Rezonansinės statybos apnuogino tikrą žaizdą: tokie stebuklai gali vykti tik Lietuvoje

Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį nagrinėjant padėtį Lietuvos architektų rūmuose šiai organizacijai pasipylė griežta Seimo narių kritika. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė stebėjosi, kaip visuomenėje netylant skandalui dėl rezonansinio galimai neteisėtų statybų atvejo Rūmai gali netirti architektų elgesio. Jai panašiau, kad Rūmai užsiima ne architektų kontrole, bet beatodairišku gynimu.

Kilo klausimų dėl Rūmų veiklos

Nepatogių klausimų sulaukė ir Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius, kuris ne tik vadovauja rūmams, bet ir pats projektuoja, jo įmonė dalyvauja architektūriniuose konkursuose. Seimo nariams kilo klausimų, kaip L. Rekevičiui pavyksta suderinti viešus ir privačius interesus.

Komitetas nutarė pasidomėti procesais Lietuvos architektų rūmuose po to, kai kilus ažiotažui dėl galbūt neteisėtai išduotų statybos leidimų „Gelvonų terasų“ daugiabučiui Vilniuje parlamentinę kontrolę pradėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sulaukė Lietuvos architektų rūmų antausio. Seimo nariams paprašius įvertinti architektų atsakomybę, Rūmai komiteto nariams atsiuntė atsakymą su pasiūlymu susimokėti.

Toks Lietuvos architektų rūmų akibrokštas papiktino ir Aplinkos ministeriją. Ši teigė, kad Rūmai ir be kreipimosi savo ruožtu galėjo įvertinti architektų elgesį.

Tuo metu Rūmai laikėsi pozicijos, kad Seimo nariams pasiūlė atlikti ekspertinį vertinimą, kuris būtų kur kas platesnis nei tik architektų įvertinimas profesinės etikos kontekste.

Tačiau trečiadienį L. Rekevičius vis dėlto teigė, kad Rūmai vertins, ar architektai laikėsi profesinės etikos reikalavimų.

Delfi publikaciją apie tai galite rasti čia.

„Praėjusiais metais priėmėm įstatymo patobulinimą ir sustiprinom Rūmų savivaldą. Norisi pasižiūrėti, kaip architektams sekasi vykdyti funkcijas. Turbūt turim šiokių tokių pastebėjimų ir nuogąstavimų“, - vykdant parlamentinę kontrolę kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, konservatorė A. Gedvilienė.

Suteikus žodį Rūmų pirmininkui L. Rekevičius pristatė, kaip Rūmai vertina architektų profesinę etiką: „Mes savo atskiro etikos kodekso neturime, vadovaujamės europniu etikos kodeksu. Mūsų reikalavimas, kad kai kas nors teikia skundą, turėtų būti aiškiai nurodyta, kokius kodekso principus architektas galimai pažeidė. Taip atfiltruojame atvejus, kai skundžiama, kad pastatė negražų namą. Tokių skundų irgi yra.

Per 2020-2021 m. lapkritį iš viso gauti 37 skundai. Iš jų priimtas ir išnagrinėtas 21 skundas. 11 atvejų pripažinti pažeidimais.

Kai Profesinės etikos taryba nustato pažeidimą, klausimas perduodamas Atestato komisijai tolesniems veiksmams. Tada įvertinamas pobūdis, pasekmės ir stabdomas atestatas 6 mėnesiams. Maksimalus stabdymo terminas – 6 mėn.

Kai gaunama informacija iš Statybos inspekcijos, galimas atestato stabdymas 6 mėn. Kai yra šiurkštūs pažeidimai, atestatas gali būti panaikintas. Tai susiję su esminiais statinio sprendiniais, arba jei atsirado žala. Jei pažeidimas mažareikšmis, galima skirti įspėjimą.

Taip pat galimas ekspertinis nagrinėjimas. Ekspertų darbas atlyginamas teisės aktų nustatyta tvarka. Galimas ir nemokamas ekspertinis vertinimas. Dažniausiai, kai kreipiasi bendruomenės, kurios turi mažiau žinių ir pinigų. Iš Statybos inspekcijos taip pat esame gavę tokių užklausų, tada siūlėmės ekspertiškai įvertinti. Paslaugas teikiame mokamai.“

Kritika dėl pasyvumo

Tuo metu Aplinkos ministerijos viceministras Mantas Michaliunjo neslėpė pasigendantis Rūmų aktyvumo nagrinėjant profesinius pažeidimus.

