygos autorė buvo sukrėsta, kai išgirdo apie nutekėjimą. „Aš šokiruota. Tai – vagystė“, – sakė R. Janutienė.
Knygoje „Raudonoji Dalia“ D. Grybauskaitė vaizduojama karjeriste, neturinčia nei principų, nei skrupulų, nei šeimos, moterimi, kuriai valdžia – viskas, o ideologija vaidina antraeilį vaidmenį.
Kaip rašoma knygoje, ji gimė 1956 m. NKVD (Stalino slaptoji policija) darbuotojo šeimoje, po politinės ekonomikos studijų prestižiniame Leningrado valstybiniame universitete būdama 27 m. įstojo į TSRS Komunistų partiją. 1983 m. ji grįžo į tuometinę Lietuvos Socialistinę Respubliką dirbti Vilniaus aukštojoje Komunistų partijos mokykloje, kurioje iki 1990 m. mokė „ambicingus komunistus karjeristus“. Žlugus Tarybų Sąjungai, ji nusprendė, jog atėjo laikas naujam dažų sluoksniui ant „Raudonosios Dalios“.
Knygoje ji piešiama kaip beširdė asmenybė, ideologinė persimetėlė, kuriai seni metodai iš komunistinės praeities – valymai, gąsdinimai, sekimas, cenzūra – yra padoru.
Kaltinimai entuziastingu bendradarbiavimu sovietiniais laikais tikrai persekios D. Grybauskaitę Lietuvoje, kuri vis dar gydosi randus po 40 metų trukusios sovietinės okupacijos, kai daugybė traukinių su lietuviais buvo išsiųsti į gulagus ar Sibirą ir nužudyta apie 30 000 prieš sovietų valdžią kovojusių partizanų.
Reaguodami į knygos pasirodymą lietuviai politikai iš karto pasmerkė slapta pristatytą siuntinį. Europos parlamentaras Gabrielius Landsbergis paslaptingą knygos pasirodymą EP laiko „išpuoliu prieš Lietuvos vadovę“ bei „dar vienu informaciniu įžeidimu Lietuvai“. Jis mano, kad „veikiausiai ne sutapimas, kad šis knygos – žeminančios prezidentę D. Grybauskaitę ir sėjančios abejones dėl jos reputacijos – pasirodė greitai po griežtų jos žodžių apie Rusiją ir po jos demonstruojamos paramos Ukrainai“.
Dar niekas nežino, ar yra ryšys tarp Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūno įspėjimų dėl Lietuvos prezidentės „komjaunuolišką užsidegimą“ ir paslaptingo knygos pasirodymo EP pastate.
Bet kokiu atveju laikas šantažui atėjo dabar, net įtakingiausios Europos politikės Angelos Merkel praeityje rasta sąsajų su komunizmu – ji buvo tarp Vokietijos Demokratinės Respublikos Komunistinio jaunimo judėjimo aktyvistų.
Niekas nežino, ar D. Grybauskaitės nelaukia daugiau nemalonių staigmenų. Nežinia, ar ji nusileis, ar toliau provokuos režimą, kurį pavadino „teroristine valstybe“. Ji žaidžia pavojingą žaidimą, niekas nežino, kokias kortas turi jos priešai.