Tokiomis įžvalgomis su DELFI pasidalijo vaikų psichiatras ir psichoterapeutas Linas Slušnys. Kad šešerių metų vaikas dar nėra pakankamai socialiai brandus namuose likti vienas, pritaria ir Paramos vaikams centro vadovė, psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė.
Iki šešerių – tik su vyresnio kaip 14-os metų asmens priežiūra
DELFI primena, kad Seime į priekį pajudėjo vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, o kartu pirmą kartą nustatoma amžiaus riba, iki kurios vaiko negalima palikti vieno – šešeri metai.
Antradienį Seimas 96 balsais „už“ vienbalsiai pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Dar liko vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Jo įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų liepos.
Pagal projektą, be kitų naujovių tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-kos metų asmenų priežiūros.
Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.
L. Slušnys: 8-eri būtų protingesnė riba, galėtų būti ir 10
„Aš manyčiau, kad yra logiška dabar įvardyti 6-erių metų atskaitos tašką. Riba savaime yra gera ir aš pritariu. Tik galvoju, ko gero, 8 būtų protingesnė riba, galėtų būti ir 10. Tačiau, jei mes dabar užkelsime ribą iki, tarkime, 12-os metų, mūsų visa socialinė sistema, lietuviškasis mentalitetas, pavadinkime, nesugebės susitvarkyti. Šiuo atveju mes pradedame po truputį, bet riba turės kilti“, – tikino L. Slušnys.
Jo teigimu, kitų šalių praktikos šiuo atveju yra skirtingos – kai kuriose JAV valstijose vaiko vieno negalima palikti iki jam sueina 12 metų, kitur – iki 10-o gimtadienio.
„Tačiau mes turime labai daug socialinių problemų. Jei apribotume, kad vaiko iki 10 metų negalima palikti vieno, kas būtų logiška, tai kita dalis atsiranda – mes turime sutvarkyti visą sistemą taip, kad tėvai galėtų vaiką, tarkim, ir pasiimti iš mokyklos, ir laisvai judėti. Tam tikras kitoks socialinis mąstymas turi atsirasti“, – kalbėjo specialistas.
Vaikų priežiūra – kaip tarnyba kariuomenėje
Tiesa, anot L. Slušnio, ir taip maždaug 95 proc. vaikų iki 6-erių vieni namuose nepaliekami jau šiandien. Todėl šis įstatymas esą kol kas nieko nepakeistų.
„6-eri metai, mano manymu, riba, kuri yra labai menka ir mažai ką sakanti. Normalūs tėvai ir taip prižiūri, o jei jau palikinėja nė 6-erių nesulaukusius vienus, pasakysiu taip, ta šeima, iš tiesų, neturi jokio supratimo, ką reiškia prižiūrėti vaikus.
Labai gerai, kad riba iš viso nustatoma – iki kada negali palikti vieno, bet, jei tai būtų mano valia, sakyčiau, minimaliai – 8-eri metai. Tai tas amžius, kai galbūt, jei mokykla netoli, miestelis nedidelis, gali paprašyti vaiko grįžti namo – jis tikrai yra išmokęs pereiti gatvę, savarankiškumo tam tikros detalės jau yra“, – sakė psichologas.
Tačiau ateityje ta riba esą turėtų būti keliama iki 10-ies metų.
„Su sąlyga, kad vaikų priežiūra Lietuvoje turi tapti tokia, kokia yra normaliame ir civilizuotame pasaulyje – tai tas pats kaip tarnavimas kariuomenėje. Jei yra vaikai, kaip turime ginti tėvynę, savo nepriklausomybę bet kokiu būdu, lygiai taip pat turime mesti viską ir auginti. Vaikai yra pirmiau nei pramonė, varžtų ar automobilių gamyba. Civilizuotame pasaulyje tai yra normalu – jei tu pasakei, kad šeimoje nutiko problema, tave tą pačią akimirką išleidžia. Niekas tuo nepiktnaudžiauja, niekas nesuka galvos, tu padarysi tą darbą galbūt rytoj, bet pas mus tokios kultūros dar nėra. Dėl to turbūt ir nustatoma 6-erių metų riba“, – pripažino jis.
Vieną palikus per anksti teks spręsti elgesio sutrikimus
Paklaustas, kiek laiko 6-metis gali likti vienas, įvertinant jo socialinę brandą, L. Slušnys pripažino, kad tai – jį kiek trikdantis klausimas.
„Aš, vaikų psichiatras, žinau, kad šešiamečiai dar turi labai daug baimių – jie bijo likti vieni, išgyvena nesaugumo jausmą – ir tos baimės yra normalios. Daugelis tokių vaikų, 6-8 metų, dar sudėtingai lieka vieni patys. Ir jei šį kodą per anksti nulauži – tai yra laužymas žmogaus, sutrikdai normalią raidą“, – sakė L. Slušnys.
Pasak jo, tik nuo maždaug 10-ies metų vaikai patys pradeda demonstruoti norą kartais pabūti vieni.
„Jei mes labai anksti priverčiame jį – tu čia būsi, atsiranda nesaugumo jausmas. Tas vaikas gali justi baimę, nerimą, įtampą, o tai gali nulemti ir vėlesnius elgesio sutrikimus. Paskui jau mes turėsime gydyti juos, specialistų ratas turės įsitraukti“, – įspėjo L. Slušnys.