„Profesinė savivalda yra sveikintinas dalykas. Savivalda turi savalaikiškai vertinti etiką, sprendinius. Tačiau reikia savalaikiai reaguoti. Galima svarstyti ir savo iniciatyva, neatlygintinai. Lietuvos architektų rūmai daro komunikacines klaidas. Kviestume vertinti visuomenės lūkesčius ir pasisakymus viešojoje erdvėje. Privalu vertinti ir komunikuoti su visuomene. Skatinčiau aktyviau reaguoti į visuomenės pastebėjimus ir abejones, reaguoti į žiniasklaidą ir socialinę erdvę“, - kalbėjo aplinkos viceministras.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis aiškino, kad „Gelvonų terasų“ atveju gavus Seimo narių prašymą Rūmams reikėjo elgtis kitaip.

„Architektų rūmai atlieka viešą misiją, jie turi būti aktyvūs ir reaguoti ne tik į pavedimus. Yra noras, kad būtumėt aktyvūs. Reikėjo elgtis kitaip. Jau nekalbant, kad buvo tiesiogiai pasikreipta, įgaliojimų LAR pakanka. Reikėjo konkretaus atsako“, - dėstė D. Čergelis.

Galiausiai A. Gedvilienė abejojo, ar Rūmai išnaudoja visas savo galimybes siekiant aukščiausių architektų etikos ir profesionalumo standartų.

„Šiandien turim ne tik priimtą įstatymo projektą. Dėjom dideles pastangas Seime, kad atsirastų architektų savivalda. Turėjom kitokį matymą. Turiu pripažinti, kai sulauki netikėtą nenorą bendradarbiauti, susvyruoji. Gal per drąsiai ėmėmės įgaliojimų suteikimų? Savivaldai atiduotas didžiulis pasitikėjimas, kontrolė, galimybė valytis nuo ne visai kompetentingų ar negalinčių dirbti skaidriausiais principais projektuotojų.

Pastaruoju metu daug domiuosi statybos specifika, NT vystymu. Visada matau, kad pati pradžia atsiremia į projektuotoją. Nuo projektuotojo kompetencijos ir gebėjimo būti atspariam vystytojo spaudimui, reikalavimui užsimerkti labai daug priklauso. Netinkamas architekto darbas gali atvesti į nepageidautinas situacijas kaip kad „Gelvonų terasų“ atveju.

Mane nustebino, kad Rūmai nesiėmė patys proaktyviai patikrinti savo architektų veiklos. Gal ir nėra projektuotojo atsakomybės, bet Rūmai turėtų labiau proaktyviai veikti. (...) Man atrodo, kad projektuoti ne pagal teisės aktus yra neetiška. Kodėl mes darom problemas kitiems ir galiausiai formaliai pasižiūrim? Jei matom, kad viešoji erdvė verda, politikai imasi spręsi, ko nepakanka, kad architektų bendruomenė pažiūrėtų atidžiau“, - turėdama mintyje „Gelvonų terasų“ atvejį kalbėjo A. Gedvilienė.

Atsakydamas į šį pastebėjimą L. Rekevičius pasirėmė Palangos atveju. Kur vietoje dvibučio esą pastatytas daugiabutis. Anot jo, Rūmai matė pažeidimus, bet teismas konstatavo, kad pažeidimų nėra. Todėl jis reziumavo, kad ne viskas taip paprasta.

„Teisės aktų pažeidimo Palangos atveju nėra. Projektavo dvibutį. Bet kiekvienas butas turi po 8 įmanomus butus. Iš karto po 8 vonios kambarius ir virtuves. Formaliai nėra teisės akto pažeidimo. Niekas nedraudžia tiek turėti vonių ir tualetų. Tada esminis visuomenės intereso gynimas vyksta per etiką. Mes matome daugiabutį. Bus daug automobilių. Tai nedera gyvenamajame kvartale. Teisės aktuose to nėra. Mes kvestionuojame per profesinę etiką. Teismas pažeidimo negali įžvelgti, nes teisės aktuose to nėra aprašyta“, - kalbėjo L. Rekevičius.

