Vyriausybė pasiūlė Seimui skubiai priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams. Skiepai būtų privalomi ne tik sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų darbuotojams, bet ir teikiantiems paslaugas šiose įstaigose, teigė „Žinių radijo“ laida „Dienos klausimas“.
„Pirmiausia, mes žinome, kad turime atmainą, kuri plinta greitai. Sveikatos priežiūros įstaigose yra nemažai asmenų, kurie turi imunosupresiją, kitus susirgimus, yra jautrūs, kalbant apie sveikatos būklę.
Atitinkamai, socialinės paslaugos yra teikiamos didžiąja dalimi senyvo amžiaus žmonėms, kurie taip pat turi riziką susirgti, užsikrėsti, perduoti“, – sprendimo motyvus aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Pasak viceministrės, aiškėja, kad naujai atmainai prasidėjus, yra reikalinga ir sustiprinančioji skiepo dozė.
„Yra baimė, kad sveikatos sistemą paliestų taip, kad gali būti, kad vienu metu, jeigu sveikatos priežiūros specialistai užsikrečia, turėtų izoliuotis, ir taip nukenčia ne tik COVID pacientai, bet ir kitos paslaugos. Kadangi turime atmainą, kuri yra plitri, turime jautrius pacientus, klientus (…), tai šiuo etapu pradedame nuo pačių svarbiausių, kurie negalėtų teikti paslaugų nuotoliniu būdu“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Pasak viceministrės, šiuo metu dviem dozėm paskiepyti yra apie 94 proc. asmens sveikatos priežiūros darbuotojų. Tačiau trečia doze paskiepyti tik apie 50 proc. jų.
„Nežiūrint nuo to, kad nuo jų buvo pradėta vakcinacija, tai yra nuo praėjusių metų gruodžio 27 dienos, ir praėjo nemažai laiko, bet šiandien 95 proc. dar neturime. Visos tarptautinės organizacijos, tarp jų ir Pasaulio sveikatos organizacija, rekomenduoja turėti schemą, kad būtų trečia sustiprinančioji dozė, nes tai padidina efektyvumą dėl visų atmainų“, – kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Laidos pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybei kartu yra pateikta išvada, kad per ekstremalią situaciją, jeigu tai būtų susiję su COVID vakcina, tai pritartų, kad būtų žalos kompensavimo mechanizmas.
Pasigenda argumentų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad jai iki šiol trūksta argumentų, kodėl reikia privalomo skiepijimo.
„Silpnoka yra ministerijos pozicija, ypač, kai kalbame apie profesijas, kur vienetai liko nepasiskiepiję. Buvo taip dramatiškai pristatytas tas 50 proc. trečio skiepo, bet prisiminkime, kad tas trečias skiepas visai neseniai ir atėjo į mūsų gyvenimą, o dar visai neseniai supratome, kad jis gyvybiškai būtinas“, – sakė I. Ruginienė.
Kartu profsąjungų atstovė pastebėjo, kad net ir besimptome forma sergantys medikai būtų izoliuoti.
„O tuo labiau, kad galbūt klausytojai ir nežino, sveikatos priežiūros specialistai šiai dienai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pasiskiepiję, reguliariai atlieka PGR testus. Jie turi dvigubą apsaugą, kad būtų galima pagauti besimptomius atvejus, kad būtų galima nepernešti viruso socialiai jautrioms grupėms“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Stebisi paskelbtais duomenimis
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga pastebėjo, kad šiais pakeitimais liečiama pati sąmoningiausia sveikatos klausimais bendruomenė. Kartu politikas nustebo, kad medikų grupėje revakcinuota tik pusė darbuotojų.
„Ar nėra taip, kad ministerija susipyko su paskutine savo grandimi, kurie yra jų priešakiniai kareiviai ir pagrindiniai sąjungininkai, kurie turėtų kitus įtikinti skiepytis? Jeigu tik 50 proc. pasiskiepijo sveikatos specialistų, kokią tai žinią apskritai mums neša apie vakcinaciją? Kas yra atsitikę, jeigu mes šitoje grupėje turime tokį žemą revakcinacijos procentą?“, – klausė A. Veryga,
Pasak jo, kas norėjo, galėjo tą padaryti.
„Mano žmona dirba gydytoja, ji yra revakcinavusis. Jai buvo iš karto pasiūlyta. (…) Jeigu jie nerevakcinavosi, reiškia, mes turime super didelę bėdą. Nes, o kas tada yra tie žinios nešėjai? Man tada jau ne pati prievarta pasidaro svarbi, kiek tai demonstruoja tam tikrą kapituliaciją“, – sakė A. Veryga.
Jis teigė, kad, jeigu bus perspausta su prievarta skiepytis, tai gali atsisukti kitu galu.
„Jau yra tokių atvejų, kai yra klastojami dokumentai, kur yra kalbama, kad gal nereikia, gal palaukite, ir tą daro medikai. Reiškia, kad vidinės komunikacijos irgi trūksta. Jeigu yra toks žemas procentas, kažkas yra neišaiškinta, nes man, pavyzdžiui, dvejonių nekyla“, – teigė A. Veryga.