Prasidėjusios statybos nustebino parko darbuotojus
Kauno marių regioninio parko direkcija savo feisbuko paskyroje pasidalijo skelbimu, kuriame „Marių slėnio“ projekto vystytojai Kaišiadorių rajone, Grabučiškių kaimo Rumšiškių gatvėje siūlo pirkti dar statomus namus.
„Norime atkreipti dėmesį į šį skelbimą ir informuoti, kad statybos darbai vykdomi neturint statybos leidimo ir nesuderinus su direkcija. Šiuo metu direkcija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija vykdo tyrimą. Būsimus pirkėjus rekomenduojame būti atsargiems“, - savo feisbuko paskyroje galimus pirkėjus įspėja regioninio parko darbuotojai.
DELFI susisiekus su Kauno marių regioninio parko direktore Nijole Eidukaitiene, ji teigė, kad prieš metus Kauno marių regioninio parko direkcija išdavė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus projektui „Aštuonių poilsio pastatų Rumšiškių g. 11, Grabučiškių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių raj. sav. statyba“. Buvo išvardyti reikalavimai, kurių turėtų laikytis statytojai.
Tačiau, kaip teigė N. Eidukaiteinė, statybos pradėtos direkcijai nepateikus jokių projektinių pasiūlymų. „Buvo daug reikalavimų, tačiau jokių projektinių pasiūlymų iki šiol negavome“, - DELFI informavo ji.
Kadangi parko darbuotojai iki šiol negavo projekto, todėl jis nebuvo suderintas. O to nepadarius statybos negali prasidėti.
Parko vadovė aiškino, kad žemės sklypas, kuriame jau prasidėjo statybos, patenka į urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl statybos šioje vietoje apskritai yra galimos.
Paklausus, ar parko direkcija derintų tokias statybas, kurios vyksta dabar, N. Eidukaitienė sakė, kad sprendimas paaiškės tik tada, kai darbuotojai pamatys projektą.
„Projekto direkcija nematė, o iš tokios vizualizacijos, kokia yra pateikta (skelbimų – red. past.) portale, nieko tiksliai pasakyti negalima, čia nėra jokio projekto: nėra nei užstatymo tankumo, nei intensyvumo, nei atstumų nuo vandens, nei inžinerinių tinklų sprendimo (kur bus išleidžiamos buitinės nuotekos) ir pan. Todėl niekaip nesuprantama, kaip galima pradėti statyti „gyvenvietę“ be jokių statybos leidimų?“ - aiškino direktorė.
Taip pat ji pastebi, kad projekto vystytojas galimai klaidina būsimus pirkėjus. „Labai blogai, kad skelbimų portale žemės savininkas klaidina žmones, kad parduoda „namus“ atskirais sklypais po 10 arų. Juk vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 10 p. „valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų“. Visas žemės sklypo plotas yra tik 1,02 ha, todėl jo dalinti į dalis nebus galima. Nors pati pakrantė nepriklauso šiam žemės savininkui, tačiau jis portale su ne savo žeme elgiasi kaip nori: piešia prieplaukas, pliažus ir pan., nors dar visai neaišku, ar šiuos statinius bus galima įrengti“, - įspėja N. Eidukaitienė.
Statomi antrieji Gulbinai?
Ji spėjo, kad iš skelbimų portale matomos vizualijos greičiausiai statoma „gyvenvietė ant marių kranto“.
Tačiau įdomu tai, kad rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, pagal detaliuosius planus ir techninius projektus galima statyti tik poilsiui skirtą infrastruktūrą.
Anot N. Eidukaitienės toje vietoje galima „naujų rekreacinių statinių ir rekreacinių pastatų statyba (rekreaciniai statiniai – poilsio (žaidimo), apžvalgos aikštelės (regyklos) su įranga (apžvalgos bokštu, pakiluma, platforma, specialiais žiūronais, kt.), apžvalgos bokštai, pažintiniai takai, miestų, miestelių aikščių, parkų, skverų ir kitų želdynų, paplūdimių statiniai; rekreaciniai pastatai)“.