Tuomet A. Gedvilienė grįžo prie garsiojo „Gelvonų terasų“ atvejo Vilniuje: „Atstumai norminiai neišlaikyti iki kito valstybinio sklypo. Sutikimo nėra.“

Vis dėlto L. Rekevičius neskubėjo kaltinti architektų: „Su aukštingumu panaši situacija. Jie (architektai – red. past.) gavo atsakymą, kuris yra nei taip nei ne. Galima traktuoti įvairiai. Be ekspertinio įsigilinimo sunku pasakyti, ar jie ką nors pažeidė. Mes turime pareigą ne tik viešąjį interesą užtikrinti.“

Tačiau A. Gedvilienei projektuotojų veiksmai šiuo atveju klausimų vis dėlto kelia: „Situacija atėjo iki Prokuratūros. Į ką tai veda? Statybos leidimo panaikinimas ir statinio griovimas, atsiranda žmonės, kurie netenka savo būstų. Faktas, kad yra „n“ nukentėjusių žmonių. Statybos inspekcija nustatė pažeidimą. Architektų bendruomenei to nepakanka imtis vykdyti ekspertinį vertinimą savo noru. Aš šokiruota buvau.“

Skundėsi, kad nenagrinėja pranešimų

Dėl šios situacijos pasipiktinimo neslėpė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Eglė Kuklierienė.

„Mūsų nuomone, architektų savivalda turėtų veikti principingai ir spręsti, ar tie architektai toliau gali atlikti savo funkcijas, ar turėtų būti imtasi priemonių. Aš nesuprantu, kada yra tas šiurkštus pažeidimas. Jei VTPSI kreipiasi ir nustato, tai raudona lemputė turėtų įsijungti, kad yra pažeidimas. Kiek per kelis metus yra atvejų, kai už šiurkščius pažeidimus buvo atimtas atestatas?

Pažiūrėjau, paskutinis mūsų kreipimasis buvo kai VTPSI konstatavo aiškius teisės aktų pažeidimus, statybos leidimas išduotas neteisėtai. Jūsų (Rūmų – red. past.) atsakymas gautas, kad taip, gavom, tačiau atkreipiam dėmesį, jog leidimas yra išduotas ir jis yra galiojantis, todėl pažeidimų nevertinsime. Jūsų žiniomis, šis objektas nagrinėjamas teisme, taigi vėliau galima bus spręsti dėl pažeidimų. Ar jūs niekada nenagrinėsit mūsų kreipimųsi, kol vyks teismas?

„Gelvonų terasos“ - atstumas prie gretimo sklypo. Jeigu atstumas toks, koks dabar, statinys gali būti 8,5 m., dabar 24 m. aukščio“, - kalbėjo E. Kuklierienė.

L. Rekevičius negalėjo atsakyti į klausimą, kiek kartų buvo naikinti atestatai. „Statistikos nežinau, kiek naikinom ir stabdėm. Žala bus tada, kai bus nugriauta, kai bus panaikintas leidimas. Tada bus aišku, kad atsirado finansinė žala. Užsakovas investavo į projektą, o dabar yra žala. Sprendimus galime priiminėti, bet teismas juos naikins. Atestavimo komisija sako, kad neturėtume nagrinėti, kol vyksta teismas. Tai bus įtakos darymas teismui“, - situaciją pakomentavo L. Rekevičius.

A. Gedvilienė: esu liūdna ir pikta

Kaip bebūtų, A. Gedvilienė kėlė klausimą, ar architektų bendruomenei apskritai yra svarbi reputacija.

„Ar šitoj bendruomenėj nėra klausimo dėl reputacijos? Jei Architektų rūmai imasi nagrinėti, turbūt kažkas yra. Turbūt ne šiaip sau kreipiamasi. Visai sveika žinoti, kuris architektas turi polinkį, norą apstatinėti įstatymą. Apie tokius atvejus reikia kalbėti garsiai, kad visuomenė, kontroliuojančios institucijos žinotų, jog šitas architektas yra pagarsėjęs kaip įstatymo apstatytojas, kad į jo projektus reikėtų žiūrėti atidžiau. Visuomenės informavimas yra svarbu. Tai būtų prevencija.

