Delfi prieš kelias savaites apklausė partijų atstovus, ką jie mano apie rengiamo susitarimo dėl užsienio politikos tekstą. Nors dalis politikų tuomet sakė, kad dėl esminių gairių jau kone sutarta, opozicinės partijos dokumento tikino, kad tokio dokumento nepasirašys.
Susitarimo tekstas turėtų būti koreguojamas, įvertinant į partijų pastabas ir ieškant bendrai tinkamų frazių. Visgi, portalo žiniomis, šiuo metu atliekamos korekcijos yra techninės, minimalios.
Priekaištų prieš kelias savaites apklausta opozicija negailėjo dėl teksto ilgio bei per didelio kiekio deklaratyvių, ideologinių formuluočių. Kritikuojamas buvo ir santykių su Kinija bei Rusija apibrėžimas.
Susitarimo teksto preambulėje pabrėžiama, kad „pagrindinė egzistencinė ir ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui – agresyvi, autokratinė, poimperinė Putino Rusija ir jos satelitė – Lukašenkos Baltarusija“.
„Šių autoritarinių režimų elgesys įrodo, kad, globaliam demokratijų aljansui laiku nesustabdžius tokių valstybių vidinių autokratinių tendencijų, ilgainiui jos tampa tarptautinėmis agresorėmis“, – rašoma projekte.
Jame taip pat akcentuojama, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – geopolitinių užmačių turinčių autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolę pasaulinę tvarką“.
Iš viso dokumento dabartiniame tekste numatytas 31 Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslas ir uždavinys 2022-2030 metais.
Plačiau partijų atstovų nuomonę apie susitarimą skaitykite čia.
Buvęs ministras: matau primestą konservatorių politiką
Buvęs užsienio reikalų ministras, socialdemokratas A. Valionis antrindamas partijoms teigė, kad susitarimo tekstas yra gerokai per ilgas.
„Visų pirma jis labai ilgas – beveik devyni puslapiai. Tai yra žymiai didesnis nei turbūt konservatorių ar Vyriausybės programos užsienio politikos dalis. Jis labai neprofesionaliai parašytas, (…) labai megėjiškai sulipdytas ir labiau atspindi konservatorių požiūrį, o ne susitarimo ieškojimą, įvertinant visų partijų politines programas“, – Delfi komentavo buvęs ministras.
A. Valiono vertinimu, tekste per mažai akcentuojami Lietuvos nacionaliniai interesai.
„Kalbama apie globalią kovą už demokratijos stiprinimą ir žmogaus teises. Tai kartojasi, eina tokia linija – liberalios demokratijos pergalės propagavimas Lietuvoje, o ne Lietuvos nacionaliniai interesai. Ta pergalė, aišku, atitinka Lietuvos nacionalinius interesus, bet ne tik ji. Kiti dalykai neaprašyti“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis taip pat teigė, kad pasaulio santvarka aprašyta pernelyg primityviai, akcentuojant demokratijų ir autokratijų susidūrimą bei išskiriant Kiniją su Rusija.
„Lyg Rusija ir Kinija yra kartu tos, kurios griauna. Nesubtiliai. Kinijai rūpi augančios Europos ir JAV rinkos, ir ji Rusijos atžvilgiu, ypač Ukrainos karo metu, elgiasi kitaip. Schematizuotą, primityvų pasaulį rašinėti į tokį rimtą dokumentą tikrai nereikia, nes pasaulis yra daug sudėtingesnis“, – argumentavo A. Valionis.
Buvęs ministras sukritikavo ir pabrėžiamą siekį atstatyti Ukrainą „pasitelkiant daugiamilijardinį Maršalo planą“.
„Maršalo planas buvo konkretus planas pokarinei sugriautai Europai atstatyti, kadangi valstybės sekretorius buvo Džordžas K. Maršalas tuo metu. Dabar galima būtų įvardinti pagalbos planu. Gal čia bus Bideno planas – ką mes žinome. Toks planas bus reikalingas. Na, tai yra eseistų, komentatorių priimtinai naudojamas žodis, jis tinka esė, bet ar jis tinka tarptautinę politiką aprašančiam dokumentui... Reikėtų tiksliau rašyti“, – sakė pašnekovas.
