„Aš džiaugiuosi, kad Europos lyderiams iš esmės pavyko sutarti dėl šeštojo sankcijų paketo. Tai yra svarbus žingsnis. Dabar Europos Vadovų Taryba galės priimti galutinius sprendimus ir iki metų pabaigos uždrausti beveik 90 procentų rusiškos naftos importo“, – sako Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen.
„Europa privalo atsisakyti naftos iš Rusijos ir kitų naftos produktų bet kokiu atveju. Tai svarbu pačių europiečių nepriklausomybei nuo rusiškų energijos ginklų“, – tikina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dėl tokio kompromiso aršiausiai kovojo Vengrija. Budapešto lyderiai primygtinai kartojo, kad visiškas rusiškos naftos embargas suduos nepakeliamą smūgį Vengrijos ekonomikai – naftotiekiu „Družba” šalis importuoja maždaug 65 procentus valstybei reikalingos naftos.
„Šeštasis sankcijų paketas buvo užstrigęs bemaž mėnesiui. Ir tai buvo puiki žinia Rusijos režimui, kad, štai, Europa, kuri deklaravo savo vienybę, nebegali priimti šeštojo paketo, nes kažkas tai pakiša koją“, – sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Politikų pagrindinis argumentas, kodėl jie gan rezervuotai žiūrėjo į šį Europos Komisijos pasiūlymą, ir buvo susijęs su reikalingom investicijom.
Visgi, kompromisas ir paliktos išimtys Vengrijos lyderį Viktorą Orbaną tenkina.
Tačiau prie naftotiekių klausimo Briuselis žada grįžti artimiausiu metu.
„Liko maždaug 10-11 procentų naftos, kuri importuojama Pietų Drūžbos vamzdynu. Sutarėme dėl šios išimties. Sutarėme, kad Taryba vienaip ar kitaip grįš prie šio klausimo kaip įmanoma greičiau“, – sako Europos Komisijos pirmininkė.
Sprendimai dėl naujų sankcijų yra svarbūs ne tik ekonomiškai bei politiškai, bet ir psichologiškai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pastebi, jog be naftos embargo, nauji ribojimai aprėpia ir platesnį ratą Rusijos fizinių bei juridinių asmenų.
„Išplėstas sąrašas asmenų, prisidėjusių prie Bučos žudynių, tai yra ir Sberbank įtraukimas, atkirtimas nuo SWIFT, tai yra taip pat ir Rusijos propagandos priemonių užkardymas, uždarymas“, – tikino G. Nausėda.
Savo ruožtu Vokietija ir Lenkija imasi papildomų veiksmų ir įsipareigojo atsisakyti naftos importo šiauriniu „Drūžba” vamzdynu. Agentūros „Bloomberg” skaičiavimais, dėl Briuselio sankcijų Rusija per metus neteks maždaug 10-ies milijardų dolerių.
Susiduriant su naftos embargu, Maskva, tikėtina, bandys ieškoti naujų eksporto rinkų.
„Ieškos ir jau žinoma ieško alternatyvų, kas galėtų Azijos rinkose kompensuoti tuos būsimu praradimus, kai Europos Sąjungos valstybės pirks vis mažiau naftos ir jos produktų“, – sako VU TSMPI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Tačiau Europa jau sulaukia Kremliaus atsako – prieš kurį laiką Maskva nutraukė gamtinių dujų tiekimą lenkams, suomiams ir bulgarams. Šantažui tęsiantis, Kremliaus taikinyje atsirado Nyderlandai bei Danija.
„Panašu, kad nutraukus dujų tiekimą, nejausime didelio poveikio, nes nekalbame apie didelius dujų kiekius. Žinoma, mes atidžiai stebėsime situaciją – reikia tiksliai įvertinti pasekmes, nors viskas iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai blogai“, – sako Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
Briuselyje vis garsiau imama kalbėti ir apie kitą – septintąjį sankcijų paketą. Tačiau ar su naujais ribojimais Europa atsisakys ne tik rusiškos naftos, bet ir gamTInių dujų – kol kas neaišku.
„Matau tam tikrą tendenciją, kad norima jau dabar apsidrausti, kad septintajame pakete nebūtų dujų ar kažkokio kito energetinių išteklių ar dar kažkokių kitų elementų“, – tikina Lietuvos prezidentas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Briuselis jau įvedė 5 sankcijų paketus Putino režimui. Bendrija jau apribojo rusiškos anglies importą, o papildomi ribojimai buvo pritaikyti eilei oligarchų bei rusiškų įmonių.