Pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo projektą, priėmimą į tarnautojo pareigas rengia „valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos“. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Ričardo Juškos įsitikinimu, savivaldybėse vadovų bei karjeros tarnautojų priėmimą ir toliau turėtų rengti ne pačios savivaldybės, o centralizuota Vyriausybės įgaliota įstaiga.
„Kyla rimtų abejonių, ar savivaldybėse visus įdarbinimo klausimus verta palikti merui – taip susidarytų didžiulė landa nepotizmui ir politinei korupcijai, prasidėtų iš esmės nevaldomi procesai. Pradėdami valstybės tarnybos reformą privalome atsakyti į klausimą, ar mes savivaldoje siekiame teisingo ir sąžiningo valdymo, ar savo pačių rankomis netyčia sukursime 60 atskirų kunigaikštysčių, kuriose žmonės bus įdarbinami pagal politinę liniją“, – teigia R. Juška.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojos, parlamentinės Buvusių merų grupės vadovės Editos Rudelienės manymu, valstybės tarnybos reforma būtina ir neišvengiama. „Vis dėlto visi kartu Seime privalome užtikrinti saugiklius, kad pertvarka neišbalansuotų valstybės tarnybos ir nesukurtų prielaidų piktnaudžiauti galia savivaldoje“ , – sako E. Rudelienė.
Valstybės tarnybos reformą vykdanti vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sutinka, kad kompromisas reikalingas, o tikslinti nuostatas turėtų pats Seimas, kai gludins Valstybės tarnybos įstatymo projektą svarstymo metu bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
R. Juška taip pat pabrėžia, kad svarbiausias reformos faktorius yra tarnautojų darbo užmokestis. „Vyriausybės teikiama darbo užmokesčio pertvarka būtina, vis dėlto dar diskutuosime, ar tikrai verta atsisakyti valstybės tarnybos stažo“, – sako Seimo narys.
Valstybės tarnybos įstatymo naująją redakciją Seimas nagrinės spalį.