Be to, anot A. Valionio, į dokumentą būtų naudinga įrašyti būtinybę reformuoti Jungtinių Tautų Saugumo tarybą, kurioje iki šiol Rusija turi veto teisę.
„Vienas iš paskutinių svarstymų ten buvo apie tas biologines išgalvotas laboratorijas. Saugumo taryba virto absurdo teatru“, – pabrėžė buvęs ministras.
A. Valionio nuomone, dokumente šiuo metu yra ir per daug akivaizdžių dalykų – pavyzdžiui, teiginys, kad „Lietuvos vidaus politika negali prieštarauti šalies narystės ES ir NATO įsipareigojimams bei principams.“
„Kas kvestionuoja tuos principus ir kas veda tokią politiką? Kas čia – apsidraudimas? Tai aiškiai perteklinis dalykas“, – konstatavo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną teksto punktą, kuriame numatyta, kad strateginis geopolitinis Lietuvos interesas – stiprinti ES ir likti ES kuriančių valstybių branduolyje bei aktyviai kurti Lietuvos interesus atitinkančias koalicijas.
„Aš pritarčiau tam, bet kartu reikia apgalvoti ir įvertinti, kaip tada bus mūsų santykiai su Lenkija, nes čia interesai aiškiai susikirs: Lenkija aiškiai pareiškė, kad neis į jokį branduolį, neįsives euro“, – priminė A. Valionis.
Be to, pasak jo, jau dabar nebelabai aktualus tampa ir punktas, kuriame numatyta aktyviai remti Švedijos ir Suomijos narystę NATO, nes dėl to tarptautinėje arenoje jau beveik susitarta.
„Tokio dokumento tikrai reikia, bet jis turi būti trumpas, aiškus, paruoštas pagal Lietuvos interesus, kuriuos įvertintų partijos, peržengusios per savo partinius interesus, ypač šioje sudėtingoje situacijoje, ir niekas nebandytų primesti vienos partijos politikos. Aš čia matau primestą konservatorių politiką“, – įvertino buvęs užsienio reikalų ministras.
Andrikienė: toliau intensyviai dirbsime
Pirmadienį parlamentinių partijų atstovai susitiko aptarti Seime jau kurį laiką stringantį susitarimą dėl užsienio politikos.
Nors Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė neatskleidė susitikimo turinio, visgi, pažymėjo ji, šią savaitę valdantieji su opozicijos atstovais ketina intensyviai ieškoti sąlyčio taškų tiek platesniuose, tiek mažesnio formato susitikimuose.
„Galiu pasakyti, kad darbas dėl susitarimo vyksta toliau ir šią savaitę, kadangi plenarinių posėdžių savaitė, jis bus intensyvus ir matysime, kaip mums seksis“, – pirmadienį Eltai teigė L. L. Andrikienė.
URK pirmininkė pažymėjo, kad susitikimai su parlamentinių partijų atstovais vyks tiek platesniuose, tiek mažuose formatuose.
LVŽS oficialiai išreiškė nepritarimą dokumentui
Prieš kelias savaites posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba nepritarė valdančiųjų rengtam susitarimo tarp parlamentinių partijų dėl užsienio politikos projektui.
Kaip skelbta pranešime spaudai, „valstiečių“ tarybos manymu, valdančiųjų parengto projekto turinys yra nekonkretus, stokojantis konstruktyvios idėjos, kuri pozicionuotų Lietuvą kaip stiprią, ekonomiškai augančią, telkiančią Europą, atremiant Rusijos formuojamus saugumo iššūkius.
LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, susidaro įspūdis, kad šiuo susitarimu siekiama visų partijų pritarimo, jog „valdantieji ir toliau neieškos diplomatinių kelių ir neatstatys santykių su Kinija bei elgsis kitaip, nei elgiasi visos ES valstybės, kurios laikosi ne tik demokratijos principų, bet ir visapusiškai saugo savo piliečius ir visomis priemonėmis rodo, kad yra atsakingos už juos.“
„Užsienio politika yra labai svarbi. Nuo jos, kaip matome, priklauso ekonomika, energetika ir kitos valstybei svarbios sritys, todėl užsienio politikai LVŽS skirs ypatingą dėmesį“, – sako LVŽS lyderis.
