Tokius klausimus užduoda apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Kuris siūlo stabtelėti ir atsargiau vertinti pažymos turinį.
„Iš pažymos man įstrigo, kaip „MG Baltic“ 2005 metais norėjo nuversti Brazauską. Man pirma mintis kilo, o ką, norėti nuversti Brazauską buvo blogai? Pagal VSD taip išeina.
Visi tie, kurie 2005 metais buvo žurnalistai, vedė pokalbių laidas, rašė komentarus, visi gali būti paskelbti blogiečiais. Turbūt, ir aš tuo metu parašiau ne vieną komentarą, kur Brazauską kritikavau. Pagal tą pažymą išeina, kad jeigu kritikavai Brazauską, reiškia esi blogietis“, – sakė R. Valatka.
Pasak apžvalgininko, slaptos pažymos pasižymi tuo, kad jas interpretuoti gali taip, kaip tau patogiau.
„Valstybės valdymas pažymomis tuo ir yra pavojingas, kad jis meta šešėlį visiems – ir iš tikrųjų prisidirbusiems, ir žmonėms, kurie visiškai yra niekuo dėti. Peno interpretacijoms pažymos duoda labai daug“, – sakė R. Valatka.
Apžvalgininkui kyla klausimai, kodėl tos pažymos „išmestos“ dabar, ar jos reiškia, kad bus korupcijos bylos, ar ten aprašomi pagrindiniai veikėjai, kaip žurnalistas Tomas Dapkus, yra įtariamieji.
„Tai, kaip vertins tas pažymas, priklauso nuo žmogaus sugedimo laipsnio ir jo pasirengimo skaityti pažymas. Pilkos košės yra labai daug“, – sakė R. Valatka.
Kur tiek metų buvo?
Apžvalgininkui taip pat kyla klausimų, kodėl VSD ir visi kiti, kas žinojo tą informaciją, taip ilgai tylėjo.
„Jeigu visa tai, kas ten yra surašyta, yra tiesa arba arti tiesos, tai tų faktų slėpimas tiek ilgai yra nusikaltimas. VSD turbūt vis tiek tas pažymas kam reikia pateikė – prezidentui, premjerui ir NSGK pirmininkui, tada kyla klausimas, kokio velnio jie tada tylėjo? Kodėl nebuvo užkardymo?“, – klausė R. Valatka.
Jis teigė kaip pilietis norėtų, kad tuo metu, kai tokios pažymos yra viešinamos, būtų atsakyta ir į šiuos klausimus.
„Nes, kai išmetama nuoga pažyma, tai mes visi pradedame interpretuoti ir žiūrėti: „aha, nemėgstu to žmogaus, tai labai gerai, vat niekšas“. Bet jei būtų VSD atsakymai į tuos klausimus, kuriuos aš ką tik iškėliau, tai interpretacijų laukas šiek tiek sumažėtų.
Būtų aišku, kad buvo pateikta informacija tokiam ir tokiam prezidentui, bet prezidentas liepė kišti į stalčių tą savo visą medžiagą ir nemaradutinti žmonėms galvų. Tada mes galėtume suprasti, kodėl tiek metų buvo tylėta“, – sakė R. Valatka.
Pasak apžvalgininko, pažymoje kalbama apie periodą nuo 2005 ar 2004 metų. „Per tą laiką tiek kadencijų vadų pasikeitė“, – pastebėjo R. Valatka.
VSD kasmet visuomenei pateikiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime apie pažymoje minimas grėsmes nebuvo rašoma. Apžvalgininko nuomone, visuomenė turi žinoti apie tikras grėsmes.
„Bet aš norėčiau, kad tai jau būtų grūdai atskirti nuo pelų, kad būtų paskalos atsektos nuo faktų. O dabar šitoje pažymoje, kiek aš sugebu skaityti informaciją – kažkur eina paskala, o kažkur eina faktai. Ir būk gudrus, žmogau, atskirk faktą nuo paskalos“, – sakė R. Valatka.
Tapo kalti be teismo
Skaitydamas paviešintą medžiagą apžvalgininkas spėja, kad tokie asmenys, kaip T. Dapkus buvo ne tik sekami, bet jų buvo pasiklausoma, buvo nuskaitytos jų SMS žinutės.
„Pirmas klausimas demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti , ar buvo sankcijos. Ar tai yra teisėtai išgauti dalykai? Man atrodo, kad gali būti ne visai teisėtai, nes tarkime G. Kirkilas buvo ministras pirmininkas. Jeigu ministro pirmininko pasiklausoma, tai ko tada nebus pasiklausoma“, – sakė R. Valatka.
Pasak apžvalgininko, jeigu tie žmonės buvo sekami neteisėtai, tai gali būti netgi didesnis skandalas negu tai, kas tose pažymose surašyta.
„Tik teismas gali nustatyti tiesą, ar žmogus kaltas. Tokios pažymos iš principo nuteisia žmogų be jokio teismo. Dabar bet kuris tose pažymose pažymėtas žmogus gali aiškinti ką nori, niekas juo nepatikės“, – sakė R. Valatka.
Advokatas Giedrius Danėlius, kuris yra ir „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio gynėjas, teigia, kad norint vertinti VSD veiksmų teisėtumą, reikėtų geriau žinoti, kaip vyko procesas.
„2006 m. galiojo vienas įstatymas. 2013 m. jis pasikeitė ir operatyvinė veikla išsiskirstė į dvi dalis – žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą.
Kriminalinė žvalgyba yra orientuota į nusikalstamos veikos atskleidimą, ir ji negali trukti ilgai. Įstatymas nustato, kad tam tikros priemonės negali būti taikomos ilgiau nei vienerius metus.
Akivaizdu, kad tokiu būdu bent jau kriminalinės žvalgybos veiksmai negalėjo būti trukti ilgiau negu vienerius metus. Nematant pažymos ir nematant kokiu pagrindu buvo renkami duomenys labai būtų problematiška vertinti, ar tai yra teisėta“, – sakė G. Danėlius.
Pasak advokato, kad sektų asmenis, VSD reikia teismo leidimo.
„Konstitucija nurodo, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas ir intervencija į privatų gyvenimą yra galima tik su teismo leidimu. Ar tai darytų VSD, Žvalgybos įstatymo rėmuose, ar kitos kriminalinės žvalgybos subjektai, bet kokiu atveju reikia teismo leidimo telefoninių pokalbių klausymuisi“, – sakė G. Danėlius.
VSD teikė informaciją STT
VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė savo feisbuko paskyroje paaiškino, kad VSD žvalgybinę informaciją tyrimų metu 2006-2017 m. nuolat teikė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) apie „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybines institucijas, politikus, politinius procesus, daryti įtaką teisėsaugai, žiniasklaidai.
„VSD neatlieka ikiteisminių tyrimų, todėl informacija buvo teikiama jiems“, – rašė tarnybos atstovė.
Pasak jos, vakar VSD išslaptino dalį žvalgybinės informacijos ir pateikė NSGK – nes toks buvo NSGK pavedimas, siekiant didesnio atvirumo visuomenei. Informacija buvo pateikta taip pat ir valstybės vadovams.
„O žurnalistų Lietuvoje niekas nepersekioja. Tačiau jei asmenys galimai įtariami nusikalstama veika – apie juos VSD visada perduoda informaciją ikiteisminio tyrimo institucijoms“, – rašė A. Katkuvienė.
Kaip DELFI jau rašė, 2017 m. gruodžio 21 d. teisėsauga pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl vieno didžiausių verslo koncernų Lietuvoje „MG Baltic“ ir dviejų partijų – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – politinės korupcijos.
DELFI vakar pavyko gauti VSD laiško NSGK kopiją. Iš jos aiškėja, kad šiuo metu teismo laukiantis politinės korupcijos byloje įklimpęs koncernas „MG Baltic“, siekdamas užsitikrinti finansinę naudą bei asmeninę įtaką, dar 2002 metais parengė ilgalaikę savo veiklos vystymo strategiją, kuriai įgyvendinti buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai.
„(...) Atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama pažymoje.