Vietoje to, kad A. Bilotaitei būtų surengta interpeliacija, opozicionieriai dabar pasirinko interpeliuoti užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.
Karbauskis: reikia rimčiau padirbėti
„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio įsitikinimu, tai yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir jos lyderio Sauliaus Skvernelio bandymas parodyti, kad partija „nemėgsta konservatorių“.
„Tai – bandymas suvaidinti, kad matote mes nemėgstame konservatorių. Jie patys padarė [Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką] Vytautą Landsbergį šalies vadovu savo balsais, dabar apsimetinėja puikiai suprasdami, kad balsavimas neduos jokio rezultato“, – Delfi komentavo R. Karbauskis.
Jo matymu, rimtesnę interpeliaciją A. Bilotaitei pavyktų surengti tada, kai savo išvadas dėl ministrės veiklos pateiktų „valstiečių“ inicijuota komisija.
„Reikia rimčiau padirbėti ir tada interpeliacija turėtų stipresnį pagrindą“, – sakė politikas.
Tamašunienė: komisija būtų naudinga
Prie minėtos komisijos veiklos svarsto jungtis Lietuvos regionų frakcija. Frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės matymu, interpeliacija G. Landsbergiui yra subrendusi, o A. Bilotaitė į klausimus esą pirmiausia turėtų atsakyti komisijai.
„Dėl A. Bilotaitės [interpeliacijos] dar tikimės, kad bus atsakyta į klausimus. Kalbėjom apie tai, komisija, mano vertinimu, būtų naudinga ir pačiai ministrei, kad būtų atsakyti visi klausimai.
O Landsbergis – jau sesijos pradžioje buvo kalbama apie tai, kad klausimų yra tiek daug, ir parengtas inerpeliacijos tekstas yra labai išsamus <...>, yra galimybė gauti atsakymus į tuos klausimus, kuriuos gauname iš dalies arba padrikai, į tuos klausimus net visuomenės neturi atsakymų. O, mano vertinimu, neturėtų taip būti“, – kalbėjo Seimo narė.
„Darbiečiai“ ir socialdemokratai prie komisijos veiklos jungtis neplanuoja.
Fiodorovas: ministrę kviesimės į frakciją
Seimo „darbiečių“ frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo įsitikinimu, A. Bilotaitė į visus klausimus gali atsakyti frakcijoje – esą net interpeliacijos organizuoti nėra prasmės.
„Mes planuojam uždavinėti klausimus ministrei, bet tai daryti savo frakcijos formate – kviestis, turėsim diskusijas ir toliau vykdyti parlamentinę kontrolę“, – Delfi komentavo politikas.
Jo įsitikinimu, interpeliacija A. Bilotaitei būtų buvus surengta, jei opozicijai būtų pavykę sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl ministrės atsakomybės.
„Akivaizdžiai balsų nėra, tai dar vieną balsavimą padaryti, kai susirinks 35 iš opozicijos... Mes dėl to patys tos iniciatyvos nerodom. Akivaizdu, kad balsų interpeliuoti ministrę truktų ne dviejų, ne trijų, o kur kas daugiau“, – kalbėjo V. Fiodorovas.
„Darbiečiai“, anot jo, pasisako už interpeliaciją visai Vyriausybei, ką esą galima būtų organizuoti po biudžeto priėmimo.
Leiputė: nelabai norime eskaluoti riaušių temos
Seimo socialdemokratai, pasak jų frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, dabar prioritetą teikia kitiems darbams – ne A. Bilotaitės klausinėjimui.
„Kadangi komisijai Seime nepritarta, mes frakcijoje pasitarėm, kad alternatyvios [komisijos] kurti nėra prasmės. Tačiau tai neatima galimybės išsikviesti A. Bilotaitę dar kartą, pavyzdžiui, Seimo salėje, ir užduoti tuos pačius, ar net papildomus, klausimus. Paprasčiausiai dabartiniam kontekste mes matome svarbesnius dalykus kaip biudžeto priėmimas ir visa kita, o Agnė kaip ministrė niekur neprapuls“, – Delfi komentavo parlamentarė.
Tiesa, ji neatmetė galimybės, kad interpeliacija A. Bilotaitei bus surengta. Tik, O. Leiputės nuomone, nereikėtų taip eskaluoti riaušių prie Seimo temos.
„Pasižiūrėsim, kaip toliau rutuliosis įvykiai, nes papildomos visokios informacijos atsiranda. Kitas momentas, mes nelabai ir norime riaušių temą stipriai eskaluoti, juolab, kad vyksta tyrimas. Manau, ten irgi bus atsakyta į nemažai klausimų.
O asmeniniai santykiai, kaip ministrė sprendė konfliktą [su R. Pociumi], toli gražu mums nėra priimtina ir to neturėtų būti, nes tai menkina pasitikėjimą tiek pačia ministerija, tiek vadovais“, – dėstė socialdemokratė.
Ar interpeliacija A. Bilotaitei, jei tokia bus, netaps pavėluota?
„Aš manau, kad, jeigu vieni klausimai ges ir mažės visuomenės ar politikų susidomėjimas, matant, kaip elgiasi tam tikri ministrai, nuolat klupdami, jie pridaro naujų klaidų. Manau, kad aktualizuosis tema, jeigu bus priežastis, svarstysim“, – atsakė O. Leiputė.
Skvernelis: kalbėsime po to, kai atsakys prokuratūra
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis anksčiau teigė, jog svarstyti interpeliuoti A. Bilotaitę bus galima sulaukus atsakymų iš prokuratūros.
„Užsienio reikalų ministras jau seniai turėjo būti interpeliuojamas, bet vis atsirasdavo ministrai, kurie užlįsdavo į priekį.
Tai kalbant apie Bilotaitės istoriją, manau, yra logiška ir verta sulaukti atsakymų iš Generalinės prokuratūros, kadangi yra ne vienas kreipimasis dėl galimų atitinkamų valstybės pareigūnų, politikų savo darbo neatlikimo arba nekokybiško atlikimo. Ir tada bus galima kalbėti apie tolesnius veiksmus Bilotaitės atžvilgiu“, – „Žinių radijui“ komentavo politikas.
Seimo demokratai spalio pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė bei atsakingi Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato vadovai tinkamai atliko savo pareigas dėl praj4usiais metais prie Seimo vykusio minitingo, virtusio riaušėmis.
Politikai taip pat kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu ištirti galimą ministrės mobingą buvusiam VST vadui R. Pociui.
Sudaryti Seimo komisijos nepavyko
Opozicionieriai kvietėsi A. Bilotaitę į posėdį pasikalbėti, po to bandė Seime pradėti parlamentinį tyrimą ir sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi ginčo tarp ministrės ir R. Pociaus bei riaušių malšinimo prie Seimo aplinkybes, tačiau iniciatyvai opozicija pristigo balsų.
Dabar „valstiečiai“ nori įkurti atitinkamą, tik iš opozicinių frakcijų sudarytą komisiją, tačiau dalis kolegų tam skeptiški.
Klausimų dėl to, kaip praėjusiais metais buvo valdomos prie Seimo kilusios riaušės, kilo po to, kai VST vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo.
Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
Savo ruožtu A. Bilotaitė aiškino, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ nebuvo įvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
A. Bilotaitė teigė, kad raštu įsakymą turėjo įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.
Planas „Vėtra“, pasak jos, nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.