Tačiau yra pavyzdžių, kai parko reakreacinėje zonoje išdygsta gyvenamųjų namų kvartalai. Štai visiems žinoma Verkių regioniniame parke esanti viena prabangiausių Vilniuje Gulbinų gyvenvietė. Oficialiai toje vietoje pastatyti namai, skirti poilsiui. Tačiau vieša paslaptis, kad juos išsinuomoti – sunkiai įmanoma misija. Tai pasitvirtino DELFI šią vasarą atlikus eksperimentą. Žurnalistams, bandžiusiems išsinuomoti namą poilsiui, buvo pasakyta, kad vietų nėra, o kada atsiras – neaišku. Ar nesusiklostys panaši situacija ir prie Kauno marių?
Parko vadovė dar kartą patikino, kad šis sklypas patenka į rekreacinę urbanizuojamą teritoriją. „Tvarkymo plano tekste, 24.2 punkte, numatyta, kad urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje gali būti statomi poilsio paskirties pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos“, - aiškino ji.
Statybos techniniame reglamente poilsio paskirties pastatai apibūdinami taip – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).
Pasak N. Eidukaitienės, statybos darbai šiame sklype prasidėjo prieš 3-4 mėnesius. „Blogiausias dalykas yra tas, kad jau dabar iš šio žemės savininko elgesio matosi, kad tai nėra „draugiškas“ žmogus. Jis jau dabar užtvėrė viešą kelią (Rumšiškių g.), kad niekas neprivažiuotų prie jo sklypo. Labai panašu į tai, kad formuojama uždara privati gyvenamųjų namų erdvė, o ne kempingas visiems, kaip įsivaizduoja direkcija ir kas turėtų būti rekreacinėse regioninio parko zonose“, - nuogąstavo direktorė.
Savivaldybė jokių leidimų neišdavė
Kad projekto vystytojas nesikreipė statybos leidimo, patvirtino ir Kaišiadorių rajono savivaldybės Ūkio plėtros skyriaus vedėjas Rimantas Želvys.
„Atsakydamas į jūsų paklausimą, informuoju, kad Savivaldybės administracija nėra gavusi statytojo prašymo išduoti statybos leidimą jūsų nurodytoje vietoje ir nėra išdavusi jokio statybos leidimo. Jei yra vykdomi statybos darbai, jūs turėtumėte kreiptis ir informuoti į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl neteisėtos statybos fakto nustatymo“, - DELFI redakcijai tokį atsakymą pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovas.
Kaip DELFI informavo Registrų centras, sklypas Kaišiadorių rajone, Grabučiškių kaime, priklauso dviems savininkams – Dainiui Gelažauskui ir Dariui Žukauskui.
Registrų centro duomenimis, D. Gelažauskas yra UAB „Beta Plius“ vadovas. DELFI turimose finansinėse ataskaitose nurodyta, kad ši įmonė užsiima gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad 2016 m. įmonės grynasis pelnas siekė 49629 Eur. 2015 m. jis buvo mažesnis – 20950.
Be to, Registrų centras nurodo, kad D. Gelažauskas yra buvęs UAB „B&B Capital“ akcininkas, UAB „Baklis“ akcininkas ir vadovas, UAB „Permita“ akcininkas.
Su žemės sklypo savininkais DELFI susisiekti nepavyko.
