Neatlaikę įtampos traukiasi
Nors mokslo metai daugelyje mokyklų dar nesibaigė, jų vadovai jau suka galvas, kas pakeis nuo rugsėjo išeinančius pedagogus. Šiemet Panevėžyje rekordiškai daug pedagogų nusprendė atsisveikinti su mokykla ir nuotolinių pamokų stresą iškeisti į ramesnę pensiją.
Daugeliui jų kertiniu apsisprendimo tašku tapo nežinomybė dėl ateities. Mat šalies valdžia, postringavusi, kad rugsėjį vaikai bet kokia kaina turi sugrįžti į klases, dabar rengiasi hibridiniam mokymui. Vienu metu mokytojai privalės pamokas vesti ir klasėje besimokantiems vaikams, ir savo namuose prie kompiuterių likusiems moksleiviams. Tačiau už tokį plėšymąsi pedagogams papildomų lėšų nenumatyta.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Aušra Gabrėnienė teigė, kad šiemet pasinaudoti pedagoginių darbuotojų skaičiaus optimizavimo programa panoro daugiau kaip trys dešimtys pedagogų. Ši programa išskirtinai mokytojams leidžia išeiti į pensiją, gaunant iki 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką, priklausomai nuo turimo darbo stažo. Tokia galimybe nusprendė pasinaudoti šešios darželių auklėtojos ir 29 bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai.
„Palyginus su pernai metais, išeinančiųjų skaičiai tikrai yra didesni. Galbūt tai galima sieti su karantinu. Nuotolinio mokymo iššūkiai mokytojus išvargino. Be to, neaiški ateitis, kaip bus dirbama rugsėjį, taip pat daro savų korekcijų apsisprendžiant“, – svarsto A. Gabrėnienė.
Rekordiniai metai
Nors prieš naujus mokslo metus švietimo įstaigos kasmet ieškodavo naujų pedagogų, šiemet skaičiai stulbina. Šiose Panevėžio įstaigose, birželio mėnesio duomenimis, iš viso trūksta 65 pedagogų. Pernai tokiu pačiu metu buvo ieškoma perpus mažiau pedagogų – trijų dešimčių. Pasak A. Gabrėnienės, kaip ir kasmet, daugiausia – net devynių – reikės ikimokyklinio ugdymo pedagogų.
Net šešios mokyklos ieško matematikos mokytojų, vienuolika laisvų darbo vietų siūloma muzikos ir meninio ugdymo mokytojams. Taip pat Panevėžio švietimo įstaigos laukia trijų specialiųjų pedagogų, tiek pat sporto trenerių, šešių neformaliojo švietimo mokytojų. Labai trūksta ir psichologų. Kitų dalykų – chemijos, fizikos, geografijos, informacinių
technologijų – ieškoma po vieną mokytoją.
„Į optimizavimo programą nepatenka pagalbos mokiniui specialistai, neformaliojo švietimo pedagogai. Žinome, kad šiemet net keli jų planuoja palikti mokyklą, tačiau piniginės kompensacijos jie negali tikėtis. Pedagogų trūksta ne tik dėl natūralios jų kaitos, bet ir performuojamų ar naujai kuriamų klasių ar grupių komplektų skaičiaus“, – teigė specialistė.
Vilioja ir butais
Panevėžyje pedagogų amžiaus vidurkis, anot A. Gabrėnienės, siekia 55-erius metus. Apskaičiuota, kad kitąmet visoje Lietuvoje bus septyni tūkstančiai pensinio amžiaus mokytojų. Panevėžys šiame kontekste niekuo neišsiskiria. Dabar miesto mokyklose dirba 86 pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Numatydama laukiančius iššūkius, Panevėžio savivaldybė jaunus pedagogus jau ne pirmi metai vilioja įvairiomis skatinimo priemonėmis – nuo studijų dalinio finansavimo iki valdiško būsto. Pasak specialistės, ši programa išties pasiteisino. Dauguma besikreipiančiųjų – būsimi ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Tačiau kol jie baigs studijas ir užpildys visas trūkstamas vietas, prireiks dar nemažai laiko.
„Mokytojų stygius gali tapti nacionaliniu iššūkiu visoje Lietuvoje. Jau dabar tam ruošiamės“, – sakė A. Gabrėnienė.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis teigė, kad jau artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus siūloma šią jaunų pedagogų pritraukimo programą tęsti iki 2023-iųjų. Kasmet jai iš miesto biudžeto skiriama po 10 tūkst. eurų, tačiau neatmetama, kad ši suma gali būti didinama.
„Savivaldybė pasiruošusi atrasti ir daugiau lėšų, jeigu tik tai padėtų papildyti retėjančias pedagogų gretas. Tai yra ne vien Panevėžio, o visos šalies problema. Ir be pandemijos matėsi, kad ji aštrėja, nes mokytojų amžiaus vidurkis vis auga. O naujų specialistų ateina vos vienas kitas. Jeigu nesiimsime priemonių, kiekvieną rugsėjį ši problema tik didės“, – mano E. Kuchalskis.
Paieškoms – visa vasara
Panevėžio rajone taip pat šiuo metu ieškoma dviejų dešimčių įvairių specialybių pedagogų. Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Diana Žukauskienė teigė, kad vienose mokyklose pedagogų kaitos nebus visai, bet kai kuriose jau dabar žinoma, kad trūks net kelių pedagogų. Pavyzdžiui, Velžio gimnazijoje nuo rugsėjo reikės pradinio ugdymo, matematikos, lietuvių kalbos, biologijos, prancūzų kalbos mokytojų. Smilgių gimnazijoje – geografijos, ekonomikos, istorijos, chemijos mokytojų, taip pat psichologo. Ne visos švietimo įstaigos gali pasiūlyti visą darbo krūvį.
„Kasmet panaši situacija, bet per vasarą mokyklų vadovams kažkaip pavyksta užkamšyti trūkstamų darbuotojų vietas. Bent iki šiol taip būdavo“, – sakė D. Žukauskienė.
Bijo rudens
Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas tokia išeinančių mokytojų statistika nesistebi. Jo teigimu, vyksta natūrali darbuotojų kaita, o karantinas ir nežinomybė dėl ateities ją dar paspartino.
„Visus gąsdina ateinantis ruduo. Ministerija kalba apie hibridines klases, kai mokytojas vienu metu turės dirbti ir su klase kontaktiniu būdu, ir tuo pat metu – su namuose likusiais moksleiviais. Ta nežinomybė dėl ateities galėjo nulemti sprendimą palikti mokyklą. Tie, kurie tiesiog pavargo, išeina“, – svarsto R. Dambrauskas.
Anot gimnazijos direktoriaus, pedagogai nesikrato nuotolinio darbo. Toks mokymas turi savų privalumų ir savų trūkumų. Viena vertus, taip mokantis vaikams trūksta socialinio bendravimo, o ir sąžiningumo klausimas lieka neišspręstas. Kita vertus, daugelis mokyklų jau įsiteisino, kad iki 30 proc. pamokų galės organizuoti nuotoliniu būdu: kai vaikams taikomas namų mokymas, kai siaučia gripo epidemija ar užklumpa ekstremalus šaltis. Tačiau vienu metu vesti pamokas ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu – jau aukštasis pilotažas mokytojams.
„Džiaugiuosi, kad bent jau mūsų gimnazijoje dar nėra tragiškos situacijos – į pensiją nusprendė išeiti tik viena mokytoja. Likę penki jau pensinio amžiaus sulaukę žmonės sutiko kad ir mažesniais krūviais, bet dar padirbėti. Jeigu vienu metu nuspręs išeiti dvi matematikos mokytojos, bus katastrofa“, – pripažįsta direktorius.
