Kaip pasakoja nedidelio restorano Vilniuje savininkas Arūnas Jonaitis, iš pradžių jis susidūrė su viena problema – darbuotojai, kuriems paskirtos prastovos, supranta, kad įstaiga negalės dirbti visu pajėgumu ir gauti pakankamai pajamų, tad baiminasi dėl savo finansų ir bijo grįžti.
Be to, dar paaiškėjo, kad ši maitinimo įstaiga apskritai nelabai gali atsidaryti, – lauko staliukai stovėdavo tiesiog ant šaligatvio, o, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimais, kavinės nuo pirmadienio klientus priimti gali tik tose vietose, kurios nuo pėsčiųjų takų nutolusios bent vieno metro atstumu.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nereikėtų tikėtis, jog maitinimo įstaigų verslas artimiausias dvi savaites sugrįš prie normalios veiklos. Anot jo, tai yra tik pereinamasis periodas, tad ir į šiuo metu iškeltas taisykles per daug gilintis neverta. Ekonomistas įsitikinęs, kad po dviejų savaičių maitinimo paslaugas jau bus leista teikti ir patalpose.
Paskaitęs reikalavimus suprato, kad atsidaryti gal ir negalės
Delfi primena, kad šią savaitę Vyriausybė nusprendė pakeisti maitinimo įstaigų veiklą – nuo pirmadienio leista veikti toms kavinėms ir restoranams, kurie gali paslaugas teikti lauke.
Penktadienį SAM išplatino ir konkretesnes taisykles lauko kavinėms. Jose nurodyta, kad lauke įsikūrusių kavinių staliukai nuo aplink esančių pėsčiųjų takų, gyvenamųjų namų langų, laiptinių turi būti nutolę bent vieno metro atstumu. Įstaigos taip pat turės sudaryti sąlygas, kad tarp lankytojų, sėdinčių prie skirtingų staliukų, būtų užtikrintas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas.
„Dabar skaitau tuos reikalavimus lauko kavinėms, tai mes nelabai galime atsidaryti, nes turi būti vienas metras nuo šaligatvio. Pas mus tie trys staliukai yra tiesiog ant šaligatvio, tad mes jų negalime pastatyti“, – teigia Savičiaus gatvėje įsikūrusio restorano „La Storia“ savininkas A. Jonaitis.
Savičiaus gatvė jau kurį laiką savaitgaliais yra uždaroma, joje galimas tik pėsčiųjų eismas, tad čia įsikūrusios maitinimo įstaigos ne darbo dienomis nuo pėsčiųjų tako lauko staliukus perkeldavo į kelio vidurį.
„Savaitgalį, kai uždaroma mūsų gatvė, atsižvelgdami į tuos visus reikalavimus, mes galime pastatyti du staliukus – iš viso lauke gali sėdėti keturi žmonės tris dienas per savaitę (nuo penktadienio vakaro – Delfi). Taigi verslo logikos čia nėra jokios.
Aš kalbu tik apie mus. Skaičiau dar vieno baro savininko pasisakymą, kad jų terasoje, kurioje telpa 40 žmonių, jie gali pasodinti 6 žmones. Tokia situacija. Aišku, galiu žmones atvaryti į darbą, bet kas iš to? Mes nieko neuždirbsime. Gal tada iš tikrųjų geriau palaukti, kol galėsime dirbti normaliai“, – svarstė A. Jonaitis.
Pasak verslininko, Vilniaus savivaldybė tokioms maitinimo įstaigoms, kurios klientus lauke priimdavo ant šaligatvio, ruošiasi išskirti plotą Vilniaus rotušėje.
Bijo grįžti į darbą
Kaip teigė A. Jonaitis, iki paskelbiant karantiną, restorane dirbo du padavėjai, jis pats yra ir įstaigos savininkas, ir darbuojasi virtuvėje – gamina maistą. Jo teigimu, abu darbuotojus restoranui iki šiol išlaikyti pavyko, jiems paskirtos prastovos. Ir nors savininkas svarstė nuo pirmadienio pradėti paslaugas teikti lauke, darbuotojai sugrįžti esą dar bijo.
