Ragina ruoštis blogiausiam
„Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius sako, kad turime mokytis iš tos situacijos, kokia yra Lenkijos pasienyje, tačiau Lukašenkos režimas, kaip pastebi politikas, neprognozuojamas ir reikia nusiteikti pačiam blogiausiam.
„Įgyvendinti tą sprendimą ties sienomis, manau, nebus lengva, nes mes negalime prognozuoti, kokių veiksmų, kokio laipsnio ir intensyvumo imsis Lukašenkos režimas. Tai yra sunkiai prognozuojamas, sunkiai numanomas dalykas. Kiek bus tų, kurie pasiruošę veržtis per sieną – šimtai, tūkstančiai? O tai sudaro pagrindinę šios problemos dalį – numatyti, kas gali ir kokiu laipsniu sukurti tą problemą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje šiandien yra ganėtinai sudėtinga“, – sako P. Auštrevičius.
„Prognozuoti šį režimą, jo veiksmus yra iš esmės neįmanoma. Reikia visada, matyt, nusiteikti pačiam blogiausiam“, – sako P. Auštrevičius.
Kasčiūnas: esame pasiruošę įgyvendinti sprendimą uždaryti sieną
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, tokios situacijos, kokia yra Lenkijos pasienyje, Lietuvoje dar tikrai nėra ir mes ruošiamės bet kokiems scenarijams.
„Ramiai, oriai ir pasirengus – taip reikia mums visiems jaustis, nes mes esame pasirengę, valstybė yra pasirengusi atlaikyti galimą šturmą, sienos šturmą, turime stiprius, profesionalius pareigūnus. Jais reikia pasitikėti. Kol kas, nors ženklų yra, kad tam tikros grupelės yra aplink Kapčiamiesčio, pasienio ruože, galima fiksuoti tam tikrą jų būriavimasi, bet tikrai dar nėra tokia situacija kaip Lenkijos pasienyje, nėra dar palapinių, stovyklaviečių ir panašiai, tačiau bet kokiu atveju turime ruoštis visiems scenarijams, mes jiems ir esame pasiruošę. Esame pasiruošę įgyvendinti sprendimą uždaryti sieną, neleisti neteisėtiems migrantams žengti į Lietuvos teritoriją, o jeigu jie įžengtų, būtų grąžinti atgal, ir toliau vykdysime režimo politiką“, – sako L. Kasčiūnas.
Laidoje pasiteiravus, ar savivadybėms pavyko per tokį trumpą laiko tarpą bent kažkiek pasiruošti įvedamiems pokyčiams, laidos pašnekovas tikino, kad kai kurie įvedami pokyčiai yra paprastesni nei galimai atrodo.
„Pasiruošimas daugiau yra reikalingas VSAT, kariuomenei, policijai, nes mes kovosime su nelegalia migracija, mes nesiruošiame riboti ten, kur nereikia, mūsų piliečių teisių ir laisvių. Kitaip sakant, orientuojamės į nelegalios migracijos arba dar teisingiau Lukašenkos režimo organzuojamas nelegalios migracijos atakas ir spaudimą. Čia yra akcentas. Visos priemonės dėl nepaprastosios padėties įvedimo yra susijusios būtent su tuo, visa kita – šalutiniai dalykai.“
Laidoje taip pat pasiteirauta apie mobiliojo ryšio telefonus ir kaip bus vykdoma jų kontrolė, galimas atėmimas, politikas tikino, kad jie tikrai bus atimami tik esant rimtai priežasčiai, iškilus abejonėms dėl nacionalinio saugumo.
„To nereikia suprasti taip, kad mūsų gyventojai pasienio dabar neturės telefoninio ryšio. Tai reikia suvokti taip, kad bus konfiskuoti telefonai, jeigu atsiranda kažkoks veiksmas, judesys, gresiantis pavojais mūsų nacionaliniam saugumui, tada pareigūnai galės priimti tokį sprendimą ir, pavyzdžiui, iš migrantų, gyvenančių apgyvendinimo centruose, tai ten būtų konfiskuojami telefonai“, – sako L. Kasčiūnas.
Skeptiškai žiūrėtų į pokalbį su Lukašenka
Paklausus, ar būtų įmanoma sėstis prie derybų stalo su Lukašenka ir bandyti kalbėtis, politikas tikina, jog tai vargiai įmanoma.
„Labai skeptiškai vertinu tokį dalyką. Jis (Lukašenka) dabar yra nutrūkęs nuo grandinės, blaškosi, jis yra desperatiškoje būklėje, ar su juo galima susitarti pagal tas sąlygas, kurios mes manome turėtų būti, deja, atvirai sakant, skeptiškai vertinu“, – sako P. Auštrevičius.
„Minską, ko gero, reikėtų priversti peržiūrėti savo pozciją, nes tikėtis, kad jie racionaliai sutiks ir tai įgyvendins – nežinau, matote, Maskva jau pasiūlė savo sąlygas, panašu, kad Minskas yra tik ta vieta, kur tie sprendimai įgyvendinami, o sprendimai priimami Maskvoje. Nereikia savęs apgaudinėti tokia vizija, kad Lukašenka yra racionalus politikas“, – taip pat sako jis.
P. Auštrevičius laidoje pabrėžė, kad abejoja, ar Minskas norėtų pakeisti savo dabartinę strategiją, nes dabartiniai įvykiai rodo, kad ji tik stiprėja.
„Santykiai tarp Minsko ir Europos Sąjungos blogėja ir blogėja labai greitai, mes netenkame vis daugiau bet kokių bendradarbiavimo kanalų, užsidarymas vyksta ir mes žinome, kodėl tai vyksta. Aš manau, kad priversti bendradarbiauti Minską arba imtis tokių konstruktyvių veiksmų deeskaluojant situaciją, grąžinant tuos suviliotus trečiųjų šalių piliečius ten, iš kur jie atskrido, bus be galo sudėtinga. Aš net dabar iki galo nežinau, kas galėtų priversti Minską pakeisti savo dabartinę laikyseną, nes kol kas matome absoliučiai prešingą veiksmą, net bandymą pateisinti, sustiprinti tai, ką jie jau pradėjo daryti“, – sako P. Auštrevičius.
Viena iš ES svarstoma sankcijų – sankcijos oro uostams. P. Auštrevičius įvardijo, kad pirmadienį galime tikėtis sankcijų, kurios apimtų dvi dalis, tačiau to, anot politiko, nepakaks.
„Greičiausia, kad sankcijos, kurios bus patvirtintos pirmadienį, aš labai tikiuosi to sprendimo, tai reikia daryti ir jos turbūt susidės iš dviejų dalių. Pirma sankcijų dalis bus susijusi su tos hibridinės migracijos pagalba sutelkta krize, tai apima organizacijas, galbūt asmenis ir avialinijas, kurios, deja, šiai dienai skraido, ir kurių tarpe yra dalis – rusiškos arba Rusijoje registruotos avialinijos.
O antroji sankcijų grupė bus susijusi su nusikaltimais prieš žmogaus teisių pažeidimus ir panašiai, tas tipiškas sankcijų paketas, kuris bus priimtas. Ar jo pakaks – kitas klausimas. Aš manau, kad mes vėl einame iš paskos, šiek tiek vėluojame ir, ar sukursime tą ugnies sieną, raudoną liniją Lukašenkai man kyla klausimų. Manau, kad to nepakaks“, – svarsto P. Auštrevičius.
Tiesa, yra manančių, kad dėl tos įtampos, kuri yra Lenkijos-Baltarusijos pasienyje, tarp Lenkijos ir likusios ES įtampos gali sumažėti.
„Taip gali atsitikti, bet aš asmeniškai nemanau, kad tos įtampos sumažės ir tai, kad Lenkija įėjo į tą visiškai nereikalingų, visiškai neproduktyvių, atvirai tariant, niekam nepadedančių ginčų zoną, silpnina ir mūsų poziciją. Štai ir vakar atitinamame komitete svarstėme susidariusią situaciją Lenkijos-Baltarusijos pasienyje ir daug kas primena būtent tuos ginčus arba teisinės viršenybės principą, abejones dėl ko, kaip Lenkija laikosi, nesilaiko, tai susidaro toks vaizdas, kad ta krizinė situacija, kuri yra ypatingai pavojinga regioniniam saugumui, tampa įkaitu visiškai kito klausimo. Deja, manau, ta bėda yra nuėjusi taip toli, kad ši krizė jos nepanaikins“, – svarsto P. Auštrevičius.