Penkerius metus tirta ir restauruota XV a. pab. - XVI a. pradžios ikona antradienį oficialiai bus perduota broliams dominikonams. Prieš grįždama į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, esančią prie Lukiškių aikštės, ikona bus eksponuojama Bažnytinio paveldo muziejuje, informavo Eltą Lietuvos dailės muziejuje.
Po tyrimų ir restauravimo darbų vėl galima pamatyti tikrąjį kūrinio vaizdą - atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.
"2008-2012 m. restauracijos metu nuo XVII a. pabaigos stebuklingu laikomas atvaizdas buvo prakalbintas kaip meno kūrinys, unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijos vertybė. Seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje tituluojame Vilniaus katedroje esančią Jėzaus nukryžiavimo scenos freską (XIV a. pab. - XV a. pr.), o Lukiškių Dievo Motinos ikoną turime pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu", - teigia Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Dievo Motinos ikoną kaip karų su Maskva trofėjų XVII a. parsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis.
Po Motiejaus mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui.
Išsamius istorinius ir menotyrinius ikonos tyrimus atlikusi dr. Tojana Račiūnaitė teigia, kad, patekusi į katalikų bažnyčią, ikona tapo kultiniu atvaizdu. Nuo 1684 m. Vilniaus dominikonų vienuolyne pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje "Mistinis fontanas". Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Atnaujinant atvaizdą atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius.
Lukiškių Dievo Motinos veidas kito, ir minėtoje knygoje aprašyta atvaizdo kilmė dėl vėlesnių autentiškos tapybos užtapymų negalėjo būti nei patvirtinta, nei paneigta. Tiriant atvaizdo meninę genezę nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Pasak T. Račiūnaitės, atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pabaigos - XVI a. pradžios vidurio ir šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.
Nuo 2008 m. ikoną Prano Gudyno restauravimo centre restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Janė Bilotienė, anksčiau restauravusi ir pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje - Vilniaus Aušros Vartų paveikslą, Sapiegų Madoną, dabar esančią Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Goštautų koplyčioje, Šiluvos Bazilikos ir Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslus, daugelį kitų vertingiausių sakralinės dailės kūrinių.
Restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai buvo atliekami kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą. Lietuvos specialistus konsultavo garsiausi ikonų tyrinėtojai iš Rusijos.
Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbus iš dalies rėmė Kultūros rėmimo fondas, menotyrinius tyrimus - Lietuvos mokslo taryba.