Dabar yra atsirašinėjimas Rūmų: ne, kol pastatas nenugriautas, mes nesiimam. Tai yra signalas, kad architektai gina kitus architektus. Šioj kastoj niekas nepadarys sprendimų, iš savo ratelio neišvarys, nes yra tiktai gynybos funkcijos. Linkėčiau drąsos ir principingumo, rodyti raumenis kiekvienam architektui. Kodėl mes visada turim sulaukti nugriauto pastato, kad ryžtumėmės pakrutinti pirštą. Liūdna ir pikta“, - kalbėjo A. Gedvilienė.

Tuo tarpu Seimo narys Aidas Gedvilas Aplinkos ministerijai siūlė keisti teisinę bazę, kad architektams neliktų galimybių apeidinėti įstatymo.

„Visi šie klausimai nėra nieko naujo. Reikia į viską žiūrėti labai rimtai, nuodugniai ir atsakingai. Teismai vertina teisiniu aspektu ir žiūri įstatymu nustatytus dalykus. Raginčiau Aplinkos ministeriją ir L. Rekevičių rasti pakeitimus, kurie padėtų išvengti tokių atvejų, kaip kad 6 vonios ir virtuvės. Reikia tvarkyti per įstatyminę bazę. Ar buvo iš jūsų siūlymai anksčiau? Tokie atvejai tęsiasi daugybę metų. Architektai turi daug galimybių improvizuoti. Reikia koreguoti įstatyminę bazę, tada nereikės rašyti, gėdyti, kad kažkas nepakankamai pasižiūrėjo. Ar buvo bandymai su ministerija spręsti dėl spragų naikinimo?“ – klausė Seimo narys.

L. Rekevičius teigė, kad šiuo metu kai kas svarstoma: „Šiuo metu nagrinėjame vieną variantą dėl paskirčių, kad ekspertiškai pasisakytų Rūmai. Matome niuansų, bet diskutuojame.

Nėra vieno tiesaus kelio. Situacijos skiriasi. Jei turime situaciją Vilniuje, tai Palangoj, kurortuose, yra kita situacija. Žmonės dažnai pasidaro atskirą kambarėlį poilsiautojams. Sureglamentuoti sunku, kad jei viena vonia - gerai, jei dvi – blogai. Taip neišeina. Reglamentavimas yra subtilus. Jis turėtų eiti per profesinę etiką.

Autoritetų mes neturim. Esam labai garsius vardus svarstę dėl profesinės etikos pažeidimų. Vardų ir pavardžių neminėsiu. Klausimas dėl „Gelvonų terasų“ jau bus nagrinėjamas Profesinės etikos taryboje.“

Kelia klausimą, ar Rūmų pirmininkas išvengia interesų konflikto

Tuo metu A. Gedvilienei kilo klausimas, ar Rūmų pirmininkui pavyksta suderinti privačius ir viešus interesus pačiam būnant projektuotoju.

„Architektų savivalda maža. Architektai vienas kitą pažįsta net ir iš kitų miestų. Man klausimas iš principo: Architektų rūmų vadovas turi didelius įgaliojimus ir pats yra praktikuojantis architektas. Klausimas ministerijai dėl ateities. Ar mes nestumiam architekto, kuris vykdo privačią veiklą ir kartu vadovauja bendruomenei, kontroliuoja (į nepatogią situaciją – red. past). Ar čia neturim problemos, kad sunku būti ir Rūmų vadovu, ir profesine praktiką pačiam atlikinėti tuo pačiu metu? Tas ar anas vystytojas samdo Rūmų vadovo artimo rato architektą, kad galbūt apsidraustų nuo galimų kliūčių gauti statybos leidimą. Ar ministerija nemano pilkųjų zonų čia? Žmogui sunku būti dviejose pozicijose“, - atkreipė dėmesį komiteto pirmininkė.