Skelbimų portale jau nurodoma, kad parduoti keturi namai. Kaina skelbiama tokia: 174900 Eur. Taip pat pateikiamas išsamus aprašymas (kalba netaisyta): „Nauja jauki gyvenviete - Mariu Slenis !!! Parduodami isskirtiniai sklypai Kauno mariu Regioninio parko ekologineje zonoje. Is sklypu atsiveria nuostabus vaizdas i marias, o is visu kitu pusiu juos supa brandus miskas. Asfaltuotas privaziavimas, salia pliazas, autobusu stotele. Projekte numatyta automobiliu stovejimo aikstele sveciams, gyva apsauga 24 val. per para, poilsio lieptas laivams. Isvaziavimas i pagrindine Lietuvos keliu arterija - automagistrale - tiek i Kauno, tiek ir i Vilniaus puse. Tik 15 min. kelio iki judraus ir gyvo Kauno senamiescio.“
Statybos inspekcija pradėjo tyrimą
Skelbimas skamba viliojančiai, tačiau juo susigundę gali turėti nemažai bėdų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Ligita Luščiauskaitė DELFI informavo, kad dėl šio atvejo jau pradėtas tyrimas.
„Kauno marių regioninio parko direkcija 2017-11-09 raštu pateikė informaciją Inspekcijai, kad rekreacinės paskirties žemėje, urbanizuotos aplinkos sklype, Grabučiškių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav., galimai be statybos leidimo įrengta statybvietė ir joje vykdomi statybos darbai. Pranešimo pagrindu Inspekcijos Kauno departamentas kartu su Kauno marių regioninio parko atstovu 2017-11-28 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Nustatyta, kad žemės sklype Rumšiškių g. 11, Grabuciškių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav.: 1. Sklypo pradžioje naujai įrengiama aikštelė apie 12,5 m x 40 m ploto (pilamas atvežtinis gruntas. Aikštelė dirbtinai sukelta nuo natūralaus reljefo iki 0,8 m aukščio. Aikštelės kraštas nutolęs nuo Kauno marių kranto linijos apie 11,0 m. 2. Rengiamas apie 7,0 m pločio kelias: sudėti kelio bortai iš abiejų kelio pusių, įrengtas kelio pagrindas iš skaldos. Įrengto kelio skaldos pagrindo ilgis – apie 174 m (t. y. apie 1218 kv. m. ploto kelio). 3. Kelio pabaigoje rengiamas pagrindas iš smėlio apie 217 kv. m. ploto. Pagrindas sukeltas nuo natūralaus žemės reljefo apie 0,8 m aukščio. 4. Šalia kelio iš abiejų pusių rengiami šaligatviai iš betoninių trinkelių. Įrengta apie 200 kv. m.. Pagal schemą, kuria vadovavosi statytojo darbininkai, numatytas šaligatvių plotas – 384 m2“, - kas nustatyta patikrinimo metu, DELFI informavo L. Luščiauskaitė.
Taip pat ji sakė, kad statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prašymas šiame sklype išduoti statybą leidžiantį dokumentą neužregistruotas (statinio projektas nepateiktas, leidimas neišduotas).
„Inspekcijoje dėl šio statinio teisėtumo vyksta tyrimas, kuris dar nebaigtas, apie tyrimo rezultatus informuosime papildomai“, - teigė Statybos inspekcijos atstovė.
Trečiadienį VTPSI atstovė L. Luščiauskaitė DELFI papildomai informavo, kad statytojui jau surašytas privalomasis nurodymas.
„Papildomai informuojame, kad Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą dėl naujo nesudėtingojo statinio (vietinės reikšmės kelio) savavališkos statybos, adresu Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Grabučiškės, Rumšiškių g. 11, bei privalomąjį nurodymą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę sklype. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018-06-15“, - informavo L. Luščiausakitė.
Į vietą nuvykę DELFI žurnalistai rado triūsiančius darbininkus. Taip pat užfiksuotas parko direktorės minimas užtvaras. Apie tai informacija perduota Nacionalinei žemės tarnybai, kurios pareiga įvertinti, ar taip nėra užimta valstybinė žemė.
Be to, pastebėta, kad prie Kauno marių praretinti medžiai. Ar tai daryta legaliai, DELFI paprašė išsiaiškinti Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnų.