Liepos 1-ąją, po ilgų diskusijų, mokymų ir derinimų, Lietuvoje įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir pradėjo veikti nauja vaikų teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tapo centralizuota, o savivaldybių administracijose dirbę vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojai – šios institucijos tarnautojais.
Su naujais pasikeitimais šalyje liepos 1-ąją VVTAĮT perėmė ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje buvusį Vaikų teisių apsaugos skyrių. Visos penkios jo darbuotojos perėjo dirbti į naują teritorinį padalinį – Panevėžio rajono vaiko teisių apsaugos poskyrį. Jis dabar rūpinasi vaikų apsauga Panevėžio miesto bei Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse.
Rajono Savivaldybėje nebeliko Vaikų teisių apsaugos skyriaus. Netekus valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos, čia nustatyta savarankiška funkcija – vykdyti vaiko teisių apsaugą, organizuoti prevencinę pagalbą vaikui ir šeimai, koordinuoti socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų teikiamas paslaugas vaikui ir šeimai.
Nesutiko pereiti
Iš Panevėžio miesto savivaldybės į naują padalinį išėjo dešimt specialistų. Tačiau Savivaldybės administracijoje dar įrašytas Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tik jame dirbti beliko du darbuotojai: anksčiau funkcionavusio Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė ir dar viena specialistė Daiva Simonaitienė. Jos atsisakė pereiti į naują Panevėžio apskrities padalinį.
„Mes nesutikome pereiti į naują skyrių ir likome Savivaldybėje. Mūsų darbas: globos nustatymas, įvaikinimas, prevencija, institucijų bendradarbiavimas ir kitos paprastesnės, savivaldybei paliktos funkcijos“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Anksčiau itin daug dirbusi, į šeimas vykdavusi moteris dabar daugiau plušės su popieriais. Tačiau dėl to specialistė nesigaili. Jos teigimu, laikas pailsėti nuo emociškai ir fiziškai sunkių pareigų gelbstint vaikus. Be to, pašnekovei nuo pat pradžių ne itin patiko naujoji vaiko teisių apsaugos reforma.
„Dabar sistema yra apibrėžta, nuo to darbuotojams bus lengviau, galbūt… Bet ką matau, tai daug ką nuo šiol teks daryti tiesiai per aplinkui. Tai, ką anksčiau buvo galima padaryti greitai, dabar teks sukti ratus“, – savo minties nekonkretizavo vedėja.
Taip pat pašnekovė pažymėjo, kad, viską sustygavus pagal taisykles ir algoritmus, kils didesnė rizika pažeisti įstatymus esant ekstremalioms sąlygoms. Darbuotojams esą teks labai gerai viską išmanyti ir paisyti kiekvieno įstatyme surašyto taškelio bei kablelio, kad vėliau nereikėtų minti teismo slenksčių. Kol kas, pašnekovės manymu, bent jau Panevėžio apskrities padalinyje jaučiasi darbuotojų suirutė ir neužtikrintumas.
„Pateikta informacija, kad iš šeimų imami vaikai, jiems nustatomi grėsmės lygiai. Reikia labai atidžiai žiūrėti įstatymus ir kiekvieną punktą. Žmonės dabar apsiskaitę ir gali užginčyti svetimo asmens veiksmus“, – teigė A. Grainienė.
Ką reiškia pirma žinia?
Ir dėl pačios žinios apie 90 vaikų, kurie įsigaliojus naujajai tvarkai buvo paimti iš tėvų, vedėjai kilo abejonių. Ji nesupranta, ar tokia informacija siekiama kažką išgąsdinti, ar parodyti, kad nuo šiol bus masiškai paimami vaikai.
„Mūsų pareiga, kad Lietuvoje funkcionuotų tvarkingos, saugios šeimos, o ne vyktų vaikų ėmimas. Tačiau nebenoriu nieko kritikuoti – mes dirbame savo darbą, centralizuota tarnyba – savo“, – sakė A. Grainienė.
VVTAĮT direktorius Janas Maciejevskis „Sekundę“ patikino, kad pirmoji žinia apie paimtus vaikus nieko nereiškia. Tai esą dešimties dienų veiklos rezultatas, kurio paprašė šalies žiniasklaida.
„Ar tai daug, ar mažai ir kaip mes dirbame, dar sunku spręsti. Lyginti galima tik gavus mėnesio, pusmečio ar metų statistiką, tad 90 vaikų per dešimt dienų – tai tik kol kas skaičius ir daugiau nieko“, – teigė tarnybos vadovas.
Jo duomenimis, pastaraisiais metais visoje Lietuvoje laikina globa kasmet suteikiama apie 2000 vaikų. Vadinasi, per mėnesį tėvai netenka apie 166 atžalų, o per dešimt dienų – apie 50. Tad šią liepą tikrai jaučiamas VVTAĮT pastangų suaktyvėjimas.
„Negalima sakyti, kad kiekvieną mėnesį vaikų paimama vienodai. Tai nenuspėjamas procesas“, – bandė paaiškinti J. Maciejevskis.
Sulaukė gelbėtojų
Įsigaliojus naujai tvarkai vaikų kelionių su svetimomis tetomis iš namų neišvengė ir Panevėžio rajonas bei miestas. Per dvylika dienų čia iš tėvų paimta 16 vaikų.
„Panevėžio mieste iš nesaugios aplinkos paimti 6 nepilnamečiai, rajone – 10. Dviem vaikams nustatytas antrasis grėsmės lygis, kai mažyliai nebegalėjo grįžti į šeimą. Neturiu informacijos, kur jie laikinai apgyvendinti: galbūt pas giminaičius, gal priglaudė laikinasis globėjas ar kitos tam skirtos įstaigos (globos namai, ligoninė)“, – paaiškino VVTAĮT direktorius.
Gavus pranešimą iš policijos ar kitos atsakingos institucijos, įvykio vietoje dar gali būti nustatomas pirmasis grėsmės lygis, kai šeimai suteikiama socialinė pagalba ir jų atžala neišvežama. Taip pat pranešimas gali būti nepasitvirtinęs, kai specialistus pasiekia neteisinga informacija, ir darbas šioje vietoje pasibaigia.
„Anksčiau nebuvo grėsmės lygių, nebuvo sumuojami ir nepasitvirtinę pranešimai. Tad ir šiuo atžvilgiu visą sistemą su buvusia lyginti ankstoka“, – pabrėžė J. Maciejevskis. Bet VVTAĮT vadovas tiki, kad nauja tvarka pasiteisins ir jos rezultatai pasimatys per pirmuosius trejus metus.
„Reikia laiko, kad viskas nusistovėtų. Daug dėmesio naujoje sistemoje skiriama prevencijai – norime ateityje turėti tvarkingas šeimas ir sulaukti kuo mažiau pranešimų apie vaikų skriaudos atvejus“, – akcentavo pašnekovas.
Ne nauja sritis
Paklaustas nuomonės, ar prie naujos sistemos spėjo priprasti į apskričių skyrius perėję vaiko teisių apsaugos specialistai, direktorius neneigė, kad tam dar reikia laiko. Bet dauguma centralizuotos tarnybos darbuotojų, anot jo, šioje srityje ne naujokai, be to, jie perėjo mokymus iki reformos.
Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, be specialistų rajonų savivaldybėse, dirba dar trys mobiliosios komandos nariai – socialiniai darbuotojai, kurie važiuoja į šeimas konsultuoti, mokyti ir padėti, rengia visą pagalbos planą tėvams ir jų atžaloms.
Po 17 val. ir šventinėmis bei poilsio dienomis jiems talkina dar keturi budėtojai. Kaip aiškino VVTAĮT vadovas, jų pareiga reaguoti į kiekvieną pranešimą, nustatyti grėsmės lygį vaikui ir planuoti tolesnius veiksmus.
Dar iki reformos buvo prašymų, kad apskričių padaliniuose turėtų būti ir atskiras vairuotojas, kuris ekstremaliomis sąlygomis pasirūpintų saugia vaiko ir budėtojo kelione iš bet kurios rajono vietos. Tokių sąlygų Panevėžio apskrities padalinyje dar nėra, bet J. Maciejevskis kalbėjo, kad apie viską galvojama ir galbūt atsiras tokia pagalba darbuotojams. Jie esą taip pat gali kviesti taksi, o vairuotojo pažymėjimą turintys specialistai gali verstis ir patys.
Vadovė iš Pasvalio
Be minėtų darbuotojų, kiekvienoje savivaldybėje yra paskirti nauji specialistai – atvejo vadybininkai. Jie veiks kaip pagalbos problemų turinčiai šeimai proceso planuotojai ir koordinatoriai, pasitelkdami skirtingų institucijų specialistus. Padedamas savivaldybės socialinio darbuotojo, atvejo vadybininkas organizuos darbą su šeimomis, vertins šeimoje vykstančius pokyčius. Keletas tokių vadybininkų jau dirba ir Panevėžio apskrityje, bet jų, kaip ir kitų talkininkų, pasak VVTAĮT direktoriaus, dar reikės daugiau.
Kaip tik dabar skelbiamas konkursas į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo vietą Panevėžio mieste. Eiti šias pareigas kitose savivaldybėse buvo kviečiami buvę rajonų vaiko teisių apsaugos skyrių vadovai. Panevėžyje į šias pareigas siūlyta A. Grainienė.
Visam naujajam Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui laikinai vadovauti paskirta buvusi Pasvalio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Astra Kanišauskienė. Ji su savo socialinių darbuotojų bei budėtojų komanda įsikūrė Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 60.
Iškilus bėdai žmonės gali kreiptis tiesiai į šią būstinę arba į VVTAĮT telefonais, elektroniniu paštu. Ši informacija skelbiama internetinėje tarnybos svetainėje.
Tačiau, kaip sakė J. Maciejevskis, geriausia apie skubų atvejį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.