Aplinkos viceministras teigė, kad klausimas svarstytinas ir kol kas sprendimo dar nėra: „Klausimas svarstytinas, kur yra riba. Ar tik pirmininkui reikia nusišalinti, ar ir kituose organuose. RAT reikia praktikų. Esame maža valstybė ir architektų bendruomenė labai maža. Sudėtinga, kad būtų autoritetas ir neaktyvus praktikas. Šį epizodą turim priėmę domėn. Dar svarstome.“

L. Rekevičius neslėpė, kad jo profesinė veikla šiek tiek nukenčia vadovaujant Rūmams.

„Yra siaura takoskyra. Nepraktikuojantis architektas turi mažiau susikirtimų dėl interesų. Tačiau nepraktikuojantis, kaip taisyklė, turi mažiau autoriteto bendruomenėje. Vienareikšmiškai pasakyti sunku. Aš asmeniškai nusišalinu. Mano profesinei veiklai gal net labiau trukdo. Pirmininko projektus visi labiau nagrinėja per padidinamąjį stiklą“, - kalbėjo L. Rekevičius.

Rūmų administracija dalyvauja architektūriniuose konkursuose

Toliau A. Gedvilienė pasitikslino, ar tiesa, kad Rūmai dalyvauja architektūrinių konkursų organizavime.

„Sąlygų derinime. Tvirtinu aš arba kažkas iš pavaduotojų“, - atsakė L. Rekevičius.

„O ar nebūna taip, kad paskui pačių Architektų rūmų administracinė aplinka dalyvauja tuose konkursuose?“ – paklausė komiteto pirmininkė.

Ir gavo tokį L. Rekevičiaus atsakymą: „Tas, kas ketina dalyvauti, turi nederinti sąlygų. Jei aš noriu dalyvauti, nederinu sąlygų.“

A. Gedvilienei toks atsakymas sukėlė abejonių dėl tokių konkursų skaidrumo: „Bet čia nėra keistumo? Sėdim prie vieno stalo aš ir mano patarėja. Viena derina sąlygas, kita dalyvauja konkurse?“

L. Rekevičius dėstė, kad filtras tokiu atveju yra savivaldybės vyr. architektas: „Prie vieno stalo nesėdim. Dažniausiai bendraujam nuotoliu. Tas sąlygų derinimas nėra apie užduotį. Kiekvieno miesto vyr. architektas irgi derina. Mes žiūrime į vertinimo tvarką, kad balai būtų sudėlioti teisingai.“

Vis dėlto A. Gedvilienė laikėsi pozicijos, kad tokia situacija visuomenei gali sukelti klausimų.

„Rūmų vadovas - architektas ir projektuotojas. Lyg save reguliuoja ir padalyvauja konkursuose. Man klausimas: ar Architektų rūmams vadovauti negalėtume skirti gerą vadybininką? Jis panaikintų daug klausimų dėl ryšių su bendruomenės nariais, galimybės dalyvauti architektūriniuose konkursuose. Normalu, kad kyla klausimas. Rūmai tvirtina, kitoj pusėj Rūmų atstovas dalyvauja konkurse. Tas natūraliai kelia klausimų. Ar vadovas turi būti būtinai architektas, gal užtektų gero vadybininko?“ – svarstė Seimo narė.

Aplinkos viceministras teigė, kad Rūmams trūksta gero administratoriaus: „Pasiūlymas svarstytinas. Turėtų struktūra keistis. Reiktų administratoriaus, to rūmams ir trūksta. Taip pat trūksta rimto ryšių su visuomene specialisto.“

Galiausiai komiteto posėdį A. Gedvilienė reziumavo taip: „Matosi, kad yra vietų, kur reikėtų tobulinti. Yra pilkų zonų. Ne be reikalo klausiu dėl paties administravimo. Viešojoje erdvėje ir iš patirčių atrodo, kad tai labiau savigynos institucija, bet ne savikontrolės institucija. Jau aptarėm, kiek problemų žmonės patiria dėl projektuotojų klaidų. Būtų sveika paieškoti, kaip architektams padėti kelti prestižą.

Kai politikai gauna per galvą už interesų painiojimo regimybę, čia regimybės susidaro nemažai. Rūmams būtų sveika tuos klausimus spręsti, kad jie patys neklimptų į klausimus, kur jie neturi ten būti. Nepakankamai sureguliuota. Su Aplinkos ministerija turėsime siauresniame rate diskusijas ne tik dėl Statybos įstatymo, bet ir dėl architektų. Aš tai traktuoju kaip pagalbą architektams. Tai būtų pakėlimas į dar aukštesnį lygį pačios savivaldos.“