„Iš valdžios iš tikrųjų nėra nuraminimo, kad jūs dirbkite, bandykite užsidirbti, mes padėsime jums dar kelis mėnesius po karantino. Šito nėra, tai niekas nenori dirbti. Susiklosčius tokiai situacijai, žmonės labiau renkasi sėdėti namuose.
Darbuotojai sako labai paprastai: „O kaip bus, jei neuždirbsime pinigų? Kiek mes čia staliukų galime turėti?“ – teigia pašnekovas.
Apskritai restorane, anot jo, galėtų tilpti 30 žmonių viduje ir dar 6 lauke. Dabar, skaičiuoja A. Jonaitis, net radus galimybę pastatyti lauko staliukus, maitinimo įstaiga vienu metu galėtų turėti vos keturis klientus.
Verslininkas tikina: norint, jog restoranas dirbtų pelningai, jis turėtų būti pilnas. Dėl kelių žmonių, vyro teigimu, iškviesti darbuotojus, kuriems paskirtos prastovos, neapsimoka ir patiems kavinių savininkams, nes tada algas mokėti jau tektų iš savo kišenės, kuri staigiai tikrai nepasipildys.
„Taip, nes iš esmės reikia stabdyti prastovas. Aš dar pasiaiškinau, kad yra galimybė tas prastovas diferencijuoti. Jei dirbi 10 proc. laiko, tai 90 proc. gali fiksuoti kaip prastovą. Dar aiškinamės su buhaltere, kaip tai padaryti, bet galbūt bandysime tokiu principu dirbti – 10 proc. pajėgumu dirbame ir fiksuojame ne šimtaprocentines, o dalines prastovas“, – planus dėliojasi restorano savininkas.
Kaip skelbia Darbo inspekcija, dalinė prastova gali būti paskelbta, jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas. Tokiu atveju darbdavys darbuotojui gali pasiūlyti dirbti mažiau ir tam tikru laikotarpiu sumažinti darbo valandų arba darbo dienų skaičių.
Pagal Darbo kodeksą, kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.
Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama kaip už prastovą.
Prognozuoja, kad po gegužės 11 d. galės dirbti ir patalpose
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė neįžvelgiantis priežasčių, kodėl darbuotojai, kuriems paskelbtos prastovos, gali nenorėti sugrįžti. Tiesa, jis sutiko, kad dirbant ne visu pajėgumu gali kilti tam tikras nesaugumo jausmas.
„Kaip ir neturėtų neapsimokėti, jeigu grįžta dirbti visai darbo dienai. Pajamos dėl to neturėtų sumažėti. Problema turbūt būna tada, jeigu negali dirbti visą darbo dieną ir gauti tokio atlyginimo, kokį gavo praeityje. Tokių atvejų tikriausiai bus, bet, matyt, mes kalbame apie pereinamąjį dviejų savaičių laikotarpį. O po gegužės 11 d. jau turėtų būti galimybių prekiauti bei maitinti klientus ir patalpų viduje“, – prognozavo ekonomistas.
Kad kavinės neberastų norinčių dirbti, anksčiau laidoje „Delfi diena“ sakė negirdėjęs Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka.
„Daug bendravome su barų šeimininkais, bet konkrečiai tokios situacijos, kad nebūtų darbuotojų, – nebuvo. Gal tiesiog nepasakė. Aš asmeniškai negirdėjau to, neturiu tokios žinios. Gal minimaliai dirba vienas ar du darbuotojai“, – sako pašnekovas.
N. Mačiulis pabrėžė, kad pirmosiomis dienomis maitinimo įstaigoms tikrai nereikėtų galvoti apie pelningą veiklą, tačiau tai esą gali tapti puikia proga priminti klientams apie save.
„Akivaizdu, kad pirmosiomis savaitėmis negali būti kalbos apie pelningą veiklą, bet turbūt tai yra signalas klientams apie veikiantį restoraną, kad pagalvotų apie apsilankymą jame. Užmegzti kontaktą, ryšį su nuolatiniais ar naujais klientais įmanoma tik bent iš dalies pradėjus veiklą. Šios kelios savaitės turbūt galėtų būti toks „apšildymo“ periodas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jis taip pat nenorėjo vertinti SAM iškeltų reikalavimų lauko kavinėms, nes jie, įsitikinęs ekonomistas, greitai pasikeis, tad neverta į tai gilintis. Be to, sako N. Mačiulis, leidimas atsidaryti yra labiau simbolinis, ir tai nėra „grįžimas prie normalios veiklos“.