Vaikai prižiūrės vaikus?
Pašnekovas tikino, kad ir 14-metis tikrai dar negali pilnai pasirūpinti vaiku iki 6-erių metų, galbūt esą tik pabūti kartu su juo kelias valandas.
„Pilnai – sąvoka šiaip sau. Atsakymas – ne. Tai tikrai dar nėra žmogus, kuris turi gebėjimą atsakingai priimti sprendimus ir visą kitą. Taip, gali prižiūrėti porą, trejetą valandų, 4-5 metų vaikui paduoti valgyti, bet tai – kai jau viskas namuose yra sustyguota ir sureguliuota“, – kalbėjo L. Slušnys.
Pasak jo, įstatyminė nuostata – kiek laiko, kaip, kokiomis sąlygomis paauglys saugos vaiką – nesureguliuota.
„Čia ir prasidės – tarsi ne vienas, bet pilnai tikrai negali pasirūpinti. Aš nelabai įsivaizduoju. Žinoma, yra brandžių 14-mečių, bet tai – gal tik 1 proc. iš visų. Visi kiti vis dėlto dar yra vaikai, tai ne tas amžius“, – kalbėjo psichoterapeutas.
6-mečiai – dar lengvai sutrikdomi ir išgąsdinami
Tuo metu A. Kurienė tikino, kad socialinė branda sunkiai apibrėžiama amžiumi, tačiau likti vienam namuose vos 6-erių esą dar per anksti.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikas tikrai neturėtų būti paliktas vienas. Yra vaikų, kurie gal yra labai brandūs, gali pabūti valandą ar kitą vieni, tačiau, iš esmės, jei mes kalbame apie ikimokyklinio amžiaus vaiką, tai jis tikrai turėtų būti suaugusių arba bent jau paauglių priežiūroje“, – aiškino ji.
Pasak specialistės, situacijos gali susidaryti įvairios – vaikas ir išsigąsta, ir būna lengvai sutrikdomas netikėto skambučio į duris ar telefoną, nutikimo namuose, tad gali negebėti rasti teisingo sprendimo.
Mokyklinio amžiaus vaikams – prieglobstis mokyklose
„Aš manau, kad ir dažnas 7-8 metų vaikas nėra pakankamai brandus likti vienas, bet todėl ir yra mokyklose popamokinės grupės, kur vaikai gali būti tol, kol juos susirenka tėvai. Įstatymo rengėjai turbūt įvertino, kad mokyklinio amžiaus vaikas gali būti įtrauktas į organizuotas veiklas ir priežiūras, turbūt tik išskirtiniais atvejais jam gali tekti likti vienam“, – svarstė ji.
Tiesa, tikėtina, kad 7-metis yra pakankamai brandus eiti į mokyklą, suvokti jos struktūrą, tad galime daryti prielaidą, kad ir likti namuose vienas, tačiau tikrai ne naktimis ar paromis, aiškino A. Kurienė
„14-metis negali pilnai pasirūpinti vaiku, bet čia juk nekalbama apie tai, kad palikti reikėtų jį mėnesiui. Gal tik porai valandų po darželio, gal kol mama grįš iš darbo“, – įžvelgė ji.
Taupome vaikų sąskaita?
Paklausta, gal Lietuvai būtų artimesnė Vakarietiška riba – vienų vaikų nepalikti be 10-ies ar 12-os metų, pašnekovė tikino, kad išlygos mūsų šalyje daromos ne dėl to, kad piliečiai greičiau bręsta, o taupant.
„Tiesiog mes turime mažesnes galimybes užtikrinti 24 valandų priežiūrą vaikams. Įstatymo leidėjas tikrai turi atsižvelgti į realias valstybės ir žmonių galimybes – abu tėvai turi dirbti, neturi finansinių lėšų samdyti auklę. Įvedama minimali norma, kai akivaizdu, kad jaunesniam vaikui likti vienam – pavojus. Bet, žinoma, būtų labai gerai, kad vaikai iki 10, kai kurie – iki 12-os metų, neliktų vieni, o ir apskritai būtų kuo daugiau su artimaisiais žmonėmis. Tai nereiškia, kad visi vaikai turi būti už rankų vedžiojami, bet yra tokių, kurie turi būti labiau prižiūrimi“, – sakė A. Kurienė.
Pastebėjus, kad tikrai atsiras tokių, kurie prisimins laikus, kai patys dar jaunesni į kiemą būdavo išleidžiami su raktu ant kaklo, psichoterapeutė ragino įvertinti visas aplinkybes.
„Kai aš augau, gatve šalia pravažiuodavo 5, kai augo mano vaikai –15, kai anūkai – 55 automobilių. Tikrai laikai pasikeitė – atsirado daug pagundų, daug pavojų. Intensyvesnis ir pats gyvenimas, informacinis srautas, tėvai turi dirbti keliuose darbuose, kad galėtų išlaikyti šeimą. Laikai tikrai pasikeitė ir tikrai mūsų vaikai nėra mažiau brandūs, galbūt greičiau tėvai – atsakingesni arba turi daugiau galimybių pasirūpinti vaikais“, – sakė ji.