Vogs iš kolegų
R. Dambrausko nuomone, anksčiau ar vėliau mokytojų trūkumo problema išlįs, ypač trūks matematikos ir gamtos mokslų pedagogų. Mat jau keleri metai studentai nesirenka šių dalykų pedagoginių studijų. Direktorius nė neslepia, kad tokiu atveju beliks tik viena – persivilioti pedagogus iš kitur.
„Vogsiu iš kitų gimnazijų, o kas belieka? Nes prisivilioti mokytojų iš kitų rajonų tikimybė labai menka. O pedagogas, atėjęs iš pradinės ar vidurinės mokyklos, vargu ar galės tinkamai paruošti abiturientus egzaminams. Bet vėlgi, kai mokinių motyvacija aukštesnė, ir mokytojai turi pasitempti. Turėjome atvejų, kai mokytoja apsisprendė palikti mokyklą dėl per didelės atsakomybės, kai per ketverius metus vaikus reikia paruošti egzaminams“, – pasakojo R. Dambrauskas.
Visgi, anot jo, tokios vilionės – ne išeitis. Situacija tragiška darosi visoje Lietuvoje, tačiau kol kas ta linkme švietimo bendruomenė nemato poslinkių.
„Mokytojai galės pakelti savo vertę, rinkdamiesi mokyklas, kokiose nori dirbti, tik gaila, kad atlyginimas nuo to nekils. Bet gal kai nebeliks, kam mokyti, mokytojo profesija išties taps prestižine“, – svarsto R. Dambrauskas.
Prognozės juodos
Ministrė pirmininkė apie hibridinį mokymą kalba lyg apie normalų ir priimtiną dalyką. Gaila Lietuvos mokinių ir jų tėvų. Jie tokio požiūrio ir sprendimų pasekmes pajaus po keleto metų, kai jau bus per vėlu. Kartais net kyla mintis, kad daroma viskas, jog Lietuvoje liktų tik privačios mokyklos.
Iš ministerijos atsakymo akivaizdu, kad iš principo nesiruošiama naujiems mokslo metams. Jeigu spės, ministerija iš Vyriausybės skirtomis lėšomis įrengs vos po kelias klases mokyklose (net ne visose) hibridiniam mokymui.
Ministerijos rašte teigiama, kad mokytojui nėra didelio skirtumo, ar dirbti vien tik kontaktiniu būdu klasėje, ar kontaktiniu būdu ir tuo pačiu metu vesti nuotolines pamokas namuose esantiems mokiniams. Mes su tuo nesutinkame ir reikalaujame, kad mokytojams būtų numatytas papildomas apmokėjimas už hibridinį mokymą. Gaila, kad mokinių tėvai per mažai gilinasi į mokymo procesą ir nekyla kovoti dėl iš jų vaikų atimamo deramo išsilavinimo.
Šių mokslo metų situacija aiškiai parodė, kad visas ugdymo proceso organizavimas gula ant mokytojų pečių. Vyriausybė, merams prašant, leido savivaldybėms pačioms laisvai organizuoti 5–11 klasių mokinių grįžimą į mokyklas. Savivaldybės neprisiėmė lyderystės ir pavedė tuo rūpintis mokykloms, o šios, savo ruožtu, viską permetė ant mokytojų pečių.
Vakcinacijai įsibėgėjant ir matant, kokius naujų vakcinų kiekius užsako Europos Komisija, akivaizdu, kad rudenį ruošiamasi naujam pandemijos šuoliui. Kol mūsų valstybės vadovai apie tai tyli, neramu, kad rudenį turėsim situaciją, kai švietimo sistema ir vėl bus nepasiruošusi.
Neatlaikę tokių krūvių, mokytojai savo noru trauksis iš švietimo sistemos. Remiantis paklausimų skaičiais, šiemet Lietuvoje apie 1000 mokytojų paliks švietimo sistemą.