„Įvykiai prieš ir per šio valstybės pripažinimo statuso suteikimo klausimo svarstymą akivaizdžiai atskleidė Lietuvos teisinius principus ir pagarbą žmogaus teisėms prieštaraujantį Seimo narių sprendimą“, – rašoma penktadienį išplatintame draugijos rašte.
Pasak jų, paradoksalu, kad didžiausio pasipriešinimo šis siūlymas sulaukė iš buvusių ir esamų Seimo Žmogaus teisių komiteto narių.
„Lietuvoje grįžtama prie supratimo, kad teisė į religijos laisvę priklauso tik kai kuriems išrinktiesiems. Pagrįstai tikėtina, kad „Romuvą“ kaip religinę bendriją ir jos narius diskriminuojantį Seimo sprendimą nemaža dalimi nulėmė įvairių socialinių grupių pateikti šališki argumentai, grindžiami neva moksline ir teisine terminologija“, – teigia religijotyrininkai.
Anot jų, skirtingai nei teigiama Seimo narius pasiekusiame Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo elektroniniame laiške, „Romuva“ aiškiai įvykdo 25-erių egzistavimo metų terminą, nes bendruomenės steigėjai įregistruoti dar 1992 metais.
Pasak religijotyrininkų, skirtingai nei teigia arkivyskupas, buvo visos galimybės nustatyti šios religinės bendrijos mokymo ir apeigų atitiktį įstatymams ir dorai, nes jie išdėstyti įstatuose bei ne vieną dešimtmetį praktikuojami viešai.
„Čia greičiausiai matome atvejį, kai vienos religijos struktūra normatyvizuojama, ją bandoma primesti kaip matą kitoms religijoms vertinti“, – tvirtinama rašte.
Taip pat, pasak, jo, nėra aišku, kaip reikėtų pamatuoti visuomenės palaikymą ir atkreipia dėmesį, jog visuomenės apklausose tradicinės Lietuvoje žydų ir musulmonų bendruomenės vertinamos prasčiau nei „Romuva“.
„Apgailestaujame, kad tokie nepagrįsti argumentai buvo pateikti Seimo nariams tą pačią dieną, kai jie turėjo priimti sprendimą dėl „Romuvos“ pripažinimo, taip turbūt siekiant paveikti Katalikų bažnyčios autoritetu, išvengti galimybės, kad tie argumentai bus apsvarstyti ir įvertinti pagal turinį“, – teigia rašto autoriai.
Jie ragina parlamentarus vertinti religijas objektyviai, iš mokslinės, o ne tikėjimo perspektyvos bei vadovautis demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principais.
Religijotyrininkai taip pat mano, kad nustatytas 25 metų laikotarpis galėtų būti trumpesnis.
Prezidentui, Seimo nariams, premjerui ir teisingumo ministrui adresuotą raštą pasirašė Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos nariai Rasa Pranskevičiūtė-Amoson, Eglė Aleknaitė, Milda Ališauskienė, Audrius Beinorius ir Aušrelė Pažėraitė.
Seimui šį birželį neužteko balsų suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už tai balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.
Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.
Bendruomenė kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.