Jau dabar aišku, kad kitų metų birželio 6–9 dienomis europiečiai rinks naują EP. Ir nors Seimas likus maždaug pusmečiui iki rinkimų turės nustatyti konkrečia datą, jau dabar aišku, kad šie rinkimai nesutaps nei su pirmuoju, nei su antruoju prezidento rinkimų turu, kurie vyks kitų metų gegužės mėnesį.
Skelbta, kad kitų metų gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo. Kitaip tariant – dėl dvigubos pilietybės.
Prastesnis aktyvumas – tik keturiose šalyse
Delfi primena, kad Lietuva europarlamentarus rinko keturis kartus.
2004 metais rinkimų aktyvumas siekė 48,38 procento, tada rinkimai sutapo su prezidento rinkimais, o bendras aktyvumas visoje ES siekė 45,47 procento.
Tą kartą pergalę šventė 5 mandatus iškovojusi Darbo partija. 2 mandatus iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 2 – Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), 2 – Liberalų ir centro sąjunga, po vieną Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, bei Liberalų demokratų partiją.
2009 metais rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose Lietuvoje siekė 20,98 procento, su prezidento rinkimais šių rinkimų data nesutapo, o bendras rinkėjų aktyvumas visoje ES – 42,97 procento.
Lietuvoje tą kartą Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) šventė pergalę – laimėjo 4 mandatus EP, LSDP gavo 3 mandatus, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 2, po 1 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Darbo partija.
2014 metais rinkėjų aktyvumas vėl sutapo su prezidento rinkimais, tad aktyvumas siekė 47,35 procento. O bendras visos ES rinkėjų aktyvumais šiais rinkimais siekė 42,61 procento.
TS–LKD, Liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“ ir LSDP iškovojo po 2 mandatus. Po 1 mandatą gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Darbo partija ir Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“.
Na, o 2019 metais EP rinkimai vėl sutapo su prezidento rinkimais, tad aktyvumas perkopė 50 procentų – balsą atidavė 53,48 procento rinkėjų. O bendras visos ES rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 50,66 procento.
Tada TS–LKD iškovojo 3 mandatus ir šventė pergalę, LSDP ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo po du mandatus EP. O po 1 mandatą gavo Darbo partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, bei Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“.
Prasčiau už Lietuvą 2009 metais yra pasirodžiusios tik kelios ES šalys. Pavyzdžiui, Lenkija 2004 metais, kai balsą EP rinkimuose atidavė vos 20,87 procento; Kroatija 2013 metais, kai prie balsadėdžių atėjo 20,84 procento rinkėjų, Slovakija 2009 metais, kai balsuoti atėjo 19,64 procento rinkėjų; Čekija 2014 metais, kai rinkimų aktyvumas šioje šalyje siekė 18,20 procento.
Slovakija ir kitais rinkimais pasižymėjo pasyviausiu aktyvumu ES: 2004 metais jis siekė 16,97 procento, na, o 2014 metais – 13,05 procento.
Kalpokas: situacija konservatoriams patogi
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi sakė, kad kol kas sunku pasakyti, ar konservatoriai per laiką iki EP rinkimų neras „naujų kūrybingų būdų šaudyti sau į kojas“.
Visgi, VDU docentas I. Kalpokas sutiko, jog konservatorių rinkėjas labiausiai disciplinuotas, tačiau tai nereiškia, kad jie neras kitų alternatyvų
„Kita vertus, aišku, jie turi tą elektoratą, kuris vis tiek lieka ištikimas, nepaisant visų įdomių partijos vadovybės sprendimų. Nėra taip, kad visiškai visas tas elektoratas neturėtų kažkokių alternatyvių politinių namų.
Čia galima galvoti, kad jeigu ta politinio solidumo stoka tęsis, tai įmanoma, kad tas šiek tiek labiau centristinis moderniųjų konservatorių elektoratas galėtų nubyrėti ar liberalams, ar Laisvės partijai. O stipriai konservatyvesnis (rinkėjas, aut. p.) – kokiam Nacionaliniam susivienijimui.
Tačiau bet kuriuo atveju jie tą branduolį turi ir jis yra labiausiai disciplinuotas“, – tikino VDU politologas I. Kalpokas.
Jis priminė, jog 2009 metais, kai EP rinkimai nesutapo su prezidento rinkimais, šių rinkimų aktyvumas Lietuvoje siekė vos 21 procentą.
„Tai užtenka to pakankamai nedidelio, bet labai disciplinuoto branduolio, kuris ateina ir balsuoja už tuos, kuriuos reikia. Tai ši situacija (konservatoriams, aut. p.) yra palanki“, – savo įžvalgomis su Delfi dalijosi VDU politologas I. Kalpokas.
Pašnekovas pabrėžė, jog tokiu ištikimu rinkėju labiausiai Lietuvoje gali džiaugtis būtent TS–LKD.
„Ko gero, jie yra akivaizdžiausia partija. Kadangi tas disciplinos elementas yra tikrai svarbus. Vėlgi, kuri partija tuo metu bus populiariausia – ar socdemai tą išlaikys, ar matysime kokių pokyčių, vis tiek, jeigu yra didelis momentinis elektoratas, tai tam tikra dalis jų neabejotinai ateis“, – sakė I. Kalpokas.
Tačiau kortas gali sumaišyti ir kitos politinės jėgos ir jų pasirodymas, pavyzdžiui, prezidento rinkimuose.
„Jeigu taip susiklostytų, kad socdemų kandidatas prezidento rinkimuose, taip preliminariai galima galvoti, yra Vilija Blinkevičiūtė gerai pasirodytų prezidento rinkimuose, išeitų į antrą turą prieš Gitaną Nausėdą, tai galima tikėtis to mobilizacinio efekto, kuris persikeltų toliau į EP rinkimus“, – svarstė VDU politologas.
I. Kalpokas teigė, jog keli balsavimai rinkimuose per trumpą laiką rinkėją išvargina.
„Pati kampanija išvargina. Ir jautrumas žinutėms būna susilpnėjęs. Tai kitoms politinėms partijoms nematyčiau prielaidų, kad joms būtų naudingas tas rinkimų nesidubliavimas“, – tikino jis.
Bielinis išskiria tris partijas
VDU profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, jog ne tik konservatoriams gali būti naudingas faktas, kad EP rinkimai nesutaps su prezidento rinkimais.
„Kada yra nesutapimas, daugiausiai sėkmės yra toms politinėms jėgoms, kurios turi didžiausią palaikymą visuomenėje. Iš dešinės pusės tai yra konservatoriai, iš kairės – socialdemokratai. Šiuo atveju mes matome lygiai tą patį. Taip pat dar galime tikėtis, kad viena, ar dvi vietos atiteks liberalams“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi L. Bielinis.
Ištikimų rinkėjų faktorius taip pat yra svarbus, pabrėžė pašnekovas.
„Tai yra svarbiausias veiksnys – tas ištikimumas. Nes tas palaikymo režimas priklauso nuo dviejų grupių: ištikimųjų, kurie visada balsuoja ir visada ateina balsuoti, jie kuria palaikymo masę. Ir tie, kurie yra inertiški, bet yra linkę balsuoti už kažkokią partiją, nors nėra disciplinuoti.
Tai ištikimųjų tikrai turi konservatoriai, turi socialdemokratai – nors mažiau, reikia sutikti. Ir turi liberalai, kurie ir po 2016 metų politinės krizės pademonstravo, kad skandalo metu išliko Seime, nes ištikimieji juos palaikė. Tai visos trys šios politinės jėgos turi ištikimuosius – palaikymo bazę. Todėl jie turi šansų surinkti balsus, kurie leis laimėti vietas EP“, – kalbėjo L. Bielinis.
Tačiau veiksnių, kurie gali pakoreguoti, gali būti, teigė VDU profesorius.
„Pavyzdžiui, kitos politinės jėgos – sakykime, LVŽS, Sauliaus Skvernelio politinė jėga gali organizuoti stiprią rinkiminę kampaniją, kuri pakeltų tuos rinkėjus, kurie šiaip neina balsuoti. Bet rinkiminė kampanija juos pažadina“, – teigė Delfi pašnekovas L. Bielinis.
Kaip to pavyzdį L. Bielinis pateikė buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją, kuri ateiti į rinkimus paskatino tuos, kurie niekada nebalsuodavo.
Kaip renkama rinkimų data?
Pagrindinė Lietuvos derybininkė dėl EP rinkimų datos – Užsienio reikalų ministerija (URM) jau anksčiau Delfi buvo paaiškinusi, kaip renkama EP rinkimų data.
„EP rinkimų data, tiksliau, standartinis 4 dienų laikotarpis (konkrečią dieną iš šio laikotarpio valstybės narės gali pasirinkti savo nuožiūra), apibrėžiamas 1976 m. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 11(2) straipsnyje.
Pagal Aktą, EP rinkimai vyksta kas 5 metus pirmąją birželio mėn. savaitę nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio (2024 m. šį kriterijų atitinka birželio 6‒9 d.). Tokia tradicija susiklostė nuo pirmųjų EP rinkimų, įvykusių 1979 m. birželio 7‒10 d.
Akte taip pat numatyta galimybė Europos Sąjungos Tarybai, kurią sudaro 27 valstybės narės, pasitarus su EP bendru sutarimu nustatyti kitą rinkimų laikotarpį, bet ne ankstesnį kaip 2 mėnesiai iki standartinio laikotarpio arba ne vėlesnį kaip 1 mėn. po jo“, – balandžio mėnesį buvo rašome Delfi pateiktame URM atsakyme.
2019–2024 metų Europos Parlamento kadencijoje dirba 11 europarlamentarų, išrinktų Lietuvoje.