„Ką čia vertint? Manau, reikia pripažinti, kad šitas leidimas yra labai simbolinis, tikrai ne grįžimas prie normalios veiklos. Tai yra pereinamasis laikotarpis, kai restoranai gali planuoti klientų srautą, pažiūrėti, ar klientai grįžta, paplanuoti, kaip galėtų atrodyti veikla, kai jų padaugės. Nemanau, kad reikėtų labai persistengti analizuojant, kas bus šias dvi savaites, nes iš esmės nieko labai ypatingo nebus. Nebus sugrįžimo prie normalios veiklos“, – teigė N. Mačiulis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad net ir nutraukus karantiną kavinės ant kojų staigiai neatsistos: „Reikia turėti omenyje, kad net ir pasibaigus karantinui labai greitai nesugrįš tas klientų srautas. Tai reiškia, kad turbūt dar iki vasaros nedaug maitinimo įstaigų galės dirbti tokiais pajėgumais, kokiais dirbo praėjusiais metais.“
Negali klientų sodinti arti langų ir pėsčiųjų takų
Kaip skelbia SAM, nuo pirmadienio veikti pradėsiančios lauko kavinės turės užtikrinti, kad lauke įsikūrusių kavinių staliukai nuo aplink esančių pėsčiųjų takų, gyvenamųjų namų langų, laiptinių, įėjimų į kiemus būtų nutolę bent vieno metro atstumu, o tarp lankytojų, sėdinčių prie skirtingų staliukų, būtų užtikrintas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas.
Taip pat reikės prižiūrėti, kad lankytojai nesirinktų didesnėmis nei dviejų žmonių grupelėmis, išskyrus šeimas ir artimus giminaičius. Kaip ir anksčiau, bus galima tiekti maistą išsinešti.
Turi būti užtikrinta, kad į kavines būtų įleidžiami tik apsaugines kaukes arba kitas apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai, o eilėse prie kasų būtų išlaikomas ne mažesnis nei vieno metro atstumas vienas nuo kito.
Atvirose erdvėse valgantiems ar geriantiems lankytojams dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių neprivaloma.
Be to, kavinių administracijos įpareigotos prie įėjimo pateikti informaciją, kad jose nerekomenduojama lankytis rizikos grupės žmonėms, t. y. vyresniems nei 60-ies metų amžiaus, turintiems lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų, inkstų, cukrinį diabetą ir kt.
Prie įėjimo į kavines lankytojams būtina pateikti informaciją ir apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kita), sudaryti galimybę tinkamai rankų higienai palaikyti, dezinfekcijai atlikti.
Pagal SAM nurodymus, turi būti užtikrinama, kad kavinėse dirbtų tik tie darbuotojai, kurie neturi viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų požymių. Darbuotojų sveikata turi būti vertinama kasdien prieš patenkant į viešojo maitinimo įstaigą.
Taip pat turi būti užtikrinta, kad darbuotojų rankų higiena būtų atliekama prieš pradedant darbą, prieš tvarkant termiškai apdorotą ar vartoti paruoštą maistą, prieš tvarkant žalią mėsą, žuvis ar kitą termiškai neapdorotą maistą. Taip pat prieš apsimaunant, keičiant ir nusimovus pirštines, sutvarkius atliekas, pabaigus valymo, dezinfekcijos darbus ir kita.
Įmonių savininkai privalo užtikrinti, kad lankytojams aptarnauti skirtas inventorius (staliukai, kėdės ir pan.), viešojo maitinimo įmonės aplinka būtų valoma ir dezinfekuojama. Be to, turi užtikrinti, kad dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, banko kortelių skaitytuvai ir pan.) būtų valomi ir dezinfekuojami dažniau nei įprasta, o stalai valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo.