Anksčiau M. Striauką nušalinti nuo bylos prašė vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Tuomet teismas minėto prašymo netenkino.
Šį kartą prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką pateikė vienas kaltinamųjų, anksčiau ne vienoje protesto akcijoje dalyvavęs Andrejus Lobovas.
„Teisme yra vienas iš teisėjų, kuris nedaro garbės. Man yra gėda, kad tokiame teisme esu. Aišku, tai yra beprasmiška. Žiniasklaida, visa Lietuva eskaluoja tą klausimą, bet jums nusišvilpti. (...) Aš vieną teisėją noriu nušalinti, bet tai yra beprasmiška“, – dėstė A. Lobovas.
Anksčiau M. Striauką prašyta nušalinti nuo bylos, abejojant jo reputacija – 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas, kaltinamųjų manymu, savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Šiais argumentais trečiadienį rėmėsi ir A. Lobovas.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas. Anot jo, A. Lobovas nepateikė įstatymuose numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų. Be to, pasak teisėjo, M. Striauko nušalinimo klausimas buvo išspręstas anksčiau.
Prašė bylą nagrinėti Seime
Teismas trečiadienį sugrįžo prie praėjusį posėdį valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Remigijaus Matevičiaus pateiktų prašymų skirti 1,5 tūkst. eurų baudas praėjusį posėdį iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, A. Kandrotui-Celofanui skirti kardomąją priemonę–suėmimą.
ELTA primena, kad praėjusį kartą dalis kaltinamųjų savavališkai iš teismo salės pasišalino, pasipiktinę teismo sprendimu nuo bylos nenušalinti teisėjo M. Striauko.
Klausantis kaltinamųjų pozicijų dėl prokuroro prašymų, kaltinamieji, jų gynėjai ėmė teikti kitus prašymus.
Kaltinamoji Astra Astrauskaitė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad teismo salėje trūksta oro. Ji prašė bylą nagrinėti kitur, pavyzdžiui, Seime ar Vingio parke.
„Prašau nevesti posėdžių šioje salėje. Jau dabar teko gerti vaistus, o dar visa diena laukia. (...) Prašyčiau sudaryti žmoniškas sąlygas gintis. Parašau posėdį nutraukti, kol teismas neišnuomos kitos salės posėdžiui. (...) Galima rengti posėdžius Seime, Vingio parke“, – dėstė kaltinamoji.
Dalis kaltinamųjų, reaguodami į prokuroro prašymą skirti baudas iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, prašė teismo nepritarti tokiam prašymui. Dalis kaltinamųjų, kurie buvo pasišalinę praėjusį posėdį iš teismo salės, teigė tai padarę dėl to, kad pasijuto blogai, jie prašė teismo arba jų nebausti, arba apsiriboti įspėjimu.
„Mes išėjome, man buvo temperatūra be dviejų dalių 39 laipsniai. Šiandien vėl reikės kviesti greitąją, nes vėl kyla temperatūra. Mes čia sėdime antisanitarinėmis sąlygomis (...) Reikalavimas pakeisti salę arba pastatyti kondicionierius“, – apie priežastis, kodėl išėjo iš teismo salės, kalbėjo viena kaltinamųjų byloje Adelina Sabaliauskaitė.
Tiesa, A. Lobovas tikino, kad praėjusį posėdį išėjo iš teismo salės, protestuodamas prieš sprendimą nenušalinti nuo bylos teisėjo M. Striauko.
„Esu niekšas, nes nekenčiu teisėjų pijokų, apskritai nekenčiu pijokų. Tai mano išėjimas iš teismo salės buvo protestas“, – aiškino kaltinamasis.
Kitas kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu siūlė pačiam prokurorui skirti baudą.
„Siūlau prokurorui skirti baudą už tokį prašymą, mes jau antrą posėdį svarstome tokį prašymą. Siūlau skirti prokurorui baudą už proceso vilkinimą“, – dėstė jis.
Nušalinti prokuroro nepavyko
Po pietų teismui pranešus, kad nėra pritarta A. Kandroto-Celofano prašymui skirti baudą prokurorui R. Matevičiui, minėtas kaltinamasis pateikė kitą prašymą – jie siekia nušalinti nuo bylos minėtą prokurorą.
„Parašytas pranešimas apie įvykį policijai dėl prokuroro R. Matevičiui. Yra teisinis pagrindas, prokuroras turėtų būti nušalintas, nes kyla interesų konfliktas, kadangi aš dėl prokuroro parašiau pranešimą, o jis man gali dabar keršyti“, – dėstė kaltinamasis.
„Klientas (A. Kandrotas-Celofanas – ELTA) mano, kad prokuroras piktnaudžiauja, parašė dėl to pranešimą policijai. (...) Kaip klientas ir nurodė, jo pareiškime nurodyta žala tiek jam pačiam, tiek valstybei. Tad prokuroras R. Matevičius turėtų būti nušalintas nuo šios bylos“, – A. Kandrotui-Celofanui antrino jo advokatas Erikas Rugienius.
Kiti kaltinamieji teigė palaikantys A. Kandroto-Celofano prašymą.
Dalies kaltinamųjų advokatai teikė prašymus leisti jų ginamiesiems procese dalyvauti nuotoliu, nes šie dirbą užsienyje ir esą neturi galimybė atvykti į teismo posėdžius.
Teisėjas J. Jaglinskis ragino advokatus teikti prašymus kuo anksčiau, nelaukianti teismo posėdžio.
„Prašymų jau susikaupė 3 tomai“, – teigė teisėjas.
A. Astrauskaitės prašymai buvo atmesti
Kaltinamoji A. Astrauskaitė ragino teisėjus sudrausminti savo kolegą M. Striauką, kuris, pasak jos, esą elgiasi nepagarbiai kaltinamųjų atžvilgiu.
„Tvarkykite jūs savo kolegą teisėją M. Striauką, jis pažeidinėja Teisėjų etikos kodeksą, maivėsi, šaipėsi, kai A. Kandrotas-Celofanas kalbėjo, plojo sau“, – aiškino A. Astrauskaitė.
Teisėjai, pasitarę tarpusavyje, paskelbė, kad A. Kandroto-Celofano prašymas nušalinti prokurorą R. Matevičių nuo bylos atmestas.
Keliems iš kaltinamųjų leista dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.
Po pietų A. Astrauskaitė turėjo naują prašymą. Kaltinamoji teigė, kad jai pritaikyta kardomoji priemonė, tai yra jai uždrausta lankytis viešuosiuose renginiuose. A. Astrauskaitė prašė panaikinti šį apribojimą.
„Man neleidžiama lankytis viešuosiuose renginiuose. Esu literatė, rašau poezijos knygas. Negaliu dalyvauti nei kultūriniuose renginiuose, nei poezijos pavasariuose. Prašau panaikinti man draudimą lankytis viešuosiuose renginiuose“, – tikino ji.
Teisėjas J. Jaglinskis paskelbė, kad šis A. Astrauskaitės prašymas nėra tenkinamas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ji, norėdama dalyvauti viename ar kitame renginyje, dėl to gali kreiptis į prokurorus.
Kaltinamasis byloje Antanas Norvydas taip pat prašė jam panaikinti analogišką kardomąją priemonę.
„Organizuoju kultūrinius renginius. Norėčiau paprašyti, kad man būtų leista tuos kultūrinius renginius organizuoti“, – aiškino jis.
Teismas šio prašymo taip pat netenkino.
Prokurorai siekė surinkti visus kaltinamuosius
Baigus parengiamuosius proceso veiksmus byloje, suteikta galimybė prokurorams pagarsinti kaltinamąjį aktą.
Prokuroras R. Matevičius savo ruožtu paprašė atidėti teismo posėdį, mat šiame nedalyvauja 12 kaltinamųjų.
„Šiandien mes nesulaukėme 12 kaltinamųjų. Dėl 3, kurie dėl ligos neatėjo, kaip ir aišku, bet dėl kitų 9 mes nežinome, kodėl jie nedalyvauja. (...) Būtų tikslinga atidėti posėdį, kol susirinks visi kaltinamieji“, – sakė prokuroras.
Jis taip pat paragino apsvarstyti galimybę sugriežtinti kardomąsias priemones tiems kaltinamiesiems, kurie ignoruoja teismo posėdžius.
Teismas su šiuo prokuroro prašymu nesutiko.
Riaušes malšinę pareigūnai patyrė įvairių traumų
Kaltinamąjį aktą prokuroras R. Matevičius nutarė skaityti, dokumentą išskaidydamas, paeiliui nurodydamas, kuo yra kaltinamas kiekvienas iš kaltinamųjų asmenų.
Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų „išprovokavo žmonių sambūrį niokoti turtą, jį niokojo, provokavo viešai smurtauti, priešintis pareigūnams, juos įžeidinėti“. Anot R. Matevičiaus, riaušių metu į policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus kaltinamieji mėtė akmenis, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, betono luitus, vandens buteliukus, taip pat puolė ir sudavė smūgius pareigūnams lazda, įkando pareigūnei.
R. Matevičius nurodė, kad policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė įvairias traumas: nubrozdinimai, raiščių plyšimai, kaulų lūžiai, kraujosruvos, nudegimai, ausies būgnelio pažeidimai.
Prokuroras dėstė, kad riaušių metu buvo apgadinti 11 policijos ir kitų tarnybų tarnybinių automobilių. Taip pat, anot R. Matevičiaus, išdaužtas Seimo rūmų langas, apgadintas parlamentaro Sergejaus Jovaišos automobilis.
Kai kurie asmenys, anot prokuroro, kaltinami ne tik dėl dalyvavimo riaušėse, bet ir kitomis nusikalstamomis veikomis. Pavyzdžiui, pas kaltinamąjį Žydrūną Kamarovą namuose kratos metu rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, tad jam pateikti kaltinimai ir dėl disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
Kaltinamajam Mindaugui Genevičiui taip pat pateikti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, mat, pas jį gyvenamojoje vietoje rasta šovinių.
„Kaltinamas T. Janušauskas grubiai stūmė žurnalistą E. Špoką, spyrė policijos pareigūnams į apsauginius skydus, spyrė pareigūnui į koją, siekdamas išlaisvinti kitą kaltinamąjį“, – dėstė prokuroras.
R. Matevičius kaltinamojo akto skaitymą tęs kitą teismo posėdį, kuris vyks birželio 21 d.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.