Partija, pasak jo, artimiausiu metu visuomenei pateiks užsienio politikos gaires Lietuvai, kuriose atsispindės pakitusi geopolitinė situacija.
Urbonaitė: partijų susitarimai prasmingi, jei yra kelios sąlygos
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės teigimu, partiniai susitarimai yra naudingas ir reikalingas formatas, tačiau jo tikslingumui tam reikia kelių sąlygų.
„Viena iš sąlygų – partijų nuoseklumas, kad pačios partijos turėtų tam tikrą tradiciją laikytis įsipareigojimų, kad partijos turėtų įprotį tai, ką pažadėjo, tęsėti ir nebūtų įprasta persigalvoti bei veikti pagal tai, kaip tuo metu patogiau“, – Delfi komentavo ekspertė.
R. Urbonaitė paaiškino, kad tam, jog partinių susitarimų būtų laikomasi, politikai turi likti principingi įsipareigojimams ir atsparūs rinkėjų nuotaikų kaitai.
„Jei mes turėtume pakankamai stiprias partijas, kurios ir viduje turėtų savikontrolę bei kurios supranta, kad laikytis susitarimų yra labai svarbu, ypač, jei susitarimai yra nacionalinio lygmens dėl visai valstybei bei jos raidai svarbių klausimų, tai tada tokie susitarimai turi prasmę“, – akcentavo MRU politologė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad susitarimai yra tikslingi, kai jų tekstas nėra abstraktus, o detalės nubrėžia aiškias gaires.
„Kai tokie susitarimai yra, gali keistis vyriausybės, valdančiosios koalicijos ir tas koalicijos sudarančios partijos partneres, bet tada galima išlaikyti tam tikrą politikos nuoseklumą bei tęstinumą“, – teigė R. Urbonaitė.
Visgi kol kas, pasak jos, Lietuvoje matome priešingą dalyką.
„Pačios partijos iš savęs vis dėlto neretai demonstruoja tam tikrą silpnumą. Nuoseklumas, deja, bet daugelio partijų nėra pamėgtas dalykas, dėl to, kad partijų pozicijos mainosi priklausomai nuo to, iš kurios „pučia vėjas“ – kokios tuo metu yra rinkėjų nuotaikos“, – sakė ekspertė.
Ji savo žodžius argumentavo įvardindama LVŽS, kurie pagrasino, kad nepasirašys susitarimo dėl gynybos, jei valdantieji priims Civilinės sąjungos įstatymą, arba išeis iš susitarimo dėl švietimo, kai prie jo prisijungė Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga.
„Mes tą matome. Tokiems susitarimams reikia paprasto dalyko: partijų brandos ir kiek įmanomą labiau konsoliduotos, stabilios partinės sistemos. Kai matome joje nuolat ateinančius politikos naujokus, skaidymusis, jungimusis, tai natūralu, kad tie subjektai, kurie susitarimuose dalyvauti, irgi mainosi“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, susitarime ideologinės, partinės, aštresnės pozicijos turėtų būti šiek tiek nušlifuotos, kad būtų galima rasti bendrą vardiklį.
„Čia svarbu kažkokius siaurus partinius aspektus, kurie galbūt susiję ir su ideologija, šiek tiek pastumti į šoną, jei tai yra tokie esminiai klausimai kaip, pavyzdžiui, švietimas, gynyba ar panašūs dalykai. Čia klausimas, kiek partijos linkusios susitarti, nes ideologija ir jos laikymasis yra sveikintinas dalykas, bet turbūt yra klausimai, kur jau yra esminiai valstybei, pamatiniai dalykai“, – kalbėjo pašnekovė.
Be to, kaip sakė R. Urbonaitė, nėra nieko blogo ir pasirašyti partijų susitarimą be LVŽS, jei politinė jėga pati atsisako tai daryti.
„Mes neturime daryti problemos, jei vienas žaidėjas iškrenta“, – sakė MRU ekspertė.